Šunų šeimininkų tipai

Jeigu leidžiate šuniui miegoti lovoje, perkate gimtadienio dovanas ir atsisakote susitikti su draugais, kad greičiau grįžtumėte namo, nesate vienintelis, pamišęs dėl augintinio. Mokslininkai išskyrė tris populiariausius šeimininkų tipus, kurie apibūdina, kaip rūpinamės lojančiais šeimos nariais.

Visuomenės tendencijos

Visame pasaulyje naminiai gyvūnai vis dažniau laikomi šeimos nariais. Tačiau kai kuriose Europos šalyse meilė ypač stipri. Kompanijos „Mintel“ atliktos apklausos rodo, kad trys ketvirtadaliai (75 %) Vokietijos gyventojų teigia, jog su šunimi elgiasi kaip su mažu vaiku. Kitose valstybėse skaičiai šiek tiek mažesni: keturkojus augintinius sužmogina 64 % ispanų, 63 % lenkų, 61 % prancūzų, 58 % italų.

Mažėjantis gimstamumas, augantis namų ūkių, kuriuos sudaro vienas ar du žmonės, skaičius, skyrybų dažnis lemia, kad naminiai augintiniai įgauna didesnį emocinį svorį ir atstoja vaikus, jais norisi rūpintis, globoti, lepinti, atiduoti visą meilę. Gyvūnai tampa ne tik atžalų, bet ir draugystės, net partnerystės pakaitalu, ypač introvertams.

Populiari frazė „šuniška vakarienė“ (neva labai prasta) įgauna priešingą reikšmę. Septyni iš dešimties (69 %) apklaustųjų augintinių ėdalui taiko kokybės reikalavimus, tokius kaip savo maistui. Trys iš penkių (64 %) pirmumą teikia natūraliems produktams. 38 % ieško ėdalo, kurio sudėtyje būtų mažiau glitimo, riebalų ir cukraus.

Kinologai ir gyvūnų elgsenos specialistai nepritaria sužmoginimui, nes šunų auklėjimas skiriasi nuo vaikų. Lepinimas, t. y. ribų nebuvimas, sudaro sąlygas dominuoti ir vadovauti, todėl augintiniai tampa nekontroliuojami. Vėliau sunku susigrąžinti autoritetą ir ištaisyti elgesio ydas. Nuolaidžiavimas dėl ėdesio susijęs su nutukimu, kuris skatina lėtines ligas ir trumpina šuns gyvenimą. Tačiau širdžiai sunku įsakyti.

Mokslininkų įžvalgos

Tai, kokį vaidmenį gyvenime atlieka šuo, lemia ne tik jausmus, bet ir elgesį, rūpinimosi formą, auklėjimą. Vengrijos tyrėjai paskelbė naują straipsnį mokslo žurnale „Scientific Reports“ ir pristatė tris populiariausius šeimininkų tipus.

Psichologė Laura Gillet iš Budapešto Lorando Etvešo universiteto kartu su kolegomis patvirtino, kad daugelis savininkų mano, jog augintinis svarbesnis už bet kurį žmogų. „Mus labai sudomino kintantis šunų vaidmuo Vakarų kultūroje. Norime suprasti, ką reiškia augintiniai šiame individualistų pasaulyje, kuriame esame socialiai nutolę vienas nuo kito“, – teigė tyrimo autorė.

Norint nustatyti priežiūros tipą ir kaip tai gali paveikti šuns elgesį, apklausta beveik 800 šeimininkų. Tyrėjai nuogąstavo, jog per didelis rūpinimasis ir laikymas „šiltnamio sąlygomis“ iš tiesų gali lemti augintinių elgesio ydas, tokias kaip išsiskyrimo nerimas ir naujų dalykų baimė. Dažnai problemas, dėl kurių savininkai kreipiasi pagalbos į dresuotojus, sukuria patys. Pavyko išskirti tris šeimininkų tipus, pagrįstus, kaip žmonės suvokia šunį ir kokį vaidmenį patiki. Atsižvelgiant į požiūrį, skyrėsi rūpinimosi ir auklėjimo metodai.

Nė vienas iš tipų neįvardintas kaip „blogas“, „neigiamas“ ar „netinkamas“. Mokslininkai pabrėžė, kad svarbu žvelgti į šuns gerovę holistiškai, suteikiant optimalią priežiūrą, šėrimą, dresūrą, fizinį aktyvumą, psichinę stimuliaciją, sąveiką su gentainiais, socializaciją, tinkamas sąlygas natūraliems poreikiams patenkinti.

Santykių klasifikacija

Tėvai ir vaikai. Šiai kategorijai priklauso apie 49,5 % šunų šeimininkų. Keturkojus vadina ne tik šeimos nariais, bet ir „vaikais“, save – „mamytėmis“, „tėveliais“. Gilus ryšys, kuriuo dalijasi su augintiniu, gali būti stipresnis ir prasmingesnis už socialinius santykius su žmonėmis. Šuo laikomas dėl besąlyginės meilės ir ištikimybės, ne dėl praktinių sumetimų. Keturkojai dažniausiai gyvena namuose. Šeimininkai praleidžia su gyvūnais didžiąją laisvalaikio dalį. Šiam tipui priskiriami jauni asmenys, laikantys pirmą šunį. Tai Tūkstantmečio vaikų ir Z kartos atstovai, kurie labiau linkę žiūrėti į augintinį kaip į vaiką, palyginti su vyresniais ir labiau patyrusiais šeimininkais. Mažiau pasitiki savimi, sunkiau nustato ribas. Šuo geriau klauso namuose, o ne lauke, todėl išėję pasivaikščioti nepaleidžia nuo pavadėlio. Dažniausiai augina taksus, prancūzų buldogus, Pomeranijos špicus, bišonus.

Artimi draugai. Apie 19,4 % šeimininkų laiko augintinį draugu, kompanionu ir šeimos nariu. Nors sieja stiprus ryšys, elgiasi kaip su šunimi, nesužmogina, išlaiko didesnį emocinį atstumą. Šuo laikomas dėl psichologinės gerovės, norint sušvelninti vienatvės jausmą. Tai prilygsta kaniterapijos poveikiui, kai bendravimas su keturkoju siejamas su rūpinimusi savimi. Labai vertina fizinį ryšį – žaidimus, glostymą, apkabinimą. Nėra apsėstai prisirišę prie šuns, sveikai paskirsto laiką, praleidžiamą su augintiniu ir žmonėmis. Gali turėti pomėgių, nesusijusių su augintiniu. Šiai kategorijai priklauso vidutinio amžiaus (35–50 m.) asmenys, laikantys ne pirmą šunį gyvenime ir turintys patirties. Tikėtina, kad auklėja ir dresuoja pagal kinologų rekomendacijas – nustato ribas ir siekia paklusnumo. Dažniausiai augina kokerspanielius, Labradoro ir auksaspalvius retriverius, pudelius.

Kolegos ir bendražygiai. Apie 31,1 % šeimininkų šuo atlieka dvi funkcijas – šeimos nario ir pagalbininko ar sąjungininko. Augintinis ne tik mylimas, iš jo tikimasi bendradarbiavimo, naudos ir rezultatų. Šiai kategorijai priskiriami asmenys, turintys šunį vedlį, įvairių tarnybų atstovai (pvz., policininkai), medžiotojai, šunų sporto entuziastai. Keturkojai dažnai gyvena lauko voljere ar aptvertame kieme bei saugo šeimininkų turtą. Kaime padeda ganyti avis ar žąsis. Gyvūnas dresiruojamas atlikti konkrečias užduotis. Kuo daugiau funkcijų atlieka, tuo stipresnis tarpusavio ryšys. Šeimininkas daug laiko praleidžia su augintiniu, ypač jeigu dirba ar sportuoja kartu. Dažniau laikomos vadinamosios darbinės, tarnybinės veislės, turinčios aiškią paskirtį: borderkoliai, belgų ir vokiečių aviganiai, dobermanai, skalikai.

Per humoro prizmę

Šeimininko tipas	Savybės
Paikintojas	Augintinis valdo namus ir šeimininko gyvenimą. Gauna, ko nori ir kada nori. Kartu atostogauja ir apsiperka parduotuvėse. Lankosi tik gyvūnams draugiškose vietose. Šuo turi paskyrą viename iš socialinių tinklų, kur šeimininkai kelia nuotraukas.
Ekspertas	Šeimininkas – vaikščiojanti enciklopedija. Perskaitė visas įmanomas knygas, nuolat gilina žinias internete. Stengiasi tinkamai šerti ir dresuoti. Pataria ir konsultuoja kitus šeimininkus, ginčijasi su veterinarais. Aktyvus forumų dalyvis.
Rūpintojėlis	Rašo blogiausią įvykių scenarijų, nerimauja, jaudinasi ir stengiasi apsaugoti. Įtaria ligas ir dažnai lankosi pas veterinarus. Veda tik su trumpu pavadėliu arba neša ant rankų. Neleidžia uostinėti, bendrauti su kitais šunimis, o kartais ir žmonėmis.
Laisvamanis	Visada gerai nusiteikęs ir atsipalaidavęs, nepripažįsta taisyklių ir suvaržymų. Paleidžia šunį nuo pavadėlio, net jei draudžiama. Pamiršęs maišelį surenka ekskrementus dideliu klevo lapu. Tiki, kad visi apylinkių šunys yra draugiški ir nori susipažinti.
Gelbėtojas	Skauda širdį dėl kiekvieno paklydusio ir benamio. Dažnai augina ne mažiau kaip du šunis, paimtus iš prieglaudos. Suteikia laikinus namus ir ieško naujų šeimininkų. Dosniai aukoja labdaros organizacijoms. Nemėgsta tų, kurie perka brangius veislinius šunis.
Stileiva	Šuns rūbams ir kailio priežiūrai išleidžia daugiau nei sau. Renkasi personalizuotus, individualiai pagamintus aksesuarus. Mano, kad augintinis – asmeninio įvaizdžio dalis ir papuošalas. Tačiau suteikia pasakiškus namus ir aprūpintą gyvenimą.
Garbėtroška	Traukia dideli, atletiški arba egzotiškos išvaizdos, retų veislių šunys. Tiki, kad augintinis suteikia galios ir vertės, pabrėžia socialinį statusą. Mėgsta girtis augintinio kilme ir titulais. Sunkiai susitaiko su pralaimėjimu parodoje ar paklusnumo varžybose.