Stasys Povilaitis – Lietuvos estrados legenda

Scenos legenda vadinamo Stasio Povilaičio gyvybė užgeso antradienį, spalio 6-osios rytą. Maestro jau trejus metus sirgo onkologine liga. Iš pradžių apie sunkią atlikėjo būklę žinojo tik artimieji, bet netrukus stiprybės ir sveikatos jam linkėjo visa Lietuva.

Iki lemtingojo koncerto Ukmergės kultūros namuose, kai 68-erių metų populiarių estrados dainų atlikėjui prireikė medikų pagalbos, S. Povilaitis atrodė energingas, kupinas naujų idėjų ir sumanymų. Tada dar niekas neįtarė, kad dainininkas eina į sceną, kovodamas su sunkia liga. Visi, kurie jį pažinojo teigė, kad dažnai besišypsantis vyras norėjo gyventi, nors galbūt ne visada paisė gydytojų rekomendacijų…

Įdomu tai, kad Stasio Povilaičio vardas niekada nebuvo siejamas su skandalais. Ne viena leidykla norėjo išleisti maestro biografiją, bet garsus vyras nesutiko, net už didelį honorarą.

Vaikystę S. Povilaitis praleido Kaune. Jį užaugino vieniša motina. Vaikystėje daug ko trūko, tačiau, pasak maetro, jis niekada nesijautė nuskriaustas ir kitoks. Tuo metu daugelis gyveno, jausdami nepriteklių. Didžiausia šventė būdavo apsilankymas kino teatre. Bilietams berniukas pinigus taupydavo ir net stengdavosi užsidirbti, parduodamas rastą metalo laužą arba kaulus iš valgyklos. Mokėsi muzikos mokykloje griežti smuiku ir pūsti obojų. Balsą lavino berniukų chore. 14 metų išvyko gyventi į Palangą, kur mokėsi profesinėje mokykloje ir tapo statybininku. Tačiau mokslus tęsė ir toliau. Baigė vakarinę mokyklą, su bendraminčiais įkūrė jaunimo estrados ansamblį, o vėliau išvyko studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete.

Lemtinga pažintis su kompozitoriumi ir pedagogu Miku Vaitkevičiumi padėjo patekti į ansamblį „Ritmas“. 1970 metais tapo Nacionalinės Filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu apkeliavo visą Sovietų Sąjungą.  Tačiau po trejų metų „Nemuno žiburiai“ iširo, bet išskirtinio balso dainininką pakvietė prisijungti prie „Nerijos“ ansamblio. Tada prasidėjo S. Povilaičio aukso amžius. Jis žaibiškai tapo populiarus. Jo balso tembrą ir veido bruožus būtų atpažinęs kiekvienas estrados mėgėjas.

Per visą gyvenimą S. Povilaitis pelnė daugybę apdovanojimų. 1967 metais tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu. 1968 metais pelnė diplomą „Vilniaus bokštų“ konkurse. 1970 tapo laureatu „Lenkų dainos“ konkurse. 1991 metais, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, buvo apdovanotas nacionaline Antano Šabaniausko premija. 1993 metais įteikta „Gintarinės palmės“ premija už tautos formavimą, o dar po ketverių metų – 1997 buvo apdovanotas už nuopelnus Lietuvos muzikai „Bravo“ statulėle ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino penktojo laipsnio ordinu. 2007 metais pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. 2013 metais įteiktas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Tais pačiais metais jį pagerbė už nuopelnus muzikai „M.A.M.A.“ apdovanojimuose.

Išleido net 22 solinių albumų, surengė keliolika tūkstančių koncertų. Jo karjera scenoje truko daugiau nei 50 metų. Jau sirgdamas vėžiu kartu su skandalingąja grupe „ŽAS“ 2015 metų gegužę įrašė dainą ir iš autentiškų dokumentinių S. Povilaičio gyvenimo ir karjeros kadrų sukūrė vaizdo klipą „Palanga“. S. Povilaitis labai mėgo šį kurortinį miestą prie jūros. Čia leisdavo daugiau laiko negu sostinėje. Į Vilnių vykdavo tik tada, kai turėdavo fiziškai kur nors dalyvauti. Daina „Palanga“ suderino roką ir repą, sujungė vyresnio amžiaus gerai pažįstamą šlagerį „Palanga“ ir „ŽAS“ hitą „Palanga močiučių“.

Stasys Povilaitis buvo vienas iš nedaugelio atlikėjų, kurie neturėjo asmeninio vadybininko. Visus organizacinius reikalus jis tvarkydavo pats. „Švieski man vėl“, „Senelė mūsų jauna“, „Kvepia pušynai“ ir kitų šlagerių atlikėjas pats nuvažiuodavo automobiliu ir į savo koncertus bei kitus renginius.

Daugelis tikriausiai nežino, kodėl Stasys Povilaitis jautė tokį stiprų ryšį su Palanga. Pasirodo, tai susiję su jo mama, kuri pajūryje ištekėjo už vietinio ir pradėjo kurti gyvenimą iš naujo.

Dar 2011 metais S. Povilaitis interviu teigė, kad jau 30 metų visiškai nevartoja alkoholio. Viena iš priežasčių, dėl kurios atsisakė svaigiųjų gėrimų buvo ta, kad dainininkas sirgo cukriniu diabetu.

Apie asmeninį gyvenimą maestro daug neatviraudavo. Ko gero, norėjo šį tą pasilaikyti ir sau. 22-ejų sutiko dabartinę žmoną Birutę, su kuria susilaukė dukters Agnės ir gražiai nugyveno visą gyvenimą.

Stasys Povilaitis net ir tapęs pirmo ryškumo Lietuvos žvaigžde, išliko atviras, nuoširdus ir paprastas. Į pajūrį eina aprengęs taip, kaip visi: šortais, marškinėliais ir paplūdimio šlepetėmis. Jis yra prisipažinęs, kad nemėgsta pozuoti prieš fotoaparato kamerą. Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad maestro buvo labai fotogeniškas.

Kelių S. Povilaičio kūrinių galite pasiklausyti čia:

 

 
Ir čia:
 

 

TV3 archyvo nuotr.