Sporto treniruotė privalo būti ne tik veiksminga, bet ir saugi. Ypač svarbu, kad netektų per didelis krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl būtina stebėti savo širdies ritmą per visą treniruotę, nesvarbu, ar sportuojama lauke, ar sporto salėje, kai karšta, ar kai šalta. Viena vertus, pulso stebėjimas neleis persistengti. Kita vertus, neleis ir pernelyg atsipalaiduoti.

 

"pulsas"

Manoma, kad kuo retesnis širdies ritmas, tuo stipresnė širdies ir kraujagyslių sistema ir tuo sklandžiau vyksta kraujo transportavimas iš širdies į kitus organus. Išimtis, kai žmogus serga bradikardija (širdies ritmas yra per lėtas arba nereguliarus) ar kitomis širdies ligomis. Savo širdies ritmo stebėjimas ir supratimas, kaip jis veikia, gali padėti pasiekti užsibrėžtų sportinių tikslų, nedarant žalos sveikatai.

 

Visų pirma prieš pradedant sportuoti, reikia apskaičiuoti maksimalų širdies susitraukimų dažnį (MHR). Norint tai padaryti, tiesiog reikia atimti savo amžių iš 220 vyrams ir 226 moterims. Tada stebėti, koks maksimalus širdies susitraukimų dažnis bus sportuojant. Gautas rezultatas padės pasirinkti tinkamiausią sporto intensyvumą, kuris neleis tinginiauti, bet ir nealins organizmo. Būtina atsiminti, kad matuoti širdies ritmą reikia, atliekant pratimus. Geriausia naudoti širdies pulsometrą. Pulsą galima apčiuopti ir pirštais, kur arterijos priartėja prie odos. Tokios vietos yra riešo srityje (stipininės arterijos), kakle (miego arterijos), kirkšnyje (šlauninės arterijos).

 

Normalus pulsas yra nuo 50 iki 100 širdies dūžių per minutę.

 

Skiriamos 5 pagrindinės širdies ritmo zonos. Pagal galima pasirinkti tinkamiausią būdą, o pastebėjus, kad ritmas per didelis skirti daugiau laiko poilsiui. Pulso zonos:

 

  • 60 – 70 % MHR – terapinė (širdies) zona. Žmonėms, turintiems silpną fizinį pasirengimą. Apkrova širdies srityje minimali, todėl ir rizika pati mažiausia. Toks pulsas rekomenduojamas rytinei mankštai, pasivaikščiojimams parke ir nelabai intensyvioms treniruotėms.

 

  • 70 – 80 % MHR – žema (kūno rengybos) zona. Idealiai tinka tiems, kurie nori numesti svorio. Šioje zonoje kūnas aktyviai degina riebalus. Tai gali būti bėgiojimas arba lipimas laiptais.

 

  • 80 – 90 % MHR – aerobinė zona. Pasiekus šią zoną ne tik deginami riebalai, bet ir angliavandenių atsargos. Tokią apkrovą suteikia šokiai ir step aerobika.

 

  • 90 – 95 % MHR – anaerobinė zona. Ši zona skirta ugdyti ištvermei. Reikėtų nepamiršti, kad šioje zonoje deginamos beveik vien tik angliavandenių atsargos. Todėl anaerobinius pratimus reikėtų kaitalioti su aerobiniais. Anaerobinės sporto šakos: lygumų slidinėjimas ir intensyvus važiavimas dviračiu.

 

  • Daugiau nei 95 % MHR – maksimalios apkrovos zona. Tokio intensyvumo treniruotės nerekomenduojamos visiems žmonėms. Paprastai taip treniruojasi profesionalūs sportininkai ir tik dieną prieš varžybas.

 

Taigi trokštami rezultatai tiesiogiai priklauso nuo kūno pulso. Tad norint sulieknėti, rekomenduojama kaitalioti apkrovas širdžiai, tačiau jokiu būdu nepersistengti ir stebėti savijautą. Per didelė apkrova širdžiai pradedančiajam gali baigtis labai liūdnai.

 

Stimuliuojant pulso zonas galima atvėsti, kai vargina karštis. Prie pulso zonų (pėdose, kulkšnyse, už kelių, kirkšnyse, ties alkūnėmis, riešais, kaklu) galima palaikyti į medžiagos skiautę įvyniotus ledukus arba kitą šaltą daiktą. Šaltis šiek tiek atvėsins kūną, tačiau nereikia tikėtis, kad tai bus labai didelis ir stiprus poveikis. Tai tik laikina pagalba, kol bus galima pabūti natūraliai vėsesnėje ar kondicionuojamoje patalpoje.

 

Įdomu

 

 

  • Padažnėjęs pulsas nebūtinai reiškia, kad žmogus patiria stresą. Tą gali sukelti tam tikros sveikatos problemos.
  • Normalus širdies ritmas (pulsas) nereiškia, kad ir kraujo spaudimas normalus. Gali būti, kad pulsas normalus, o kraujo spaudimas yra aukštas.
  • Nepastovus ir nereguliarus pulsas nėra širdies priepuolio požymis, nors gali ir pasireikšti kartu su širdies priepuoliu. Vis dėlto gydytojai sutinka, kad pulso sutrikimai širdies priepuolių nesukelia.