Ar žinojote, kad spalvų pasirikimas gali pagerinti sveikatą ir darbingumą? Žiemą daugelis lietuvių renkasi niūrių, rudų, juodų ir pilkų atspalvių, aprangą. Tad kai ateina pavasaris ir vasara vis dažniau kyla noras apsivilkti ką nors ryškaus. Ne tik nuotaika lemia mūsų pasirinkimus, bet ir pačios spalvos veikia mūsų nuotaiką. Taigi, ar reikia stebėtis, kad spalvų terapija gali išgydyti psichologinius ir fizinius sutrikimus.

 

"spalvos"

Dar Izaokas Niutonas įrodė, kad šviesa, pereinanti per stiklinę prizmę, yra sudaryta iš skirtingų spalvų. Šviesa – tai skirtingo ilgio elektromagnetinės bangos ir jos priklauso nuo spalvos, kurią mes pamatome paskutinę. Tikima, kad įsiskverbdama į audinį jos perneša tam tikrą energiją. Tai reiškia, kad spalvos veikia ne tik mūsų akis, bet ir odą. Tam tikros spalvos skirtingai veikia nervų sistemą – ramina arba priešingai – įaudrina. Spalvų terapija veikia kūno audinius per elektromagnetinę spinduliuotę, kai paskleidžiamas tam tikros spalvos šviesos srautas. Šiandien spalvų terapija vis populiaresnė ir tinka beveik visiems.

 

Labiausiai spalvų terapija garsėja tuo, kad ji padeda žmonėms, turintiems psichologinių problemų ir smegenų veiklos sutrikimų. Gydymas spalvomis atsirado jau senovės Egipte, Kinijoje, Persijoje. Čia net būdavo įrengiamas specialus kambarys su skirtingų spalvų kristalais. Jų skleidžiama šviesa turėdavo malšinti emocinę įtampą. Kiekvienas žmogus turi specifinę reakciją į spalvą. Ko gero, niekas neabejoja, kad tam tikros spalvos gali pakeisti mūsų nuotaiką. Spalva suteikia objektams svorio ir terminių savybių. Pavyzdžiui, balti marškinėliai atrodo lengvesni ir vėsesni negu juodi. O būnant patalpoje su smėlio spalvos sienomis jausimės šilčiau negu patalpoje, kurioje sienos nudažytos mėlyna ar pilka spalva.

 

Moksliniai tyrimai parodė, kad kai žmogus žiūri į tam tikrą spalvą, gali padidėti arba sumažėti kraujo spaudimas ir adrenalino kiekis kraujyje. Šiltos spalvos (raudona, oranžinė, geltona) gali suteikti komfortą ir įkvėpti kažką daryti, tačiau kartais jos gali skatinti susierzinimą ir pyktį. Vėsios spalvos (mėlyna, elektrinė, violetinė) ramina ir nuteikia svajingai. Tačiau šios spalvos gali sukelti ir melancholiją bei liūdesį.

 

Jeigu reikia sutelkti dėmesį ir dirbti produktyviai, verta pagalvoti apie violetinę spalvą. Ši spalva gaunama, sumaišius raudoną ir mėlyną – tai susijaudinimo ir ramybės spalvų mišinys, skatinantis kūrybingumą. Tamsiai alyvinė spalva turi teigiamą poveikį nervų sistemai ir blužniai. Tačiau ją reikėtų atsargiai naudoti asmenims, kenčiantiems nuo alkoholizmo arba turintiems rimtų psichinių sutrikimų.

 

Mėlyna ir šalta žalia – taikos ir ramybės spalva. Kitaip nei kitos spektro spalvas, žalia spalva sufokusuojama ant tinklainės, o ne už jos. Tikima, kad ši spalva mažiau vargina akis. Todėl po ilgo darbo kompiuteriu rekomenduojama pažiūrėti į žalios spalvos peizažą arba trumpą filmą apie gamtą. Mėlyna ir žydra taip pat gali sumažinti raumenų įtampą, širdies ritmą, nuraminti protą, normalizuoti kvėpavimą. Šios spalvos turi stiprų raminantį poveikį, todėl jos rekomenduojamos, kai vargina uždegimai arba prasideda kraujavimas. Tačiau šių spalvų nereikėtų padauginti – jos gali sukelti depresiją ir nuovargį.

 

Šiltos spalvos motyvuoja veikti ir kelia apetitą. Nemažai restoranų savo interjere naudoja raudoną, geltoną ir oranžinę spalvas. Jeigu esate pavargęs arba įsitempęs, geriau venkite šių spalvų: oranžinė ir geltona atspindi daugiau šviesos, kuri gali erzinti akis. Raudona skatina didesnį darbingumą ir ištvermę. Tuo pačiu metu kelia susijaudinimą, nerimą. Tai labiausiai jaudinanti spalva, todėl neretai naudojama depresijai gydyti. Taip pat ji gali raminti galvos, raumenų ir sąnarių skausmus.

 

Oranžinė ir geltona taip pat sukelia pozityvius jausmus, tačiau švelniau negu raudona. Jos truputį mažiau greitina pulsą ir kvėpavimo ritmą, teigiamai veikia virškinimo sistemą. Nors šilti tonai skatina apetitą, tačiau ilgainiui padeda greičiau pajusti sotumo jausmą ir nepersivalgyti. Geltona spalva tinka žmonėms, kurie mėgsta nuotykius. Ji skatina intelektualinę veiklą, smalsumą, suteikia gyvybės ir energijos, ramina, padeda išvengti neurozių ir net gydo anemiją.