Susilieti su gamta

Kol lauke vis dar šilta, turime daugiau galimybių ilgiau pabūti gamtos apsuptyje, o įvairių sričių specialistai sutaria, kad laikas gryname ore teigiamai veikia kūną ir sielą. Kiek laiko praleisti lauke ir ką ten veikti, kad patirtume kuo daugiau naudos?

Praleisti bent kelias valandas

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja lauke praleisti kasdien bent kelias valandas. Vaikams optimalus kiekis – apie 4 val.: porą valandų pirmoje dienos pusėje ir porą popiet. Ilgus pasivaikščiojimus ar pasibuvimus gryname ore patariama praktikuoti jau nuo kūdikystės, pavyzdžiui, migdyti mažylį pietų miego lauke. Suaugusiesiems šį skaičių galima sumažinti iki 2 val. per parą, jei tą laiką leisime aktyviai. Vaikštant gryname ore ilgėja iškvėpimas ir nekvėpavimo pauzės, susitvarko deguonies ir anglies dvideginio balansas, todėl pasivaikščioję gamtoje jaučiamės atsigavę, pailsėję. Taisyklingas kvėpavimas masažuoja vidaus organus, gerėja virškinimo sistemos darbas, efektyviau įsisaviname maistines medžiagas, skatinama limfotaka, kuri ypač svarbi imuninei sistemai, sėkmingai iš organizmo šalinami toksinai, rečiau sergama infekcinėmis ligomis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ligoniai, gulintys palatose, kurių langai išeina į miško ar parko pusę, sveiksta greičiau negu pro langus matantys pastatų sienas ir asfaltą. Žalia spalva nuramina, padeda geriau susikaupti. Be to, medžiai išskiria ypatingų medžiagų fitoncidų, kurie jiems padeda apsisaugoti nuo bakterijų, grybų ir kitų kenksmingų organizmų. Per kvėpavimo takus į mūsų organizmą patekę fitoncidai teigiamai veikia imunitetą. Japonijoje atlikti tyrimai rodo, kad 4 val. pabuvus miške, ypač pušyne, imuninė sistema tampa aktyvesnė ir patikimiau saugo net iki 3–4 savaičių.

Aktyvus poilsis

Judėdami įsisaviname daugiau deguonies, laviname raumenis, tirpdome riebaliukus. Be to, fizinė veikla gamina laimės hormonus serotoniną ir dopaminą, todėl net nuvargę jausimės pakylėtos nuotaikos, turėsime motyvacijos veikti.

Aktyvumo vertėtų nepamiršti ir tada, kai ilsimės gamtoje ar kelionėje. Nors maudynių sezonas baigėsi, paežerėje vis dar galime žaisti tinklinį, badmintoną, spardyti kamuolį. Kai kuriuose kempinguose įrengtos krepšinio ar teniso aikštelės. Iškeliavus į užsienį patariama mažiau laiko leisti deginantis, bet daugiau vaikščioti, kopti į kalnus, išbandyti aktyvias pramogas gryname ore.

Fizinės veiklos ypač naudingos turint vaikų. Augdami su energingais tėvais vaikai pamėgs judesį, aktyvų laisvalaikį, todėl ateityje bus mažiau rizikos tapti sėsliems, tingiems, priaugti antsvorio. Įvairios veiklos stiprina tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, moko komandinio darbo, koordinacijos, gebėjimo gražiai (pra)laimėti ir kitų vertingų dalykų.

Stovyklauti

Tai vienas geriausių būdų, kaip gamtoje praleisti kokybišką laiką. Stovyklauti galima ne tik vasarą, bet ir rudenį, net žiemą, tik svarbu pasirinkti tinkamą aprangą, avalynę, kokybišką palapinę, miegmaišius ir kitą reikalingą įrangą. Stovyklavimas turi keletą pranašumų, lyginant su kitomis veiklomis gamtoje. Visų pirma, gauname galimybę stebėti gamtos kaitą skirtingu paros metu: galime pasitikti ir palydėti saulę, klausytis, kokie paukščiai aktyvūs dieną ir prieš pat sutemas, kokios gėlės suskleidžia žiedus nakčiai. Antra, susiliejame su skirtingais gamtos elementais: kvėpuojame grynu oru, vaikštome žole, miegame ant žemės, maudomės vandens telkiniuose, stebime mišką ir kt.

Stovyklavimas dažnam dovanoja išėjimą iš komforto zonos, nes tiek miegame, tiek valgome kitaip, nei kasdien. Taip pat turime mažiau patogumų, tai lemia savotišką įsižeminimą, pasitikrinimą, kiek nedaug iš tiesų reikia žmogui. Tai ypač naudinga jaunajai kartai, kurie labiau pratę prie komforto, pramogų ekranuose ir didmiesčiuose. Stovyklavimą galima sujungti su kitomis veiklomis: plaukimu baidarėmis, kopimu į kalnus ar žygiais pėsčiomis. Taip kiekvieną rytą galima pasitikti saulę grožintis vis kitu kraštovaizdžiu. Tiesa, tokioms išvykoms reikėtų rimčiau pasiruošti, planuoti iš anksto ir atsakingai.

Be pašalinių dirgiklių

Kasdienybėje nuolat blaško darbai, reikalai, rūpesčiai, taip pat netinkamas atsipalaidavimas, pavyzdžiui, besaikis laiko leidimas su išmaniaisiais prietaisais. Jei norite patirti gamtos teikiamą naudą, joje būkite be pašalinių dirgiklių. Jei išėjote pasivaikščioti ar pabėgioti, neimkite su savimi ausinių, klausykitės raminančių, mintis valančių gamtos garsų – medžių ošimo, paukščių čiulbesio, vandens čiurlenimo. Šie garsai turi ypač stiprų poveikį, harmonizuoja išsibalansavusią psichoemocinę sveikatą.

Stovyklaudami, plaukdami baidarėmis neleiskite muzikos ne tik dėl pavojaus išgąsdinti gyvūnus (ypač perinčius paukščius), bet ir siekdami pailsėti nuo triukšmo, kuris trukdo išgirsti gamtą ir save.

Stenkitės nenaršyti telefonuose ir kuo mažiau fotografuoti, nes nuolat dirsčiodami į ekranus nerasite laiko grožėtis gamtos vaizdais. Tyrimai rodo, kad vandens telkinių ir vėjo glostomų medžių stebėjimas nuramina, mažina streso lygį. Spragsinčio laužo vaizdas ir garsas veikia kaip meditacija, todėl vakaroti gamtoje reikėtų be trankios muzikos. Būtų gerai sąmoningai rinktis pokalbio temas: tegul negatyvios, jautrios, skaudžios aktualijos lieka kitam laikui, neblaško minčių ir netrukdo atsipalaiduoti.

Sodo darbai

Vis dar nesibaigė sodo darbai ir tai yra dar vienas puikus būdas daugiau laiko praleisti gryname ore ir susilieti su gamta. Be to, nemažai žmonių mėgsta sukišti rankas į žemę ir džiaugtis rezultatais – pačių užaugintomis daržovėmis, uogomis, vaisiais, dailiai žydinčiu gėlynu, nepriekaištingai nupjauta veja. Tam, kad ši veikla netaptų nemalonia prievole, svarbu išlaikyti saiką: auginti tiek, kiek galite prižiūrėti kasdien nelenkdami nugaros.

Kad būtų lengviau, pasirinkite kokybiškus sodo įrankius – nuo aštraus kauptuko iki elektrinių žirklių gyvatvorei genėti. Tam, kad sodo darbai teiktų malonumą ir emocinį pasitenkinimą, svarbu ne tik nepervargti, bet ir darbuotis sąmoningai, susitelkus į esamą veiksmą. Pasak specialistų, tokie kruopštūs darbai kaip ravėjimas ar genėjimas skatina išmokti būti čia ir dabar, ko šiuolaikiniam nuolat skubančiam žmogui itin trūksta. Vis lėkdami neturime laiko mėgautis gyvenimu, pabendrauti su brangiais žmonėmis, įvertinti, ką turime, pasiekėme. Taip pat nėra kada įsiklausyti į savo norus, mintis, emocijas. Trumpiau tariant, organizmas nuolat patiria įtampą, o sodo darbai padeda ilgiau išbūti šioje akimirkoje, sutelkti dėmesį, pastebėti, išgirsti – pamažu didėja sąmoningumas. Be abejo, turi ir fizinę naudą, nes stiprina raumenis, kvėpuojate grynu oru, stebite ir girdite gamtą.

Vaikščioti po mišką

Miškas teikia užuovėją ne tik gyvūnams, paukščiams, bet ir asocijuojasi su jaukiu gamtos glėbiu žmogui. Pabūti miške ypač naudinga dėl deguonies prisotinto oro. Kasdien jame reikėtų vaikščioti bent pusvalandį. Jei miško greta nėra, tinka ir parkas, tik rinktis laiką, kai čia lankosi kuo mažiau žmonių, kad vietoj klegėjimo galėtume klausytis medžių ošimo ir paukščių giesmių.

Rudenį miškas dovanoja gausybę grybų. Tai yra puikus baltymų ir vitaminų šaltinis. Tiesa, gamtininkai pataria jausti saiką ir visų miško gėrybių rinkti tik tiek, kiek pavyks suvartoti per vieną kartą. Nepamirškite, kad tai yra ir miško gyvūnų maistas, be to, grybai – dar ir įvairių vabzdžių namai. Todėl nespardykite ir netrypkite nevalgomų grybų.

Autorius Laima Samulė