Žmogaus kūnas – paslapčių lobynas. Iki šių dienų jis ne tik stebina, bet ir kartais trikdo visų sričių mokslininkus. Žadą atimantis gyvybės palaikymo ir išgyvenimo mechanizmas, iki galo nesuvoktos proto galimybės bei netikėti fiziologiniai pokyčiai bėgant metams – tik maža dalelė to, kas vyksta kiekviename kūne.

 

kunas

Pėdos didėja su amžiumi

 

Kol auga kūnas, tol didėja ir pėdos. Atrodo, nieko keisto, tačiau kai kurie vyresni žmonės galėtų patvirtinti, kad praėjus nemažai laiko po to, kai pėdų dydis nusistovėjo, jiems vėl teko ieškoti 1–2 dydžiais didesnių batų. Kodėl? Ar tai apskritai įmanoma? Amerikos pediatrijos medicinos asociacijos atstovai tvirtina, kad tai įmanoma. Bėgant metams kojų sausgyslės ir raiščiai silpnėja, todėl gali suplokštėti pėdų arkos. Tuomet pėdos tampa ilgesnės ir platesnės. Tiesa, tai nutinka tikrai ne visiems. Ši problema dažniau užklumpa turinčius antsvorio ar sergančius tam tikromis ligomis, tarkime, cukriniu diabetu. Pasak mokslininkų, tuomet pėdos vidutiniškai padidėja 1 dydžiu. Ryškiausi pokyčiai pastebimi sulaukus 70–80 metų.

 

Moterims šalčiau nei vyrams

 

Dailiosios lyties atstovės turi daugiau kūno riebalų. Tačiau įprastai jie pasiskirsto organizmo centre, t. y. ties liemeniu. Todėl šioje kūno vietoje, kur yra visi gyvybiškai svarbūs organai, stengiamasi palaikyti pastovią temperatūrą. Tai viena priežasčių, kodėl moterų rankos ir kojos neretai yra šaltos. Visgi kodėl tuomet vyrų rankos ir kojos paprastai yra šiltesnės nei moterų? Tyrimai rodo, kad dailiosios lyties atstovių šalčio riba yra žemesnė. Tad būnant toje pačioje temperatūroje jų kraujagyslės pirštuose susitraukia sparčiau, galiukai pabąla ir pradeda šalti. Vyrai šalčiui tiesiog pakantesni.

 

Senatvė kvepia?

 

Tai, kad vyresni žmonės skleidžia specifinį kvapą, tėra mitas? Netiesa! Tačiau šis kvapas yra kitoks, nei daugelis įsivaizduoja. Leidinys „PLoS ONE“ neseniai pristatė tyrimą, kuris atskleidė, kad bet kokio amžiaus žmonės skleidžia tam tikrą specifinį kvapą, t. y. tiek jaunuoliai, tiek vidutinio amžiaus žmonės. Galbūt kiek netikėta tai, kad surengtame eksperimente dalyvavę savanoriai nusprendė, jog vyresnio amžiaus žmonių kvapas yra ne toks intensyvus ir netgi malonesnis, palyginti su kitomis amžiaus kategorijomis.

 

Kartaus skonio subtilybės

 

Belgijos mokslininkai nustatė, kad kai kurie skonio receptoriai yra jautrūs maistinėms molekulėms, esančioms kambario temperatūros arba šiek tiek aukščiau jos. Vadinasi, temperatūra turi įtakos skonio pajautimui. Bene ryškiausias pavyzdys – kava. Puodelis karšto šio gėrimo gali atrodyti kur kas mažiau kartus, nes kartumo skonio receptoriai tiesiog užblokuojami aukštesnės temperatūros. Žinoma, karštesnė kava ir skaniau kvepia. Tiesa, anot mokslininkų, prie to nemažai prisideda ir kvapas. T. y. karšta kava skleidžia malonesnį aromatą negu atvėsusi iki kambario temperatūros. Pasirodo, skonio suvokimui nemažai įtakos turi temperatūros pokyčiai.

 

Kam reikalingi pirštų atspaudai?

 

Dauguma ekspertų mano, kad pirštų atspaudai susiformavo tam, kad pagerintų sukibimą su kitais paviršiais, pavyzdžiui, imant puodelį arba knygą. Tačiau prieš porą metų britų atliktas tyrimas atskleidė visiškai kitokias prielaidas. Pirmiausia tyrėjai nustatė, kad pirštų atspaudai kaip tik apsunkina lygų paviršių turinčių daiktų paėmimą. Taip yra dėl to, kad dėl esančių griovelių sumažėja odos kontaktinis plotas. Britai spėja, kad pirštų atspaudai gali būti reikalingi tam, jog jais nutekėtų vanduo, arba būtų geriau apsaugoma oda nuo įtrūkimų bei pūslių, kai ištempiama ar kitaip deformuojama. Kai kurių mokslininkų teigimu, pirštų atspaudai skirti lytėjimo funkcijai sustiprinti.

 

Sąnariai perspėja apie orų permainas

 

Sąnarių maudimas išties gali byloti apie būsimas orų permainas. Barometrų rodmenų pokyčiai, tiksliau – atmosferos slėgio kritimas, įvyksta dar prieš tai, kol dangų apniaukia lietaus debesys. Todėl jautresni žmonės tai gali pajusti. Ypač sergantys artritu arba turintys kitų, su sąnarių negalavimais susijusių nusiskundimų. Nustatyta, kad krintantis atmosferos slėgis turi įtakos audiniams, o tai pasireiškia skausmu arba tinimu. Nors šis poveikis nestiprus, sergantys sąnarių ligomis tikrai jį gali pajusti. 2007 m. Tuftso universiteto (JAV) specialistai nustatė, kad sąnarių jautrumo padidėjimui įtakos turi ir oro temperatūra. Mokslininkai apskaičiavo, kad apytiksliai 10 laipsnių temperatūros nukritimas sukelia nedidelį osteoartritinio kelio skausmo padidėjimą.

 

Keisti skrandžio garsai 

 

Dažniausiai gurguliavimą pilvo srityje lemia skrandžio sultys. Išalkus siunčiamas ženklas į skrandį išleisti sultis, kartu pradeda susitraukinėti skrandžio raumenys. Jeigu maistas taip ir neatkeliauja, pilvas gali pradėti keistai gurguliuoti. Kartais šie garsai pasigirsta tuomet, kai to visai nereikia. Išvengti gėdos galima renkantis mažesnes patiekalų porcijas ir dažniau užkandžiaujant.

 

Įdomu

 
  • Net netekus skrandžio, blužnies, 75 % kepenų, 80 % žarnyno, vieno inksto, vieno plaučio ir beveik kiekvieno organo iš pilvo apačios bei kirkšnių srities vis tiek būtų įmanoma gyventi.
  • Per visą gyvenimą išsiskiria tiek seilių, kad jų užtektų pripildyti dviem gana dideliems baseinams.
  • Didžiausia žmogaus, t. y. moters, kūno ląstelė – kiaušinėlis (kiaušialąstė), o mažiausia – spermatozoidas. Apskritai kiaušialąstė – vienintelė plika akimi matoma kūno ląstelė.
  • Plaučiuose yra apie 2400 km kvėpavimo takų ir 300–500 tuščių ertmių, kurių bendras plotas siekia apie 70 m2. Be to, jeigu visi kapiliarai, kurie dengia plaučius ir ertmes, būtų išardyti bei ištiesti, jie tęstųsi apie 992 km.
  • Organizmas išskiria tiek šilumos, kurios užtektų 1,8 l vandens užvirti per 30 minučių.
  • Iš organizme esančios geležies būtų galima pagaminti 7,62 cm ilgio vinį.
  • Visi žmonės skleidžia skirtingą kūno aromatą, išskyrus identiškus dvynius – jie kvepia vienodai.
  • Nosis gali atsiminti iki 50 000 skirtingų kvapų.
  • Akys išlieka tokio pat dydžio nuo pat gimimo. Tačiau nosis ir ausys niekada nenustoja augti.
  • Greičiausiai auga viduriniojo rankos piršto nagas.
  • Pirštų atspaudai susiformuoja vaisiui sulaukus 3 mėnesių.
  • Iki 60 m. dauguma žmonių praranda apie pusę skonio receptorių.
  • Odoje kaupiasi apie 32 mln. bakterijų.
 

Specialistės komentaras

Mitybos specialistė Indrė Trusovė

 

Teigiama, kad žmogus nevalgęs gali išgyventi maždaug 21 d., negėręs – vos 7 d., o kai kurie šaltiniai tvirtina, jog tik 3–4 dienas. Kodėl vanduo svarbesnis nei kitos maistinės medžiagos?

 

Daugiau nei pusė žmogaus organizmo (suaugusio ~65 %, vaiko ~75 %) sudaro vanduo. Tai rodo, kad jis itin svarbus. Vanduo susijęs su medžiagų apykaita, įvairiomis cheminėmis reakcijomis, fiziologiniais ir koloidiniais procesais. Jis yra daugelio medžiagų tirpiklis. Trumpai tariant, šis skystis atsakingas už visas gyvybines funkcijas. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita organizme yra bendra. Vanduo tirpdo mineralines druskas, įeina į ląstelių ir audinių sudėtį. Vitaminai C, P, B grupės vitaminai taip pat tirpsta tik vandenyje. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra užtektinai vandens. Šis skystis taip pat padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą, veikia kaip sutepamoji medžiaga kaulams, sąnariams. Be to, kartu su vandeniu iš organizmo pasišalina ir kenksmingos medžiagos. Taigi jis – grožio ir sveikatos šaltinis. Be vandens neegzistuoja gyvybė.