Ne visi romantiniai santykiai, prasidėję plazdančiais drugeliais pilve, išauga į ilgalaikę ir brandžią sąjungą. Prieš sutinkant išrinktąjį, tenka pakeisti ne vieną širdies draugą. Svarbu atpažinti ir pripažinti požymius, kurie išduoda regresiją. Sveikiau atsitraukti, nei tęsti tai, kam vis tiek lemta baigtis.

 

Žmogus tapo neįdomusClose-up,Of,Unhappy,Young,Couple,Sitting,Apart,Have,Relationship,Problems,

 

Prisiminkite pirmuosius pasimatymus, kada gėrėte kiekvieną pašnekovo žodį, žavėjotės idėjomis ir pasiekimais. Troškote pažinti naują pasiją ir sužinoti kuo daugiau. Jei dingo susidomėjimas partneriu, aplanko jausmas, kad nieko naujo neišgirsite, jis neįkvepia augti ir tobulėti, siekti gyvenime daugiau, tai ženklas, jog verta sustoti, susimąstyti, ar jums pakeliui. Tikėtina, turite mažiau bendro, nei manėte pažinties akimirką.

 

Abejingumas bendrai ateičiai

 

Skirtingai nuo draugystės pradžios, kai kūrėte bendrus planus ir viziją būti drauge ilgą laiką, slegia apatija ir abejingumas. Tai vadinama santykių nuovargiu. Mažėja motyvacija palaikyti ryšius ir spręsti konfliktus, rūpintis ir domėtis vienam kitu. Nėra noro derintis, tartis dėl bendros veiklos, planuoti atostogas, keliones. Laikui bėgant galite jaustis prislėgti ir įstrigę, nes santykių palaikymas atima per daug energijos. Palaipsniui atsiribojate. Pagaunate save galvojant, jog palengvėtų, jei partneris pasiūlytų skirtis ar persikeltų gyventi kitur.

 

Pakito bendravimas

 

Santykių dinamika neprimena dviejų suinteresuotų žmonių bendravimo. Vengiate pokalbių, nenorite dalintis mintimis, pastebėjimais, geromis ir blogomis naujienomis, nesitikite palaikymo ir pagalbos, sunku kalbėti apie jausmus. Dažnai atsakote trumpais žodžiais, kad paliktų ramybėje. Neliko juoko drauge, diskusijų ir jausmo, jog antroji pusė supranta ir atliepia. Galite sąmoningai apriboti bendravimą. Jaučiate, kad būnate drauge iš įpročio ar naudos, tačiau kankina vienatvė.

 

Fizinis ir emocinis atstumas

 

Atvėsę jausmai sunaikina artumą ir intymumą. Jaučiatės nutolę, susvetimėję, abejingi, nejaudina partnerio emociniai poreikiai. Vienodai, ar jam sekasi, ar susidūrė su problemomis. Vengiate fizinio ryšio, nenorite, kad liestų. Dažnai būnate skirtinguose kambariuose, neatliekate bendrų buitinių darbų, o drauge pasirodote tik viešumoje. Seksas kelia pasibjaurėjimą arba tapo rutinine prievole.

 

Daugėja konfliktų

 

Konfliktai – natūrali santykių dalis, tačiau kartais kibirkštys akyse, trintis ir auganti įtampa išduoda, jog iš jausmų liko trupiniai. Žmonės barasi, jei praranda ryšį, nenori skirti vienas kitam laiko, ignoruoja poreikius, nesidomi ir apleidžia, neturi motyvacijos suprasti ir prisiderinti. Galite specialiai kurstyti konfliktus, jei jaučiatės įskaudinti, bet nekalbate apie jausmus ir konstruktyviai nesprendžiate problemų. Santykių pabaigą išduoda ne tiek barniai, kiek nenoras juos spręsti, dingsta pagarba, vis dažniau peržengiamos ribos.

 

Nereikia laiko drauge

 

Geriau atskirai nei kartu. Poroms normalu planuoti laiką drauge – pasimatymus, savaitgalio keliones, susitikimus su bičiuliais. Jei nenorite kokybiško ir turiningo laiko su partneriu, vertinkite tai kaip raudoną vėliavėlę. Dar blogiau, jei ieškote preteksto nesusitikti ar meluojate, jog esate užimti, sergate. Vengimas pasireiškia kasdienėse situacijose – nepageidaujate eiti pasivaikščioti, važiuoti į darbą, apsipirkti. Daugiau laiko leidžiate su žmonėmis, kurie nepažįsta partnerio ir nėra su juo susiję.

