Iš anglų kalbos pasiskolintas žodis aging (lietuviškai amžėjimas) vartojamas vis dažniau. Juo neretai pakeičiamas lietuviams įprastas „senti“. Nors abu šie žodžiai reiškia tą patį – metų skaičiaus didėjimą, tačiau turi skirtingų prasminių atspalvių. Ir, pasirodo, tie atspalviai ilgėjant gyvenimo trukmei bei keičiantis visuomenės demografinei struktūrai tampa itin svarbūs. Visgi ne visiems aišku, kaip iš tiesų, užuot tiesiog pasenę, turėtume dailiai amžėti?

 

Kas gi tas amžėjimas?Elderly,Couple,Embracing,In,Autumn,Park

 

Publicistas, Europos pagyvenusių žmonių platformos „AGE Platform“ administracinės tarybos narys Sigitas Povilas Krivickas sako, kad „daug maloniau ne senti, o pamažu maloniai amžėti nuo pat gimimo dienos“. Žodis „amžėti“, pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovų, reiškia pamažu atsirandančią natūralią ypatybę. Lietuviams įprastas žodis „amžingas“ (turintis daug amžiaus), tad prireikus galima vartoti ir veiksmažodį „amžėti“. Vis dėlto tai dirbtiniai įprastų „senti“, „senėjimas“, „senatvė“ pakaitalai, vieni iš tų, kurie sukuriami vengiant politiškai nekorektiškų pasakymų, ieškant švelnesnių, netiesioginių išsireiškimų. Kaip kad nutiko žodžio „pensininkas“ atveju. Dabar juk įprasta sakyti „senjoras“. Vieniems šie žodžiai nė motais. Kaip rašė Viljamas Šekspyras: „Kitonišką sau vardą pasirink! / Ką reiškia vardas?/ Jei vadinsim rožę / kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ Viešosios komunikacijos ekspertai užsimena, kad visgi šios „rožės kvapas“ iš tiesų gali pasikeisti. Juk tai, kaip vadiname žmones pagal atskiras amžiaus grupes, neabejotinai turi įtakos visuomenės nuostatoms. Nuo to, kaip pateikiama informacija apie tam tikrus asmenis, priklauso teigiamas arba neigiamas nusiteikimas jų atžvilgiu. Šiuo metu pasaulyje vyrauja jaunystės kultas. Stengiamasi ne tik atrodyti kuo jauniau, bet ir neatsilikti nuo modernių technologijų bei madų. Mat manoma, kad tik jaunas ir energingas žmogus yra vertingas. Net įprasta sakyti, pavyzdžiui, jam jau 60, o širdyje dar jaunas. Toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas pasakymas nurodo, jog būti 60-ies yra problema. O jeigu tai kartojama nuolat, tuomet visai nesunku patikėti, kad tam tikra amžiaus riba yra kritinė. Tad ją peržengęs žmogus kone atsiduria visuomenės paraštėse. Tarptautinės vyresnių asmenų interesus atstovaujančios organizacijos pataria pradėti apie vyresnius asmenis kalbėti kitaip, kad ilgainiui pasikeistų ir visų mūsų (ypač jaunimo) požiūris. Žiniasklaidai net patariama vaizduoti amžėjančius asmenis nestereotipiškai, vengiant vaizdų su raukšlėtomis rankomis, vienišais senukais, žvelgiančiais į horizontą, ar ligoniais.

 

Skirtingi žodžiai – skirtingas požiūris

 

Tokios gairės atsiranda ne be priežasties. Neseniai žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ atliko tyrimą apie vyresnių žmonių vaizdavimą tradicinėje žiniasklaidoje. „Mediaskopo“ ekspertai drauge su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) analizavo, kaip žiniasklaidoje kalbama apie vyresnius žmones, kokios visuomenės nuostatos ir stereotipai atsispindi straipsniuose, naujienose, TV ir radijo laidose. Paaiškėjo, kad su vyresnio amžiaus asmenimis siejami raktažodžiai fiksuoti vos 0,5 % visų žiniasklaidos pranešimų. Palyginimui, jauni žmonės minimi gerokai dažniau – su jais siejami raktažodžiai rasti 4 % visų žiniasklaidos pranešimų. Dauguma pranešimų (76,5 %) fiksuota internetiniuose portaluose ir regioniniuose leidiniuose (15 %), o daugiausia – portaluose. Atkreiptas dėmesys į tai, jog dažniausiai vartojamas terminas „senjorai“, jis žiniasklaidoje skamba beveik 3,5 karto dažniau nei pensininkai. Šiems žodžiams priskiriamų būdvardžių analizė parodė ir visiškai skirtingas su jais siejamas emocijas. Pensininkai dažniau minimi vienišumo ir kriminaliniuose kontekstuose, o senjorai – bendrovių ir įmonių komunikacijoje, t. y. siūlant prekes, paslaugas, nemokamus renginius. Iš valstybinių įstaigų dažniausiai vyresnio amžiaus žmones mini „Sodra“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Užimtumo tarnyba. Iš verslo įmonių išsiskiria prekybos tinklai, bankai, vaistinės. Šios bendrovės ne tik komunikuoja apie paslaugas senjorams, bet ir skelbia atsižvelgiančios tiek į jaunų, tiek į vyresnių darbuotojų poreikius. Deja, naujienų pranešimuose dažnai gąsdinama su senatve siejamomis ligomis, o kartais net žadama senatvę atitolinti abejotinomis priemonėmis. LGKT skelbia, kad žmonės dėl amžiaus patiria diskriminaciją. Kasmet daugiau nei 100 sykių į šią instituciją kreipiasi žmonės diskriminacijos dėl amžiaus klausimais. Pernai kreiptasi 124 kartus. Dauguma besikreipiančiųjų – vyresni asmenys, susiduriantys su galima diskriminacija darbo srityje.

 

Veikia ne tik visuomenę, bet ir požiūrį į save

 

LGKT pastebi, kad darbo skelbimuose nurodomas pageidaujamas kandidatų amžius, ieškoma jauno, veržlaus komandos nario. Kartais su amžiumi susijusios nuostatos išryškėja darbo pokalbiuose. Taip pat būna atvejų, kai darbdaviai nori greičiau išprašyti iš darbo asmenis, kurie arti pensinio amžiaus. Vyresniems žmonėms retsykiais sunkiau įsigyti kelionių draudimą, kai, neįvertinus realios asmens sveikatos būklės, amžius pats savaime tampa priežastimi vertinti kaip esantį itin didelės rizikos grupėje. Beje, šiuo metu požiūris į vyresnio amžiaus žmones negatyvesnis nei 2019 metais. Mat tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija. Taikyti ribojimai tuomet pirmiausia buvo skirti vyresniems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Visuomenės informavimo kampanijose tai buvo itin aiškiai pabrėžiama. Manoma, kad tiek komunikacija apie tai, tiek taikyti ribojimai pagilino atskirtį ir dabar tenka su tuo tvarkytis. Vyresnio amžiaus žmonės ir patys dažnai susiduria su abejonėmis, ar vis dar gali kažką daryti ir gyventi visavertį gyvenimą. Kyla abejonių dėl mokymosi, gebėjimo priimti pokyčius ir tobulėti. Beje, psichologų teigimu, amžėjimas keičia žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Žmonės, jau pasiekę karjeros aukštumų ir užauginę vaikus, tarsi priversti savęs paklausti, o kas dar liko. Ir jeigu jiems nuolat kartojama, jog liko tik dorotis su ligomis, maža pensija ir vienatve, tai kyla rimtas psichologinis iššūkis. Kartais su tuo susiduria ir vos 50-ies sulaukę žmonės. O juos, turint omenyje sparčiai ilgėjančią gyvenimo trukmę, priskirti prie vyresnių asmenų būtų rizikinga. 2010–2019 m. tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėjo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Nors šią tendenciją kiek pristabdė COVID-19 pandemija, lietuviai vis dar gali tikėtis gyventi iki 75,1–76,5 metų. Reikia atsiminti, jog šie skaičiai tėra vidurkis. Realiai žmogus gali ne tik išgyventi, bet ir gyventi kokybiškai gerokai ilgiau. Tad šiuolaikiniame pasaulyje tenka mokytis kuo ilgiau džiaugtis gyvenimu, išlaikyti energingumą ir neskubėti savęs nurašyti.

 

Amžėjimas – natūralus procesas su privalumais ir trūkumais

 

Su amžiumi susiję pokyčiai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami, ir jie dažniausiai susiję su žmogaus psichologiniu pasirengimu juos priimti. Būtent todėl taip svarbu apie amžių kalbėti ne kaip apie problemą ir nepatogumą. Beje, amžėjimas turi ryškių privalumų. JAV mokslininkai iš Čikagos universiteto 2018 m. išmatavo žmonių laimės lygį įvairiais gyvenimo tarpsniais. Paaiškėjo, kad aukščiausias lygis pasiekiamas po 65-ojo gimtadienio. Statistiškai tarp vyresnių nei 60 m. sutuoktinių skyrybų skaičius yra mažiausias, lyginant su kitomis amžiaus kategorijomis. Jauni žmonės dažnai skundžiasi, kad nieko nespėja, kad paroje per mažai valandų, nes tenka suderinti daugybę skirtingų veiklų, pareigų, rūpesčių. Retai lieka laiko stabtelėti ir užsiimti tuo, kuo iš tiesų norisi. Su amžiumi laiko vis daugėja, pagaliau atsiranda galimybė prisiminti pomėgius, įgyvendinti senas svajones: sodininkauti, piešti, megzti, šokti, keliauti, savanoriauti ir kita. Tai laikas tik sau. Beje, nebūtina užsiimti vien išskirtinai prasminga veikla. Verčiau daryti tai, kas teikia malonumą: skaityti knygas, žiūrėti filmus ir ilgai pasivaikščioti. Tokio lėto ir malonaus laiko tekėjimo žmonės jau būna užsitarnavę, tik svarbu tai sąmoningai suvokti. Deja, yra ir trūkumų. Bėgant metams vis dažniau susiduriama su energijos stoka, diagnozuojamos ligos, galiausiai netenkama antrųjų pusių. Visgi tai neužkerta kelio naujo romantinio ir net intymaus gyvenimo pradžiai. Mokslininkai tikina, kad svarbu sugriauti mitą, neva intymumas vyresnio amžiaus žmonėms nereikalingas ar net pavojingas. Atvirkščiai, 2019 m. Anglijoje Koventrio universitete atlikto tyrimo metu nustatytas tiesioginis ryšys tarp dažnesnių lytinių santykių ir geresnių pažintinių funkcijų, atminties, lankstaus mąstymo, savikontrolės bei erdvės suvokimo. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, 40–59 m. moterys mylisi vidutiniškai 4,68 karto per mėnesį, o 60–72 m. – iki 1,74. 40–59 m. vyrai lytinius santykius turi vidutiniškai 6,18 kartų per mėnesį, o 60–72 m. – iki 3,13. Ir tai, beje, yra dažniau nei 30–35 m. amžiaus grupėje.

 

4 paprasti laimingo amžėjimo principai

   

Visgi, kad amžėjimo privalumų būtų daugiau nei trūkumų, tenka stengtis sistemingai prižiūrėti savo kūną ir protą:

 
  •  Pirmoji būtina sveiko ir kokybiško amžėjimo sąlyga yra fizinis aktyvumas. Juk ne be priežasties sakoma, kad gyvas jautiesi tol, kol judi. Fizinė veikla tikrai nėra skirta tik jauniems. Pasivaikščiojimai vienumoje ar su šuneliu, mankšta, nuosaiki sodininkystė ar apsilankymai sporto klube padeda ne tik užkirsti kelią lėtinių ligų vystymuisi, bet ir gerina nuotaiką, suteikia energijos, leidžia prasmingai išnaudoti laisvą laiką. Širdžiai ir sąnariams palanki fizinė veikla padeda išvengti antsvorio, gerina kraujagyslių būklę. Beje, gerą savijautą ir stipresnį imunitetą garantuoja netgi statiniai tempimo pratimai, kuriems nereikia nei specialios vietos, nei papildomos įrangos. Reikšmingos įtakos savijautai turi vos 20–30 min. trunkanti mankšta. Tik svarbu tai daryti kasdien.
  •  Antrasis principas apima mitybą. Garsus JAV dietologas Ronaldas Smithas sako, kad kuo daugiau metų skaičiuojame, tuo mažiau cukraus turėtų būti valgiaraštyje. Taip pat vos sulaukus 40-ies verta sąmoningai sumažinti suvartojamos druskos kiekį. O visa kita paprasta – visiems galioja tos pačios sveikos ir subalansuotos mitybos taisyklės. Kuo daugiau daržovių, sudėtinių angliavandenių (neskaldytų grūdų, sėklų, kruopų) ir 3–4 patiekalai per savaitę iš paukštienos ar žuvies. Jeigu skonio receptoriai nepasiilgsta raudonos mėsos, šios išvis galima atsisakyti, o riebalų poreikį patenkinti vartojant alyvuogių aliejų.
  •  Amžėjimas gerokai malonesnis laikantis trečiojo principo – palaikant socialinius ryšius. Vienatvė, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, tokia pat žalinga, kaip cigaretės ar besaikis alkoholio vartojimas. Suvokęs, kad yra vienišas, žmogus kartu išgyvena ir kitus neigiamus jausmus: bejėgiškumą, liūdesį, gėdą, kaltę, kurie nepaprastai sunkūs emociškai ir sukelia psichologinį stresą. Ilgai trunkantis stresas silpnina imuninę ir kraujagyslių sistemas, išbalansuoja hormonų pusiausvyrą, mažina atsparumą įvairioms ligoms, blogina bendrą savijautą, neleidžia sėkmingai kovoti su esamais sveikatos sutrikimais. Tad svarbu sąmoningai rinktis savanorystę, dalyvavimą Trečiojo amžiaus universitetų veikloje, įsitraukimą į organizuojamus grupinius užsiėmimus, išvykas, seminarus, diskusijas, filmų peržiūras ir įvairiausias kitas veiklas, lengvai prieinamas vyresnio amžiaus asmenims.
  •  Ketvirtasis principas ragina nuolat didinti smegenų plastiškumą. Nuolatinis mokymosi ir mąstymo procesas leidžia palaikyti optimalią smegenų sveikatą ir kartu lėtinti amžėjimą. Kalbų mokymasis, kryžiažodžių sprendimas, net grojimas nauju instrumentu – visa tai didina smegenų plastiškumą. Tai smegenų gebėjimas keistis visą gyvenimą, o tam reikalingi ryšiai tarp nervinių ląstelių. Kai mokomasi kažko naujo, stiprėja ryšiai tarp nervinių ląstelių, jų tinklų tankumas, atsiranda natūrali nervinių ląstelių apsauga, išlaikomos geros pažintinės funkcijos, dėmesys išlieka aktyvesnis, apsisaugoma nuo neurodegeneracinių ligų.
 

Šie principai nėra nauji, taip pat jie – ne panacėja. Visgi tokia paprasta strategija – puikus būdas prisitaikyti prie natūralių pokyčių ir, užuot mėginus dirbtinai susigrąžinti jaunystę, džiaugtis visais gyvenimo etapais. Mokslininkai pastebi, kad amžėti pradedama nuo pirmosios dienos, tad kuo anksčiau derėtų taikyti šiuos principus. Visgi pradėti niekada nėra vėlu. Net nedidelis pokytis gali turėti milžiniškos įtakos kūno ir proto sveikatai, kaip ir emocijoms. O juk kuo šios šviesesnės, tuo gražesnis atrodo gyvenimas, nepaisant pase įrašytos gimimo datos.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė