Baimė – natūralus jausmas, kurį patiria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tik bijoma skirtingų dalykų. Specialistų teigimu, vaikų baimės – normali jų vystymosi dalis. Vienos būna trumpalaikės, kitos gali trikdyti įprastą kasdienybę. Ką jos slepia ir kaip padėti su jomis susidoroti?

 

Priklauso nuo amžiausFrightened,Little,Caucasian,Girl,Screaming,And,Touching,Her,Face,On

 

Pati baimė savaime nieko blogo. Šis jausmas – natūralios savisaugos dalis, padedanti išvengti įvairiausių pavojų. Tačiau ne visos baimės yra racionalios, ypač kalbant apie vaikus. Augant mažyliui keičiasi ir jo baimės. Kas būdinga skirtingiems etapams?

 

Kūdikių baimės. Dažniausiai pirmosios baimės mažylio širdelėje apsigyvena sulaukus 8–9 mėnesių. Kūdikis jau puikiai atpažįsta tėvų ir kitų šeimos narių balsus, veidus, jam gera ir saugu su jais būti. Nepažįstami ar retai matomi žmonės, net jeigu tai giminaičiai, jam gali kelti baimę. Tad visiškai normalu, jeigu kūdikis pravirksta, kai jį mėgina pakalbinti ar juolab paliesti kaimynė, tėvų bičiuliai ar kitas svetimas asmuo. Kita dažna kūdikių baimė – garsaus triukšmo, pvz., siurblio.

 

Mažylių baimės. Dauguma mažų vaikų nuo 10 mėnesių iki 2 metukų susiduria su išsiskyrimo nerimu. Kol kas jie nesuvokia, ką reiškia, kai tėtis ar mama iškeliauja visai dienai į darbą arba… 5 min. į tualetą. Ir viena, ir kita situacija mažyliui gali pažadinti stiprų nerimą, kad brangūs žmonės nebegrįš. Tai normalu ir tėvai turėtų sušvelninti tokias situacijas. Tarkime, jeigu žinote, kad, nuėjus į tualetą ir trumpam vaikutį palikus vieną kambaryje, jis ima jausti nerimą, galite kalbinti per atstumą pravėrę vonios kambario duris ir patikinti, kad netrukus pas jį grįšite. Galbūt tai visiškai vaikelio nenuramins, bet sušvelnins įtampą. Augantis mažylis vis geriau suvoks, ką reiškia tokie trumpalaikiai išsiskyrimai ir nebijos būti paliktas. Dėl šios baimės mažyliai gali verkti ir priešintis guldomi nakčiai miegoti, paliekami vaikų darželyje ar pan.

 

Darželinukų baimės. 4–6 m. vaikai turi labai lakią vaizduotę, o jų baimės dažniausiai susijusios su įsivaizduojamais dalykais. Tai gali būti bet kas, pvz., baubas po lova ar spintoje. Dažnai baimę kelia ir tamsa (juk kiek daug visko nenuspėjamo joje gali tykoti!). Kai kuriuos darželinukus vargina naktiniai košmarai. Kiti bijo didelio triukšmo: griaustinio, fejerverkų. Tokios baimės nyksta savaime, kai vaikas išmoksta mąstyti racionaliau.

 

Pradinukų baimės. Maždaug nuo 7 m. vaikai pradeda aiškiai atskirti įsivaizduojamas baimes nuo realių pavojų. Būtent šie ima kelti nerimą. Tokio amžiaus vaikai gali baimintis, kad juos sužeis blogi žmonės, jiems nerimą gali kelti siautėjanti audra bei galimi jos padariniai, netgi žiniasklaidoje skelbiamos blogos naujienos gali sužadinti baimę. Nemažai vaikų baiminasi ne tik dėl savęs, bet ir dėl to, kas blogo gali nutikti artimiesiems. Beje, tėvams reikia įsidėmėti, kad dažnai šiame amžiuje baimės perimamos iš kitų šeimos narių: jeigu tėvai garsiai dėl kažko dažnai nerimauja, natūralu, kad tuo nerimu persisunkia ir atžala, ji ima jausti baimę dėl to, ko bijo tėtis, mama, kiti šeimos vaikai.

 

Paauglių baimės. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbų vaidmenį atlieka draugai, mokykla ir socialinis gyvenimas. Natūralu, kad iš čia gimsta ir didžiausios baimės. Paaugliai nerimauja dėl namų darbų, kontrolinių, egzaminų, pažymių. Jie gali blogai jaustis dėl savo išvaizdos. Baimę sužadina įvairios socialinės situacijos, viešas pasirodymas, nerimaujama, kad nepavyks pritapti. Dažnai bijoma būti pašieptiems, nesuprastiems. Dalį paauglių kamuoja mirties baimė, nes tai pirmas kartas, kai jie aiškiai suvokia, ką reiškia pasibaigęs gyvenimas, prasmę praranda iki tol girdėti naivūs vaikiški paaiškinimai.

 

Normalu, o gal nerimo sutrikimas?

 

Daugelis baimių yra normalios ir laikui bėgant išaugamos arba prisijaukinamos. Vis dėlto dalį vaikų kamuoja generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS), tad tėvams svarbu jį atpažinti. Įtarti GNS galima, kai:

 
  •  Baimės trukdo vaiko ar visos šeimos kasdieniam gyvenimui.
  •  Jaučiamas toks stiprus nerimas, kad nepavyksta susikaupti, atsipalaiduoti, trikdoma socialinė veikla.
  •  Vaikas nerimauja dėl suaugusiųjų problemų, pvz., finansų, tėvų santykių.
  •  Vyresnio amžiaus vaikas jaučia baimę laikinai palikti artimą žmogų.
  •  Dėl tam tikrų baimių drastiškai apribojama veikla, pvz., gyvačių baimė neleidžia mėgautis gamta.
  •  Vaikas viskam, ką daro, pernelyg ieško patvirtinimų iš aplinkinių.
  •  Ekstremaliais atvejais lanko suicidinės mintys, nors realių planų nėra.

Įtariant GNS būtina konsultuotis su gydytoju. Gali būti paskirta psichoterapija, kartais ir gydymas vaistais.

 

Kaip padėti?

 

Normalių baimių atveju įprastai vaikams visiškai pakanka tėvų pagalbos. Pagrindinė gimdytojų užduotis – sukurti sveiką susidorojimo su baimėmis elgesio modelį. Specialistai pataria:

 
  •  Normalizuoti baimes. Jokiu būdu neneikite vaikų baimių, nesakykite, kad tai nesąmonė. Mažiesiems jų baimės yra pačios tikriausios, kad ir kaip jums kitaip atrodytų. Todėl jas reikia priimti, nes taip parodysite atžalai, kad ją gerbiate, suprantate ir esate pasiryžę padėti. Jokiu būdu negėdinkite vaiko dėl jo baimių!
  •  Padėti rasti sprendimus. Tėvai negali už vaiką išgyventi jo baimių, bet gali padėti rasti praktiškus sprendimus, kaip tas baimes įveikti. Pvz., jeigu atžala bijo tamsos, einant miegoti šalia lovos palikti naktinę lemputę.
  •  Suprasti savo baimes. Kaip minėta, vyresni vaikai labai imlūs tėvų baimėms, tad turėtumėte peržvelgti, dėl ko patys nerimaujate, ir įvertinti, kaip tai veikia vaikus. Derėtų pasistengti prie atžalų pernelyg dažnai nerodyti savo baimių, bet visiškai jas ignoruoti irgi nėra gerai, nes taip vaikas mokomas atstumti savas baimes, kurios niekur nedingsta, tik tyliai graužia iš vidaus.
  •  Būti atidiems išorės veiksniams. Vyresniems vaikams baimę dažnai sužadina įvairūs išoriniai dirgikliai: per žinias išgirstos gąsdinančios naujienos, blogos prognozės, grėsmingi įspėjimai apie besiartinančią audrą ir pan. Tėvų užduotis – sumažinti tokių dirgiklių kiekį pagal tai, į ką vaikas reaguoja jautriausiai.
  •  Padėti susidraugauti su baimėmis. Sakoma, kad geriausias būdas nugalėti baimę – stoti į tiesioginę akistatą su ja. Tik tai reikia daryti švelniai, mažais žingsneliais. Tarkime, jeigu pastebėjote, kad vaikas baiminasi būti didesnėje bendraamžių kompanijoje, nežino, kaip ten pritapti, bijo būti išjuoktas, galima pamažu pratinti prie susibūrimų. Jeigu laukia gimtadienis, paskatinti pasikviesti kelis artimiausius draugus ir surengti nedidelę šventę. Kita artimiausia proga tą susibūrimą padidinkite, vėliau jau skatinkite vaiką išeiti iš savos aplinkos ir kitur įsilieti į bendraamžių būrį, tarkime, lankant užklasinę veiklą, dalyvaujant renginyje.

 

Autorius Jūratė Survilė