Imbieras – šildantis žiemos prieskonis, be kurio sunkiai įsivaizduojami šventiniai kepiniai. Visame pasaulyje populiarūs imbieriniai meduoliai, kurie gali būti pačių įvairiausių formų ir pavidalų. Jie tokie gražūs, kad juos galima net kabinti ant eglutės! Iš aromatingos tešlos formuojami žmogeliukai, gyvūnėliai, nameliai, laimės ir sėkmės simboliai ir pan.

 

"imbieriniai meduoliai"

Įdomu:

 

  • Imbieras – augalas, kuris natūraliai auga Indijoje ir Kinijoje. Jau daugybę amžių naudojamas kulinarijoje ir liaudies medicinoje.

 

  • Imbieriniai meduoliai gaminami iš imbierų, cinamono, gvazdikėlių, muskato, kardamono, anyžių ir medaus arba melasos.

 

  • Imbieriniais meduoliais gali būti įvairūs desertiniai kepiniai: nuo kietų sausainių, kurie naudojami gaminti imbieriniams nameliams iki minkštų ir purių biskvitinių pyragų, šiek tiek primenančių duonos kepalus. Jie dažnai taip ir vadinami – imbierine duona.

 

  • Imbierinis meduolis – tai toks kepinys, kuriame dominuoja prieskonis imbieras, o saldumo jam suteikia medus arba cukranendrių melasa.

 

  • Lengviausias ir dažniausiai taikomas imbierinių meduolių tešlos gaminimo būdas, kai ištirpinti riebalai sumaišomi su kitomis sudedamosios dalimis dubenyje. Yra ir kitų meduolių tešlos ruošimo būdų, bet jie sudėtingesni, todėl mažiau žinomi.

 

  • Imbierinių meduolių tešla pradėta minkyti Tolimųjų Rytų kraštuose. Į Europą 992 metais, kaip pasakojama legendose, atvežė vienuolis, kuris imbierinius meduolius valgydavo, sutrikus virškinimui ir negaluojant skrandžiui.

 

  • Imbieriniai meduoliai naudoti tiek graikų, tiek egiptiečių ceremonijose.

 

  • XVI amžiuje imbierininiai meduoliai pradėti kepti įvairių formų. Tešlą iškočiodavo ir su specialiomis formelėmis išspausdavo norimą figūrą. Dažniausiai tai būdavo naujo karaliaus portretas, religinis simbolis ar kitas svarbus atvaizdas.

 

  • Manoma, kad pirmąjį imbierinį žmogeliuką užsakė pagaminti Anglijos karalienė Elizabeth I, kuri ketino jį padovanoti garbingiems svečiams.

 

  • Kai XIX amžiuje Broliai Grimai išleido pasaką „Jonukas ir Grytutė“, Vokietijoje labai išpopuliarėjo imbierinių sausainių nameliai. Šią gražią šventinę tradiciją Į Ameriką atvežė pirmieji vokiečių persikėlėliai.

 

Imbieriniai meduoliai

 

  • 310 g miltų
  • 150 g skysto medaus
  • 120 g cukraus
  • 120 g sviesto
  • 100 g sutirštinto pieno
  • Kiaušinis
  • 20 g kakavos miltelių
  • Šaukštelis malto cinamono
  • Šaukštelis maltų, džiovintų imbierų
  • 0,5 šaukštelio sodos
  • 0,5 šaukštelio kepimo miltelių
  • 0,5 šaukštelio druskos
  • 0,25 šaukštelio kvapiųjų pipirų
  • 0,25 šaukštelio maltų muskatų

Glaistui:

  • 110 g miltelinio cukraus
  • Kiaušinio baltymas
  • Šaukštelis citrinų sulčių

 

Gaminimas

 

Medų, cukrų, sviestą, sutirštintą sviestą sumaišyti ir, nuolatos maišant, pakaitinti ant mažos ugnies. Miltus sumaišyti su prieskoniais, druska ir padalinti į dvi dalis. Vieną iš tų dalių sumaišyti su soda bei kepimo milteliais. Į verdančią medaus masę supilti miltus be sodos ir kepimo miltelių, išmaišyti, nukelti nuo ugnies, įmušti kiaušinį ir labai greitai viską išmaišyti. Supilti miltus su soda ir kepimo milteliais, vėl viską išmaišyti. Karštą tešlą padėti ant miltuoto paviršiaus ir išminkyti, kad būtų vientisa. Tada tešlą susukti į rutulį, suvynioti į foliją ir palikti šiltoje vietoje 2 valandoms. Jei po to tešlą bus sunku formuoti, ji lips prie rankų, galima įdėti šiek tiek daugiau miltų. Pasiruošti formeles, jei jų neturite, gali tikti ir paprastos stiklinės. Beje, meduolių formas galima nusipiešti ir ant popieriaus, iškirpti ir pridėjus prie iškočiotos tešlos apipjauti aplink trafaretą. Išpjautas figūras sudėti ant kepimo popieriaus ir kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 175 laipsnių, 15 – 20 minučių, priklausomai nuo imbierinių meduolių storio. Kai meduoliai atvės, laikas puošybai glaistui. Kiaušinių baltymą gerai sumaišyti su milteliniu cukrumi ir pakaitinti vandens vonelėje maždaug iki 40 – 50 °C. Nukelti nuo ugnies, supilti citrinų sultis ir plakti, kol masė padidės ir taps nebepermatoma. Tada į glaistą galima dėti maistinių dažų, o kai pradeda džiūti, įpilti porą lašų vandens. Po to laikas pasikliauti fantazija – glaistą galima tepti konditeriniu šepetėliu, maišeliu arba švirkštu įvairiais raštais arba paprasčiausiai meduolius įmerkti į saldžią baltą arba spalvotą masę. Glaistas išdžiūsta po 15 – 30 minučių, priklausomai nuo jo storio. Tada meduolius galima sudėti į uždarą indą su mandarinų ir apelsinų žievelėmis. Kiekvieną kartą atidarius tokį indą namuose pasklis malonus, kalėdinis kvapas. Beje, tai būtų puiku, šilta ir jauki šv. Kalėdų dovana!

 

10 – 12 žmonėms

100 g apie 357 kcal

Paruošimo laikas: apie 3 val.

Spausdinti