 

Nėra sekso

 

Daugybė skirtingų intymumo formų sustiprina ryšį. Tačiau išblėsus jausmams neįmanoma mėgautis nei fiziniu ryšiu, nei malonumu. Seksas tampa nepageidaujamas, net pati idėja sukelia atstūmimo reakciją. Ilgalaikėse porose libido natūraliai kinta pagal aplinkybes, sveikatą, santykių dinamiką, tačiau išlieka emocinis, dvasinis artumas. Jei aistra išgaravo draugystės pradžioje, tikėtina, ji neįsižiebs ir ateityje. Problemą gali lemti skirtingi seksualiniai poreikiai.

 

Atsirado noras išsiskirti

 

Tinka posakis „kaimyno žolė žalesnė“. Tikite, kad kitos poros laimingesnės, o partneriai – geresni. Svajojate turėti santykius su kitais žmonėmis – nuo pažįstamų iki garsenybių. Įsivaizduojate gyvenimą be dabartinio partnerio. Pavydite vienišiems draugams, kurių nesieja varginantys santykiai. Jei ilgai brandinate mintį, kad norite pabėgti iš netenkinančios situacijos, nebijote sudeginti tiltų, ryžkitės permainoms. Ne pakeliui su žmogumi, kurio nevertinate.

 

Erzina smulkmenos

 

Niekas nėra tobulas, tačiau per didelis susierzinimas dėl partnerio charakterio, reakcijų, įpročių – lemtingas signalas. Erzina, kaip kramto maistą, išmėto drabužius, vairuoja automobilį, palieka neplautą puodelį… Nervina visos keistenybės, kurios anksčiau kėlė juoką ir atrodė mielos. Didėjantis nepasitenkinimas santykiais lemia dažnesnius ginčus dėl smulkmenų. Tai rodo bendrą nusivylimą ir įtampą.

 

Nesuderinami interesai

 

Santykiai baigiasi natūraliai, jei du žmonės eina skirtingais gyvenimo keliais. Tarkime, jums patinka daug keliauti darbo reikalais, o partneris nori, kad sėdėtumėte namuose. Arba atvirkščiai – esate introvertas, kuriam savaitgalis reiškia šeimos pietus, o antroji pusė svajoja apie barą su draugais. Gali išsiskirti požiūriai į vertybes ir ateitį. Normalu, kad santykių pradžioje atrodė įmanoma suderinti skirtingus poreikius, nugludinti kampus. Tačiau pažinus vienam kitą ir pabandžius gali ateiti suvokimas, jog nėra tikslo lipdyti porą. Esate per daug skirtingi ir mažai jungiančių aspektų.

 

Specialistės komentaras

 

Psichologė-psichoterapeutė Vika Aniulienė 

 

Kokie signalai išduoda, kad neseniai užsimezgę romantiniai santykiai neturi perspektyvos, nesivysto ir geriau pasukti skirtingais keliais?

 

Svarbiausias ir, be abejo, sunkiausias dalykas pametus galvą santykių pradžioje – įsiklausyti į save. Kaip jaučiuosi šalia, kaip reaguoja mano kūnas? Ar šalia šio žmogaus jaučiuosi rami, ar įsitempiu? Ar jaučiuosi savimi, galiu būti savimi, esu priimta? Kiek tenka nusileisti, nutylėti, nepasakyti iki galo? Kiek reikia stengtis dėl dėmesio, meilės ir priėmimo? Ar gebu brėžti ribas ir pati paisau partnerio ribų?

 

Dažnai atsakymai pasako daugiau apie mus pačius, o ne apie partnerį. Pagrindinis klausimas, kurį turėtumėte užduoti sau: „Jei kitas žmogus niekada nepasikeistų, ar tai tenkintų?“. Dažnai užstringame santykiuose tikėdamiesi, kad pakeisime kitą, kad jis pasikeis, jei labai stengsimės, tada bendravimas bus visai kitoks. Tai pagrindinė klaida. Žmogus gali keisti tik pats save, ne kitą asmenį.

 

Susižavėjimas baigėsi, o meilė taip ir neįsiplieskė. Kaip išdrįsti ir psichologiškai brandžiai pasakyti „viskas baigta“?

 

Sunku nutraukti santykius, nes grįžtame į vaikiškus režimus ir traumas, kai jautėmės ar buvome atstumti. Žinome, kaip tai nemalonu ir skausminga, nenorime įskaudinti ir jaustis atsakingi.

 

Galime šiek tiek atsitraukti ir pamąstyti iš sveiko suaugusio žmogaus perspektyvos. O kas, jeigu gyventume pasaulyje, kuriame normalizuotume santykių pabaigą. O kas, jeigu normalu išeiti iš santykių, kuriuose nesijaučiame gerai, kuriuose nėra pagarbos, kurie vargina savo dinamika, negalime būti savimi… O gal jaučiame, kad partneris nėra skirtas ir artimas savo pažiūromis, gyvenimo būdu ir pan. Juk normalu ir sveika nutraukti santykius, jei nesijaučiame gerai, o ne mėginti pakeisti kitą, vagiant iš savęs ir kito žmogaus patį brangiausią dalyką, ką turime, – laiką. Atviras, nuoširdus pokalbis atskleidžiant, kaip jaučiamės, gali būti puiki pradžia permainoms. Galima sakyti: „Gerai praleidome laiką, esi ypatingas žmogus, bet nematau mūsų drauge. Man dėl to labai skaudu. Norėčiau, kad taip nebūtų, tačiau nieko negaliu padaryti.“

 

Kas lemia užstrigimą santykiuose su netinkamais partneriais?

 

Priežastys įvairios, bet verta paminėti dvi dažniausias.

 

Pirma, užstrigimas neišvengiamas, jei tikime, kad galime pakeisti kitą žmogų. Partneris ir santykiai tampa asmeniniu tikslu, žūtbūtine kova. Laimėjimas – labai svarbus, patvirtinantis mūsų ypatingumą.

 

Antra, sunerimti reikėtų, jei santykių dinamika primena amerikietiškuosius kalnelius. Pora nuolat balansuoja ties kraštutinumais: skiriasi – taikosi, myli – nekenčia. Intensyvi būsenų kaita lemia hormonų audras, kai vienu momentu valdo streso hormonas kortizolis, kitu – laimės, meilės hormonai serotoninas ir dopaminas. Vystosi priklausomybė nuo tokių fizinių būsenų ir santykių dinamikos. Po kelias dienas trukusios įtampos ateina susitaikymo etapas, kuris pakylėja iki dangaus ir suteikia sparnus.

 

Kaip didinti sąmoningumą, savivertę, meilę sau ir nejausti kaltės nustatant ribas, net jei atstūmimas ir santykių pabaiga skaudina antrąją pusę?

 

Kiekvieną rytą atsikėlę pagalvokite apie savo mirtį. Ji gali ištikti už 10 ar 40 metų, bet gali ir už 30 minučių. Pagalvokite apie savo laikinumą.

 

Mes visi mirsime, bet gyvename taip, lyg gyventume amžinai. Atidėliojame, sekcijose laikome servizus ypatingoms progoms, žadame pradėti gyventi nuo pirmadienio, po Naujųjų metų… O jeigu šie metai yra paskutiniai? O jei niekas savaime nepasikeis ir gyvenimas bus toks, koks yra, o ne toks, kokio norėtume iš tikrųjų? Kiekvienas be kaltės ir gėdos turėtų rinktis savo laimę.

 

Pravartu pažiūrėti tiesai į akis ir priimti ją be saviapgaulės. Tęsdami nelaimingus santykius atimame iš kito žmogaus galimybę būti laimingam. Santykių pabaiga – nemaloni ir skausminga abiem pusėms, tačiau tai ne pasaulio pabaiga. Statistiškai apie 80 % išsiskyrusių žmonių susituokia antrą kartą per 5 metus. Vadinasi, nepaisant skausmo ir beviltiškumo skyrybų metu, ateityje yra tikimybė sukurti meile ir laime grįstus santykius.

 

Svarbu kliautis savo vertybių skale?

 

Kiekvienas kuria savo realybę. Jei mūsų realybėje yra žmonės, gerbiantys save ir kitus, tai kitokie tiesiog neužeina pro namų slenkstį. Ir nesėdėsime prie vieno stalo su apkalbančiais kitus. Jei mūsų namai yra ramybės uostas, tai viskas, kas tam prieštarauja, palieka namus. Jei mūsų santykis grįstas atvirumu, pasitikėjimu ir saugumu, tai nesitenkinsime niekuo mažiau.

 

Jei tai skamba savanaudiškai, egocentriškai, noriu priminti, kad viskas prasideda nuo mūsų ir baigiasi mumis. Tai užburtas ratas. Mūsų standartai atspindi mus, ką duodame pasauliui ir ko norime gauti atgal. Niekas nevyksta be priežasties.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė