Socialiniai įgūdžiai reikalingi kasdien, norint bendrauti ir būti su kitais žmonėmis. Paprastai tai yra (ne)verbalinė komunikacija, taip pat ir kalba, mimikos, kūno kalba bei gestai. Puikiai išlavinti socialiniai įgūdžiai padeda lengviau prisitaikyti, susipažinti su naujais asmenimis, produktyviai leisti laiką su aplinkiniais. Šie įgūdžiai reikalingi draugiškiems santykiams kurti ir palaikyti. Visa tai būtina mokėti panaudoti tiek susirandant naujų bičiulių, tiek sprendžiant konfliktus. Gerai išugdyti socialiniai įgūdžiai lemia žmogaus empatiją ir gebėjimą perprasti kitų jausmus, atjausti.

 

vaikai

Ko turi išmokyti tėvai?

 

Itin svarbu ugdyti socialinius įgūdžius nuo vaikystės.

 
  • Pirmas žingsnis – išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį. Būtina lavinti jo gebėjimą – skirti tam tikrą laiko tarpą vienintelei užduočiai vykdyti, nekreipiant dėmesio į kitas veiklas.
  • Būtina lavinti komunikacinius įgūdžius. Mokyti atžalą išnaudoti visas gimtosios kalbos galimybes, išsakant savo idėjas, mintis, norus. Taisyklingą kalbą derėtų formuoti nuo mažens. Kuo daugiau skaityti, bendrauti su mažyliu vystant jo šnekamąją kalbą: turtingesnis žodynas padės lengviau ir aiškiau reikšti mintis.
  • Skatinti tobulinti ir kitus komunikacinius įgūdžius, tiesiogiai nesusijusius su šneka. Tai mimika, gestai, judesiai, kūno kalba, akių kontaktas.
  • Gebėti save kontroliuoti ir elgtis atitinkamai pagal situaciją itin svarbu visiems. Šiuos įgūdžius privalu lavinti nuo mažens. Tai ir gebėjimas priimti, suprasti bei keisti savo emocijas, elgesį, dėmesį ir aktyvumą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
  • Būtina lavinti vaiko loginį mąstymą: gebėjimą atrasti priežastį, perprasti logines grandis, planuoti, struktūruoti informaciją.
 

Socialinių įgūdžių stokos ženklai

 

Stebint atžalą galima suprasti, kaip ugdosi jos socialiniai įgūdžiai. Mažyliui gali būti sunku palaikyti pokalbį, jeigu bendrauja tik su šeimos nariais ir draugais. Arba nesupranta, kas yra asmeninė erdvė, pavyzdžiui, bendraudamas pernelyg priartėja prie pašnekovo. Arba atvirkščiai – atsitraukia per toli. Tai rodo, kad nemoka naudotis kūno kalba.

 

Kita gana dažna problema – elementarių mandagaus bendravimo arba kreipinių formų nežinojimas. Tokius žodžius, kaip „labas“, „ačiū“, „prašau“, mažylis turi įprasti vartoti nuo tada, kai pradeda juos sąmoningai tarti. Jo kalbą tėvai privalo stebėti ir kontroliuoti nuo pat pirmųjų žodžių.

 

Yra keletas aspektų, į kuriuos gimdytojai turėtų kreipti dėmesį ir juos kontroliuoti. 

 
  • Atžala nemoka pradėti arba užbaigti pokalbio, komentuoti ar palaikyti jo.
  • Dažnai pertraukinėja kitus.
  • Negeba suformuoti taisyklingų klausimų (atsižvelgiant į situaciją ir pokalbio temą).
  • Akivaizdžiai rodo, kad jai neįdomu, ką sako kiti, ir bando nukreipti pokalbį kita linkme.
  • Nesupranta humoro, sarkazmo, juokelių, metaforų.
  • Kažko paklausta iš kailio neriasi, bandydama atsakyti tinkamai.
  • Negeba atsakyti į paerzinimus, pyktį, nusivylimą.
  • Demonstruoja pernelyg didelį pasitikėjimą.
  • Neempatiška.
 

Tokiais atvejais būtina skirti itin daug dėmesio vaiko socialiniams įgūdžiams ugdyti. Jų stoka gali neigiamai atsiliepti įvairiose gyvenimo situacijose. Mažyliui gali būti sunku koncentruoti dėmesį ir suvokti iš aplinkos gaunamą informaciją. Taip pat žodines arba rašytines užduotis, kurios būna skirtos namų darbams atlikti. Stokojančiam šių įgūdžių vaikui sunku tinkamai išnaudoti šnekamąją kalbą (neaiškus tarimas, negebėjimas naudoti skirtingas bendravimo formas, įtraukiant mimiką, gestus ir pan.). Sunku paisyti elgesio normų (atžala atsisako dalyvauti šventėse, bendrauti su draugais).

 

Ką galima padaryti?

 

Puikiai išlavinti socialiniai įgūdžiai padeda susirasti bičiulių, lengvai bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, suvokti socialines problemas, įveikti nesėkmes, suprasti, kai kiti juokauja, atskirti sarkazmą bei ironiją nuo įprastos kalbos ir pan. Todėl tėvai privalo kuo anksčiau:

 
  • sukurti tinkamas sąlygas socialiniams įgūdžiams ugdyti;
  • lavinti vaiko empatiją. Pasakoti, kaip jaučiasi kiti žmonės patekę į įvairias situacijas. Pateikti pavyzdžių;
  • skatinti reikšti emocijas. Paaiškinti, ką jos reiškia. Padėti mažyliui atpažinti panašias emocijas stebint kitus;
  • kuo dažniau žaisti kartu. Taip ugdomi dėmesys ir bendradarbiavimas;
  • įtraukti vaiką į bendravimą su bendraamžiais;
  • galima paruošti atmintinę su taisyklėmis, kaip reikia elgtis visuomenėje. Galima nupiešti gražų plakatą arba surašyti taisykles spalvotais flomasteriais ant lentos. Tokioje instrukcijoje surašyti: kaip pradėti ir užbaigti pokalbį. Derėtų būti ir mandagių žodelių sąrašas (ačiū, labas, atsiprašau ir pan.), kaip elgtis konkrečioje situacijoje ir pan.;
  • eiti su atžala į vaikų žaidimų aikšteles, kuriose nieko nepažįsta. Skatinti pažindintis su kitais mažyliais;
  • žaisti stalo žaidimus. Vaikas mokosi išlaukti savo eilės, bendradarbiauti su kitais žaidimo dalyviais, laimėti ir pralaimėti. Nevalia atžalai nuolat pasiduoti – privalo išmokti susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, kurios gali užplūsti pralaimėjus.
 

6 PRAKTINIAI PATARIMAI

   
  • Gebėjimas dalytis
   

Nereikėtų vaiko versti dalytis savo daiktais – tokiu būdu tik sustiprinsite nenorą tą daryti ir sukelsite dar daugiau neigiamų emocijų. Patartina neskubinti įvykių, tik atkreipti mažylio dėmesį į situacijas, kuriose kažkas su kažkuo dalijasi (žiūrint filmuką arba vaikų žaidimų aikštelėje). Taip pat kartu aptarti, ką jaučia tas, kuris dalijasi, ir tas, su kuriuo dalijasi. Būtina pastebėti visas situacijas, kai vaikas nuoširdžiai ir savo noru kažkuo pasidalijo, pagirti ir padėkoti.

   
  • Komandinis darbas
   

Verta pasišnekėti su atžala apie tokio darbo svarbą ir naudą. Galima prigalvoti užduočių visai šeimai. Būtina pabrėžti kiekvieno indėlį į bendrą rezultatą, atkreipti vaiko dėmesį į tai, kiek galima pasiekti triūsiant drauge.

     
  • Mokėjimas klausyti
   

Skaitant vaikui knygą galima daryti nedideles pertraukėles. Jų metu paklausti, apie ką ši istorija. Leisti perpasakoti siužetą savais žodžiais ir padėti prisiminti primirštas vietas.

   
  • Gebėjimas vadovautis instrukcija
   

Vaikams formuoti aiškias užduotis ir stebėti, kaip nuosekliai jas vykdo. Girti kaskart, kai pavyksta sekti nurodyta instrukcija. Konstruktoriaus rinkimas pagal ją arba žaidimas vadovaujantis aiškiomis taisyklėmis taip pat padeda ugdyti šį svarbų įgūdį.

   
  • Asmeninių ribų paisymas
   

Būtina šnekėtis su atžala ir paaiškinti, kur baigiasi jos ribos ir kur prasideda kito žmogaus. Švelniai sudrausminti, jeigu bendraudama su aplinkiniais peržengia jų ribas.

 
  • Mandagumas
   

Nereikėtų šio įgūdžio paversti akla dresūra. Verta priminti vaikui, kaip svarbu vartoti mandagumo žodelius, parinkti juos tam tikrose situacijose, kai tampa išties reikalingi.