Virškinimas – vienas svarbiausių ir sudėtingiausių organizmo procesų. Deja, net du trečdaliai suaugusių lietuvių skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais. O apie 20 % žmonių skrandžio ir žarnyno negalavimų patiria nuolat. Būtent jie priversti vartoti sintetinius vaistus. Toks būdas slopinti nemalonius simptomus, medikų teigimu, ilgainiui sukelia dar daugiau problemų. Tad pirmiausia derėtų imtis virškinimo sutrikimų prevencijos ir daryti tai natūraliomis priemonėmis.

 

kmynai

Kodėl sutrinka virškinimas?

 

Virškinimo sistema yra tarsi organizmo energijos jėgainė. O tai, kokiais degalais ji kūrenama, neretai lemia ir tai, kaip jaučiasi žmogus. Visgi kartais nepakanka vien paisyti sveikos ir subalansuotos mitybos principų. Skaičiuojama, kad egzistuoja daugiau nei 80 vidinių ir išorinių veiksnių, galinčių sutrikdyti sklandų virškinimą. Tai lemia ne tik netinkama mityba, bet ir įvairios ligos, aplinkos užterštumas, net įgimtas virškinimo sistemos dirglumas. Visgi mitybos specialistai bei gydytojai išskiria 4 pagrindines priežastis, kodėl sveikų žmonių virškinimas sutrinka:

 
  • Netinkami valgymo įpročiai. Apklausos rodo, kad beveik 69 % suaugusiųjų pavalgo greičiau nei per 19 min. Tad ne tik tinkamai nesukramto maisto, tačiau ir nesuteikia laiko smegenims pajusti tikrojo sotumo. Signalas, kad organizmas iš tiesų pasisotino, į smegenis nukeliauja tik po 15–20 min. nuo valgymo pradžios. Valgantys per greitai, per dideliais kąsniais ir maisto tinkamai nesusmulkinantys burnoje neretai persivalgo. O kuo vienu ypu suvalgyto maisto kiekis didesnis, tuo sunkiau su juo susidoroti virškinimo traktui.
 
  • Virškinimo fermentų trūkumas. Dėl natūralių virškinimo fermentų į virškinimo traktą patekęs maistas gali būti tinkamai suskaidomas. O iki smulkiausių dalelių suskaidytos maistinės medžiagos tampa tinkamos ir gali patekti į kraują. Ir taip tinkamai aprūpinti energija visą organizmą. Vos tik organizme atsiranda virškinimo fermentų disbalansas, virškinimo procesai sulėtėja, o kartais visiškai sustoja. Tuomet pradeda kamuoti sunkumas skrandyje, pilvo pūtimas, raižymas ir viduriavimas. Kūnas mėgina atsikratyti to, ko negeba suvirškinti.
 
  • Miego stoka. Visi organizme vykstantys procesai glaudžiai tarpusavyje susiję – pažeidus vieną sistemą, neretai sunegaluoja ir kita. Tad nenuostabu, kad miego kokybė stipriai veikia virškinimą. O kartais šis poveikis būna toks stiprus, kad tenka iš pagrindų keisti gyvenimo būdą. Nuolatinis miego trūkumas (kai periodiškai neužtikrinamas kokybiškas 7–8 val. poilsis per parą) jau po trijų dienų pradeda trikdyti virškinimo sistemą. Iš pradžių dėl energijos trūkumo imama dažniau užkandžiauti, ilgainiui sutrinka ir gebėjimas pajusti sotumą.
 
  • Lėtinis stresas. Panašiai kaip miego trūkumas, virškinimo sistemą veikia ir stresas. Supykus, susinervinus ar nuolat patiriant baimę sutrinka virškinimo trakto nervų bei endokrininė sistemos. Tad nebepavyksta tinkamai apdoroti suvartoto maisto. Streso sukeliamos fiziologinės reakcijos tarsi apvagia virškinimo sistemą, nes pagrindiniai resursai (kraujas, gliukozė, deguonis) nukreipiami į raumenis. Dėl streso gali pradėti varginti rėmuo, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, sutrikti skrandžio veikla, atsirasti funkcinių tulžies pūslės sutrikimų. Kai smegenys veikiamos streso, sukeliamas hormonų disbalansas – organizme padaugėja hormono kortizolio. Dėl jo kai kurie žmonės netenka apetito, kitiems pasireiškia priešinga reakcija – pradeda valgyti įvairų, dažnai kaloringą, nesveiką maistą.
 

Pagalba iš pievų ir miškų

 

Virškinimo sutrikimai pasireiškia nemaloniais pojūčiais, pavyzdžiui, sunkumu skrandyje, pykinimu, šleikštuliu, pilvo skausmais ir pūtimu, gurguliavimais. Vienas nemaloniausių pojūčių, kad maistas kažkur tarsi užstrigo, itin vargina ir kenkia gyvenimo kokybei. Būtent šis sunkumo jausmas ir būna dažniausia priežastis, kodėl griebiamasi medikamentų. Vaistinėse iš tiesų galima įsigyti įvairios sudėties nereceptinių vaistų, kurie per 40–70 min. numalšiną virškinimo sutrikimų simptomus. Deja, tai neišsprendžia jas sukėlusių priežasčių. Būtent todėl natūraliosios medicinos atstovai ragina gydyti ne simptomą, o skirti daugiau laiko ir pašalinti priežastį:

 
  • Vienas saugiausių ir natūraliausių būdų tai padaryti – kmynų arbata. Kmynas yra populiariausias augalas, skirtas virškinimo sutrikimams gydyti. Jis labiausiai padeda, kai pučia vidurius, kaupiasi dujos. Geriant kmynų arbatą, šių nemalonių pojūčių galima išvengti. Tačiau kmynai virškinimo greitai nepagerina, o tik šalina nemalonius pojūčius. Šis augalas laikomas gera profilaktine priemone išvengti virškinimo sutrikimų.
 
  • Kai skrandyje jaučiamas sunkumas, pučia vidurius ar tiesiog norima pagerinti savijautą, patariama vartoti pipirmėčių arbatos. Mėtų tinktūros galima duoti ir vaikams, kai juos pykina. Ši vaistažolė skani, nes neturi kartumo, kuris būdingas kitoms virškinimą gerinančioms žolelėms. Pipirmėtės ne tik slopina pykinimą, bet ir gerina virškinimą. Tačiau praktiškai nedidina apetito. Taip pat pipirmėčių dedama į vaistažolių mišinius, skirtus virškinimui gerinti. Ne tik kompleksiškai veikia su kitomis mišinyje esančiomis vaistažolėmis, bet ir pagerina jų skonį.
 
  • Jei pavalgius juntamas sunkumas, tinka beveik visos karčios vaistažolės. Pavyzdžiui, kiaulpienių šaknys, skatinančios skrandžio sulčių bei tulžies išsiskyrimą. Tai padeda suvirškinti riebų maistą. Šis augalas taip pat greitina medžiagų apykaitą.
 
  • Dažniausiai rekomenduojamos vaistažolės – vaistinės ramunės. Jų arbata ar tinktūra tinka tuomet, kai įtariamas lengvas apsinuodijimas, pavyzdžiui, suvalgius sugedusio maisto. Taip pat gelbsti, kai juntami pilvo spazmai, raižymas.
 
  • Tikrieji margainiai vartojami kepenų darbui gerinti. Tai bene vienintelis vaistas, kuris gali padėti žmogui, apsinuodijusiam žalsvąja musmire. Apsinuodijimas šiuo grybu gali būti mirtinas, tačiau, laiku gavus didelę tikrųjų margainių preparatų dozę, galima išgyventi. Padeda nuo tų virškinimo sutrikimų, kurie susiję su pablogėjusia kepenų veikla. Skrandžio veiklai įtakos nedaro.
 
  • Česnakai padeda reguliuoti visos virškinimo sistemos veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje sergant cukriniu diabetu, taip pat skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Česnakų nepakenčia žmogaus žarnyne parazituojančios kirmėlės, todėl joms naikinti daromos česnakų ištraukos klizmos. Švieži česnakai ir jų preparatai vartojami nuo kolito.
 
  • Čiobreliai ramina sudirgintą žarnyną, malšina skausmus, dezinfekuoja, šalina skrandžio spazmus ir skysčių perteklių, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Liaudies medicinoje čiobrelių antpilo rekomenduojama vartoti prieš valgį virškinimui gerinti, ypač susikaupus dujoms.
 
  • Vienas universaliausių ir veiksmingiausių augalų gamtos vaistinėlėje – pelynai, arba kartieji kiečiai. Vartojami apsaugoti žarnyną nuo parazitų, gerinti virškinimą. Šis augalas aptinkamas Lietuvoje, dažniausiai Dzūkijoje. Vartojimas paprastas – galima gerti jo arbatą ar tiesiog pakramtyti. Kramtymas – puiki burnos gleivinės dezinfekcija nuo įvairių bakterijų. Taip pat kartus skonis padeda pagerinti apetitą ir sužadinti virškinimo traktą. Profilaktiniam vartojimui užtenka 7 dienas išgerti po puodelį arbatos, ir net po 3 dienų pajuntamas poveikis. Jei žmogus turi virškinimo problemų, galima išgerti po 50 g arbatos prieš valgį. Pelynų žolę rekomenduojama rinkti nuo liepos pirmojo dešimtadienio.
 

Naudinga žinoti

   
  • Liaudies išmintis byloja, kad vienu valgymu derėtų suvartoti tiek maisto, kiek telpa į dvi saujas, nes maždaug toks yra skrandžio tūris.
  • Neskubant valgyti iki pirmo atsirūgimo, mat tai ženklas, kad iš skrandžio išeina oras. Taigi, skrandis jau užtektinai pripildytas. Nesustojus skrandis gali būti perpildytas, tuomet sunkiau virškins.
  • Svarbu nepamiršti maisto suderinamumo, pavyzdžiui, mėsos nevartoti su pienu ar žuvimi, mėsos – su kiaušiniais, žuvies – su sūriu. Pieno produktus geriausia valgyti ar gerti atskirai.
  • Maistas reikėtų suvartoti maždaug per 3 val. nuo pagaminimo. Todėl nepatartina gaminti dideliais kiekiais ir kelis kartus šildyti. Toks maistas netenka didelės dalies savo vertės.
  • Virškinimą galima pagerinti į ruošiamą maistą pridedant prieskonių ar prieskoninių žolelių: imbiero, ciberžolių, kuminų, pankolių, kardamono, cinamono, ožragių, gvazdikėlių, garstyčių sėklų, laurų lapų, rozmarinų, bazilikų, šalavijų ir kt.