Suaugusiųjų švietimas: nauda žmogui ir visuomenei

Kaip teigia suaugusiųjų švietimo ekspertai, mokytis visą gyvenimą – ne tik smagu, bet ir naudinga. Vis didesnį dėmesį suaugusiųjų neformaliajam švietimui skiria tiek daugelis Europos Sąjungos, tiek ir pasaulio šalių. Šiuo klausimu sprendžiamas ne tik gyvenimo kokybės, savivertės, finansinio stabilumo, bet ir visuomenės tvirtumo klausimas. Mat kuo ilgiau žmogus išlieka aktyvus socialiniame gyvenime, tuo geriau kiekvienam piliečiui ir visai valstybei. Visgi dar ne visi žino, kokių edukacijos galimybių Lietuvoje turi suaugusieji.

Suaugusiųjų mokymasis skiriasi nuo vaikų

„Statistika rodo, kad vos 30 % suaugusiųjų dalyvauja mokymosi procesuose, nors tai – vienas iš rodiklių, lemiančių šalies ateitį“, – sako VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. dr. Sandra Kairė. Ekspertė pasakoja, kad suaugusiųjų ir vaikų mokymosi procesai skiriasi iš esmės. Suaugusieji labiausiai vertina žinias, kurias gali iškart pritaikyti darbe ar kasdienybėje. Jei vaikai mokykloje ar universitete dažniausiai vadovaujasi išoriniais stimulais: pažymiais, tėvų ar mokytojų spaudimu, tai suaugusieji mokosi vedami vidinės motyvacijos. „Vaikai mokosi, nes privalo. Suaugusieji – nes nori ir supranta, kad jiems to reikia. Jie turi suprasti, kodėl mokosi, kur galės pritaikyti tas žinias ar įgūdžius. Jeigu bendrojo ugdymo procese galvojame apie jauno žmogaus motyvaciją, kuri kyla iš išorės, suaugusiųjų mokymasis grįstas motyvacija, kuri kyla iš vidaus“, – skirtumą pabrėžia S. Kairė. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, iki 2030 m. bent 60 % suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymosi veiklose. Tačiau šiuo metu Lietuvos rodiklis – vos 31,4 %, gerokai mažesnis nei ES vidurkis (47 %).

Vienas pagrindinių skirtumų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šalių – darbdavių įsitraukimas. Vakaruose daugumą mokymosi galimybių suteikia įmonės, o Lietuvoje darbuotojai dažniau mokosi savo iniciatyva arba per valstybines ar privačias švietimo programas. „Įgūdžiai nėra statiški – jei nenaudojame, jie nyksta. Tad nuolatinis mokymasis būtinas ne tik profesiniam tobulėjimui, bet ir tam, kad išliktume konkurencingi darbo rinkoje. Įgūdžiams reikia nuolatinės veiklos, kuri sietųsi su tiesioginiu tų įgūdžių panaudojimu, kitaip jie pasimiršta. Statistikoje matome, kad poreikis mokytis auga visą gyvenimą. Tačiau, nors mokomės daugiau, kur kas dažniau tą darome savarankiškai“, – sako S. Kairė.

Vis dažniau mokosi savarankiškai

Džiuginantis pokytis – spartus savarankiško mokymosi augimas. 2011 m. Lietuvoje savarankiškai mokėsi tik 22,4 % suaugusiųjų, o 2022 m. šis skaičius šoktelėjo net iki 61,3 %. Tam didelę įtaką daro technologijos: žmonės vis dažniau mokosi per internetines platformas, pasitelkia dirbtinį intelektą, žaidybinius elementus, mokymosi programas, kurios leidžia tobulėti bet kur ir bet kada. Pasak S. Kairės, suaugusiųjų mokymosi ateitis priklauso nuo technologinių, ekonominių ir socialinių pokyčių. Vienas kelias – tęsti dabartinį tobulėjimą, kai valstybė, verslas ir privatūs sektoriai aktyviai investuoja į mokymąsi, kitas – technologijų ir dirbtinio intelekto dominavimas.

„Technologijos keičia ne tik galimybę mokytis, bet ir patį procesą. Pavyzdžiui, mokantis su technologijomis, suaugusiesiems labiau patinka sužaidybinti procesai, galimybė prisijungti bet kur ir bet kada. Kai dabartinė darbo rinka kone neatsiejama nuo technologijų, skaitmeninis raštingumas turi tapti baziniu įgūdžiu, kurį naudotume kasdienybėje, o su dirbtinio intelekto pagalba galime jį ugdyti, kaip ir daugelį kitų įgūdžių: skaitymo, matematikos, kalbų mokėjimą ir pan.“, – sako S. Kairė. Tačiau pasaulinės krizės keičia prioritetus – išaugus saugumo išlaidoms ar kylant klimato iššūkiams, švietimas gali nukentėti. Vis dėlto, kaip teigia S. Kairė, mokymasis visą gyvenimą būtinas tiek asmeninei gerovei, tiek šalies pažangai. Kuo daugiau žmonių įsitrauks į mokymosi procesą, tuo stipresnė bus visuomenė, pasirengusi prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio.

Mokymosi visą gyvenimą įgūdis diegiamas nuo mažumės

Gyvenimo tempas greitėja, kažkada įgytos žinios ir gebėjimai greitai sensta, profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime nuolat atsiranda įvairių naujovių. Taigi, reikia iš naujo mokytis šias naujoves pritaikyti kasdienėje veikloje. Pastaruosius kelis dešimtmečius nuolatinis suaugusiųjų mokymasis, naujų žinių, įgūdžių ir gebėjimų siekis tapo vienu didžiausių Europos ir pasaulio švietimo iššūkių. Pabrėžiama būtinybė jau mažiems vaikams pradėti ugdyti mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, kad vėliau, įgiję išsilavinimą ir gavę reikiamų žinių, dėl šių žinių ir įgūdžių senėjimo toliau nesitobulindami staiga netaptų bemoksliais. Edukologai nustatė, kad kuo valstybėje mažiau žemesnį nei vidurinį (t. y. pradinį ar pagrindinį) išsilavinimą įgijusių suaugusių gyventojų, tuo geresni gyventojų gebėjimai mokytis ir, įsitraukiant į įvairias suaugusiųjų švietimo veiklas, geriau prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo bei darbo rinkos pokyčių.

Eurostato duomenys rodo, kad Lietuvoje žemesnį nei vidurinį išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis yra mažiausia iš visų Europos valstybių, ir ši dalis šalyje toliau mažėja. Kita vertus, to paties Eurostato duomenimis, Lietuvos gyventojų dalyvavimo suaugusiųjų švietimo veiklose rodiklis jau porą dešimtmečių niekaip negali pasiekti net neaukšto ES valstybių vidurkio. Taigi, Lietuvos suaugusieji geba įgyti gana aukšto lygio išsilavinimą, bet paskui dažnai nesiekia nuolat tobulintis, todėl reikšmingai sumažėja jų galimybės efektyviai veikti. 2021 m. atlikta apklausa atskleidė to priežastis. Suaugusieji nurodė kliūtis, trukdančias dažniau rinktis įvairias mokymosi galimybes: informacijos trūkumas, finansų stygius, mokymo įstaigų nepasiekiamumas.

Kas iš tiesų trukdo, o kas skatina?

Tačiau tokios abstrakčios priežastys neatskleidžia realios nesiekiančių mokytis visą gyvenimą situacijos. Tikrąsias kliūtis atskleidė 2022 m. STRATA atliktas tyrimas. Statistikos ekspertai apklausė tiek asmenis, neturinčius mokymosi patirties (per paskutinius 3 m. nesimokė), tiek ir per paskutinius 3 m. radusius galimybę mokytis. Beveik keturi penktadaliai per paskutinius 3 m. nesimokiusių asmenų nurodė nesimokantys, nes mokytis esą jau per vėlu. Tai dažniausias nesimokiusiųjų atsakymas. Tolesnė tyrėjų atlikta duomenų analizė parodė, kad šis atsakymas statistiškai reikšmingai priklauso nuo respondento amžiaus. Jį nurodė 3 % 20–29 m. respondentų, 11 % 30–39 m., 24 % 40–49 m., 44 % 50–59 m., 69 % 60–69 m. respondentų. Kiti dažnesni atsakymai – sunku susimokėti už mokslą, keblu mokymąsi derinti su šeima ir profesine veikla, arti nėra tinkamos norimų mokymų pasiūlos.

