Gegužės 5 diena baltų gentims visąlaik buvo labai svarbi. Šią dieną jie minėdavo Cibulinį, o į Lietuvą atėjus krikščionybei šventė sutapatinta su šv. Stanislovo varduvėmis.

 

Pagal senovės lietuvių kalendorių Cibulinio dieną reikia sodinti svogūnus ir sėti žirnius, jeigu norima, kad daržovės gerai derėtų. Be to, svogūnus reikėdavo sodinti dar prieš aušrą, kai danguje nesimato nei Mėnulis, nei Saulė. Šią dieną bitininkai taip pat spėdavo, ar suneš bitės šiais metais daug medaus. Jei diena saulėta – medaus bus gausu, jei apsiniaukę – mažai.

 

Ši šventė labai gražiai, išlaikant senuosius papročius švenčiama Zarasuose. Čia, prie Šlyninkos vandens malūno šurmuliuoja ūkininkų ir amatininkų mugė, vyksta varžytuvės, žaidimai ir kiti smagūs užsiėmimai.

 

Sodinti svogūnus – tai ne šiaip koks darbas, tai tikras žemdirbių ritualas. Sodindami šias daržoves žemdirbiai turi kuo labiau susilieti su gamta, todėl sodinti reikia basomis, mažai apsirengus. Svogūnus sodinti reikia poroje. Moterų, sodinančių svogūnus, krūtys turėtų būti didelės. Tada ir derlius bus geras, o svogūnai išaugs dideli…

 

Viduramžiais gyvenęs šv. Stanislovas buvo išrinktas Krokuvos vyskupu, todėl laikomas Lenkijos ir pastarojo miesto globėju. Asketiškai gyvenęs lenkų kunigas kovojo prieš neteisybę, blogį ir korupciją, todėl neįtiko valdžios atstovams. Pats Lenkijos karalius Boleslovas II nelaimingąjį kunigą užmušė ir sukapojo. Legendoje pasakojama, kad šv. Stanislovas anapilin išėjo Katedroje ant Vavelio kalvos, kurioje būdavo karūnuojami Lenkijos karaliai. Čia galima pamatyti keistas dėmes, kurios yra ne kas kitas, o šv. Stanislovo kraujas.

 

Stanislovas – tai slavų kilmės vardas, kuris sudarytas iš žodžių „stani“ (stok) ir slava (šlovė). Vardas reiškia – garbingai stovėti.