Šokėjai G. ir T. Slausgalviai prabilo apie patirtas sportines traumas: „Treniruotė negali prasidėti be geros mankštos“

Daugkartiniai Lietuvos sportinių šokių čempionai Gintarė ir Tomas Slausgalviai pripažįsta, jog profesionaliame sporte siekiant aukščiausių rezultatų, traumų išvengti yra be galo sunku. Tam didelės įtakos turi ne tik fizinis pasiruošimas ar tinkamas apšilimas, bet ir bendra organizmo būklė, kuri per laiką, deja, bet kartais, neatlaikius nuolatinio krūvio, tiesiog palūžta.

Viena žinomiausių Lietuvos sportinių šokių porų Gintarė ir Tomas Slausgalviai teigia, jog labai svarbu, kad šokdamas žmogus pasinertų į jausmus ir išgyventų malonias akimirkas. Anot poros, jog tik gaminantis laimės molekules gali būti sveikas.

Šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ šokėjai sutiko atvirai papasakoti apie šokio suteikiamą džiaugsmą ir deja, bet profesionaliame sporte patiriamas neišvengiamas traumas.

„Mes, kaip turintys patirtį ir mokinantys kitus, suvokiam, kad pirmiausiai žmogus turi turėti stiprią vidinių raumenų struktūrą, kuri laiko sąnarius ir kaulus teisingose pozicijose, leidžia visam kūnui normaliai funkcionuoti. Mūsų laimei, jog galvodami apie šokių specifiką, treniruojam visą kūną: šokant juda ir klubai, ir rankos, ir pečiai, ir nugara, ir kojos“, – laidoje pasakos Tomas.

Visgi, ten kur siekiamos sportinės aukštumos, dažnai neišvengiamos yra ir traumos. Tomas atvirauja, jog jam teko patirti itin nemalonią traumą, dažnai pasitaikančią būtent šokėjų gyvenime.

„Mano atveju tai buvo stresinis lūžis arba ta trauma, kuri patiriama ne dėl to, kad būčiau griuvęs ar kritęs, o dėl to, kad per laiką, toje kūno vietoje susiformavo per didelis krūvis ir organizmas nebeatlaikė. Man lūžo padikaulyje esantis mažas kauliukas sezamoidas“, – atviraus Tomas.

Traumos neaplenkė ir Tomo šokių partnerės, žmonos Gintarės. Moteris pasakoja, jog per skaudžią gyvenimo pamoką išmoko auksinę taisyklę, kurią dabar skiepija ir savo mokiniams.

„Treniruotė, o ypač aukšto meistriškumo sportininkų, negali prasidėti be geros mankštos. Pati esu turėjusi skaudžią patirtį, kuomet patyriau raumens traumą dėl to, jog nebuvau gerai apšilusi ir mane tempė daryti špagatą, gerokai per stipriai, gerokai per greitai“, – pasakos Gintarė.

Nuolatinis didelis fizinis krūvis ir patiriamos traumos kenkia raumenims ir kaulams bei juolab juos jungiančioms jungtims – sąnariams. Sąnarys, atsakantis už kaulų paslankumą ir judesių amplitudė, kraujotakos neturi ir minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo paties žmogaus gyvenimo būdo, kuriam įtakos turi ir mitybos įpročiai. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje tik maža dalis žmonių laikosi subalansuotos mitybos gairių, mokslininkai tiesia pagalbos ranką, kurdami specialiai sąnariams skirtus maisto papildus, kurių sudėtyje yra I ir II tipo kolageno bei vitamino C. Vieni tokių – „Cemio Gemzė“, kurių sudėtyje esančios medžiagos pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo.

„Ką mes dedam į save, tai lemia mūsų gerą savijautą, o jau tuomet, kai gerai jaučiamės, galime ir sportuoti. Mes stengiamės rinktis aukštesnės kokybės maisto produktus ir papildom savo organizmą mikroelementais, papildais sąnariams“, – pasakos Gintarė.

Ilgametė Respublikinės Panevėžio ligoninės istorija

Šiais metais Respublikinė Panevėžio ligoninė mini 180 metų sukaktį, nors pirmosios žinios, apie šiame krašte gyvenusius medikus siekia dar XVIII amžių. Šios ligoninės pastato sienos meta gilią istoriją, o siekiant su ja supažindinti ir visus smalsuolius, ligoninės buvusioje slėptuvėje įkurtas unikalus muziejus. Būtent čia sukaupti eksponatai leidžia kitomis akimis pažvelgi į medicinos pažangą šiandien – nueitas ilgas kelias gydant sudėtingiausias ligas ir gelbstint žmonių gyvybes.

„Labai daug garsių Lietuvoje medikų dirbo šioje Panevėžio ligoninėje ir garsino jos vardą visame pasaulyje. Mūsų insulto klasteris pagal trombektomijas Europoje užima trečiąją vietą. Šios ligoninės istorija mus įpareigoja siekti geriausių rezultatų ir mes džiaugiamės, kad mūsų darbuotojų entuziazmo dėka mums pavyksta vystyti aukštų technologijų projektus“, – laidoje pasakos Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

Kaip susitaikyti su II tipo cukrinio diabeto diagnoze?

Cukrinis diabetas – tai viena labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų pasaulyje. Ši endokrininė liga pasižymi tuo, jog dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos, gliukozė nepatenka į ląsteles ir ima kauptis kraujyje, sukeldama ląstelių badavimą. II tipo cukrinio diabeto diagnozė dažnu atveju gali būti visai netikėta ir net kardinaliai apversti paciento gyvenimą, mat nustačius šią ligą, jos kontrolės sėkmingumas priklauso tik nuo paties paciento įsitraukimo.

„Sužinojus cukrinio diabeto diagnozę, pirma, ką turėtų padaryti žmogus, tai surinkti informaciją kaip toliau reikės valdyti šią ligą, kokios yra to žmogaus atsakomybės. Žmonės, kuriems kardinaliai reikėtų keisti gyvenimą, tai gali būti labai dramatiška žinia. Tiek kiek šeima bei artimieji įsijungia į ligos valdymą ir kontrolę, tuo geriau sekasi pačiam pacientui kontroliuoti ligą. Nes tokia liga paliečia ir vaidmenį šeimoje, ir fizinį krūvį, ir net finansinius dalykus, dėl to prie to prisitaikyti turi visa šeima“, – laidoje teigs VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Marija Turlinskienė.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – padėka už išgelbėtą mamos gyvybę

Šį sekmadienį jautriausioje ir nuoširdžiausioje laidos rubrikoje, padėką medikams skirs laidos žiūrovė Lina Saulėnaitė-Višinskienė. Jos mama dar pirmojo karantino pradžioje, kuomet visas pasaulis išgyveno nerimo laikotarpį, sužinojo šokiruojančią žinią – jai diagnozuotas tulžies latakų vėžys.

„Ligos diagnozė buvo labai netikėta. Pirmiausiai mamą užkluso gelta, o kuomet paaiškėjo, kad navikas užspaudė tulžies lataką ir į kraują išsiliejo bilirubinas, mums buvo didelis šokas, nes mano mamytė nebuvo sirgusi iš vis gyvenime. Tai buvo toks laikotarpis, kai nežinojai kur ieškoti pagalbos bet atsirado medikai, kurie ištiesė mums pagalbos ranką“, – laidoje gražiausius žodžius medikams skirs Lina.

Aštuntąjį sezoną skaičiuojanti medicinos laida „Sveikatos medis“ ir toliau džiugins savo žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalins patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindins su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsakys į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą. 

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!