Visgi suaugusiųjų švietimo specialistai nurodo, kad dažniausiai įvardijamos kliūtys mokytis daugiau nulemtos požiūrio ar išankstinių nuostatų, nei realybės. Pasirodo, priežasčių mokytis iš tiesų yra daugiau, nei priežasčių to nedaryti. Vyresni suaugusieji, pasak ekspertų, mokymosi galimybių ieško tuomet, kai nori išspręsti problemą, su kuria susiduria būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu (pakeisti darbą, užimti aukštesnes pareigas, gauti geresnį atlyginimą, labiau aprūpinti šeimą, išsivaduoti iš sveikatos problemų, atrasti dvasinę pusiausvyrą), Neformalusis švietimas juos domina, kai siekia surasti tinkamą saviraiškos būdą, patobulinti tam tikrus gebėjimus, pvz., šokti, virti, piešti, kurti eiles, naudotis IT, pramokti užsienio kalbą ir t. t. Kai kuriems mokymasis – didžiausias hobis ir esminė vertybė.

Reali pasiūla ir visagalė motyvacija

Įvairių atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai mokytis visą gyvenimą ar kelti kvalifikaciją ryžtasi aukštesnįjį išsilavinimą turintys ir didesnius atlyginimus gaunantys žmonės. Tokie asmenys turi aukštesnę savivertę, labiau pasitiki savo jėgomis, be to, geriau suvokia mokymosi vertę. Besimokančių daugiau didmiesčiuose. Mat čia didesnė pasiūla. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje, kaip ir ne vienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, suaugusiųjų mokymą dažniau renkasi moterys. Šiandien įvairiausių kursų asmenybės saviugdai ir įsitvirtinimui darbo rinkoje teikia daugybė įstaigų – universitetai ir jų tęstinių studijų institutai, kolegijos, kvalifikacijos tobulinimo, darbo rinkos ir profesinio mokymo centrai, trečiojo amžiaus universitetai, nevyriausybinės organizacijos. Kaip iš tokios gausybės pasiūlymų išsirinkti tinkamiausius? Suaugusiųjų švietimo ekspertai teigia, kad renkantis, kur ir ko mokytis, būtina sau atsakyti į tris esminius klausimus:

Ką tokiu mokymusi noriu pakeisti savo gyvenime?
Mokydamasis siekiu pagilinti kompetencijas ar įgyti naujų žinių?
Kiek laiko galėsiu skirti mokymuisi ir kaip jį suderinsiu su asmeniniu gyvenimu?

Aiškaus motyvo turėjimas – esminis dalykas, nuo kurio priklauso, ar žmogus eis ko nors mokytis, tęs mokymąsi ir ar jį sėkmingai užbaigs. Itin svarbu žinoti, ko konkrečiai norisi išmokti. Tuomet išsirinkti vietą ir būdą. Beje, ekspertai primena, kad mokytis visą gyvenimą nereiškia nuolat lankyti įvairius kursus. Daugelis profesinio mokymo centrų Lietuvoje siūlo mokymosi programas suaugusiesiems, kurios trunka nuo 5 iki 33 savaičių. Atsižvelgiant į tikslą, galima pasirinkti staliaus pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programą (10 savaičių) arba staliaus mokymo programą (24 savaitės). Suaugusiųjų švietimo ekspertų teigimu, taupant laiką paranku rinktis nuotolinius mokymosi kursus ir mokymosi šaltinius internete.

Norintiems mokytis internetu: