Tiek daug dalykų, lemiančių žmogaus likimą, vyksta dėl atsitiktinumo. Kartais net skaudi nelaimė gali pasukti gyvenimą visiškai netikėtu kampu. Kad ir galvos trauma, paverčianti neįgaliu, tačiau kartu suteikianti genialumo dovaną.

 

genijai

Genijus ar beprotis? 

 

Dauguma mokslininkų mano, kad genialumas yra smegenų anomalija, kuri glaudžiai susijusi su psichikos sutrikimais. Gana dažnai asmenims, kurie laikomi genijais, pasireiškia kai kurioms psichikos ligoms būdingi požymiai: egocentriškumas, savęs pervertinimas, tam tikrų veiksmų nepaprastas nuoseklumas. Kad genijai keistoki, pastebi ne tik jų kaimynai. Mokslininkai seniai stengiasi ištirti nepaprastų gebėjimų turinčių asmenų smegenų ypatumus. Teigiama, kad jiems būdingas didelis ląstelių tankis prefrontalinėje smegenų žievėje, kuri susijusi su mokymusi, taip pat mažesnis vienos iš aminorūgščių kiekis, daugiau nervų jungčių, didelis impulsų sklidimo greitis. Nustatytos ir ligos, kuriomis gana dažnai serga itin gabūs asmenys: podagra, Marfano sindromas (dažni ir stiprūs adrenalino pliūpsniai), Moriso sindromas (didesnis lytinių hormonų – androgenų – kiekis), maniakinė depresinė psichozė bei autizmas. Manoma, kad šios ligos stimuliuoja smegenų veiklą. Turint omenyje, kad gana dažnai genijai viena koja stovi ant ligos ir beprotybės, kita – ant genialumo laipto, nenuostabu, jog ir vystymosi bei psichikos sutrikimų turintis žmogus vieną dieną gali būti pripažintas genijumi.

 

Įgimtas arba įgytas savantizmo sindromas 

 

Savantizmo sindromas – labai reta, tačiau neįtikėtina būklė, kurią patiriantys žmonės tuo pat metu pasižymi ribotu intelektu ir genialiomis savybėmis. Teigiama, kad visame pasaulyje yra ne daugiau nei 50 žmonių, kuriems diagnozuotas savantizmo sindromas. Jis gali būti pripažintas asmenims, kurie turi įgimtų vystymosi sutrikimų (dažniausiai autistams), tačiau kartu gali demonstruoti išskirtinius gebėjimus kurioje nors srityje, pavyzdžiui, matematikos, meno ar muzikos. Šis sindromas pripažįstamas ir asmenimis, kuriems genialūs gebėjimai pasireiškė po smegenų pažeidimus sukėlusių galvos traumų arba insultų. Tai vadinamasis įgytas genialumas. Savantizmo sindromo atvejais genialūs gebėjimai negarantuoja aukšto intelekto. Dažniausiai patiriančių savantizmo sindromą intelekto koeficientas yra žemesnis už vidutinį.

 

Šis sindromas gali būti būdingas tik neurologinių pažeidimų turintiems asmenims, kurių smegenų veikla sutrikusi. Mokslininkai mano, kad genijų, neįprastų gabumų turinčių žmonių ir savantizmo sindromu sergančių asmenų smegenys veikia panašiai, o tai leidžia daryti sąsajas tarp genialumo ir beprotybės.

 

Kaip netikėtai tampama genijumi?

 

JAV psichiatras Daroldas Treffertas savantizmo sindromą turinčius žmones tyrinėja daugiau negu 40 m. Jo teigimu, patyrus galvos traumą arba insultą, kai pažeidžiamas kairysis smegenų pusrutulis, smegenyse vyksta tam tikri kompensaciniai procesai – jos siekia panaikinti pažeistos dalies neveiksnumo sukeltą disbalansą. Vienoje iš nepažeistų smegenų sričių, dažniausiai dešiniajame smegenų pusrutulyje, atsiranda daugiau neurologinių jungčių, ir išlaisvinamas neišnaudotas šios smegenų dalies potencialas, kuris gali būti milžiniškas. Mokslininkas teigia, kad įgimtas savantizmo sindromas, kai ypatingieji gebėjimai pasireiškia nuo vaikystės, taip pat yra galvos traumų pasekmė, tačiau tokių, kurios patirtos per nėštumą arba ankstyvoje vaikystėje.

 

Genijais tapo po galvos traumų…

 

Amerikietis Jasonas Padgettas iki galvos traumos vadovavo Vašingtono baldų parduotuvei ir visiškai nesidomėjo matematika bei menu, juolab neturėjo jokių gabumų šiose srityse. 2002 m. jį einantį namo užpuolė ir žiauriai sumušė keli chuliganai. Vyrui buvo nustatytas smegenų sukrėtimas. Nors magnetinio rezonanso tyrimas neparodė didelių smegenų pažeidimų, Jasonas pradėjo matyti ir piešti neįtikėtinas vizijas. Jo paveikslai nustebino ekspertus ir visą pasaulį. Juos sudaro sudėtingi geometriniai dariniai, vadinami fraktalais, kurių atskiri fragmentai yra panašūs ar identiški visumai arba kitiems fragmentams. Stulbinančio grožio ir matematinio tikslumo dailės kūriniai menininką išgarsino visame pasaulyje.

 

Airis Derekas Amato per vieną vakarėlį nėrė į baseiną ir galva atsitrenkęs į dugną patyrė smegenų sutrenkimą. Vyras prarado atmintį, 35 % klausos ir pradėjo jausti stiprius galvos skausmus. Tačiau pats mano, kad tai nėra didelė kaina už netikėtai gautą muzikinį talentą. Netrukus po traumos, būdamas draugo namuose, pajuto nevaldomą trauką prisėsti prie pianino, kuriuo niekada iki tol negrojo, ir 6 val. skambino sudėtingus kūrinius. Jis – vienintelis pasaulyje, turintis savantizmo sindromą, kuriam po galvos traumos atsiskleidė muzikavimo talentas. Dabar vyras beveik profesionaliai groja aštuoniais instrumentais ir visą laiką koncertuoja. Be to, išleido du albumus. D. Amato tikina, kad net jei galėtų atsukti laiką atgal, vėl stačia galva nertų į tą patį baseiną.

 

Alonzo Clemonsas iš JAV Kolorado valstijos ankstyvoje vaikystėje patyrė sunkią galvos smegenų traumą. Jo raida sutriko, vaikas tapo neįgalus. Alonzo negeba užsirišti batraiščių, tačiau garsėja tobulai sukurtomis molinėmis gyvūnų skulptūromis. Daugiausia lipdo žirgus, antilopes ir jaučius. Skulptorius susilaukė tarptautinio pripažinimo. Vos per valandą dažniausiai tik iš atminties sukurtos skulptūros vertinamos tūkstančiais dolerių.

 

Manoma, kad būtent Kimas Peekas (JAV) yra tas žmogus, kurį filme „Lietaus žmogus“ suvaidino Dustinas Hoffmanas. Tačiau filme jis vaizduojamas autistu, o K. Peekas iš tiesų sirgo retu genetiniu sutrikimu, sukeliančiu fizines anomalijas. Medikai mano, kad tikroji jo išskirtinių gebėjimų priežastis – didžiosios smegenų jungties, jungiančios du smegenų pusrutulius, trauma. Teigiama, kad dėl to susidariusios neįprastos smegenų pusrutulių jungtys sukūrė išskirtinai geros atminties smegenis. K. Peekas per kelias sekundes įsimindavo pašto kodus arba datas kalendoriuje, vienu metu galėdavo skaityti abu atverstos knygos puslapius bei atsiminti viską, ką perskaitydavo. Jis mintinai mokėjo 12 000 per gyvenimą perskaitytų knygų, taip pat pasižymėjo neįtikėtinais aritmetiniais sugebėjimais. Pavyzdžiui, gebėdavo mintinai susumuoti telefonų knygoje skelbiamų telefonų numerių stulpelius.

 

Danielis Tammetas (Didžioji Britanija) būdamas 3 m. per epilepsijos priepuolį susitrenkė galvą. Danielis kalba daugiau nei 10 kalbų, tarp jų ir lietuviškai. Kad pademonstruotų savo išskirtinį gabumą kalboms, per savaitę išmoko islandų kalbą. Tačiau tai nėra vienintelis vyro talentas. Po galvos traumos jis pradėjo matyti skaičius formų ir spalvų pavidalu bei geba žaibiškai atlikti itin sudėtingus skaičiavimus. 2004 m. pasiekė Europos rekordą mintinai vardydamas skaičiaus pi (π) skaitmenis po kablelio – per penkias valandas nesuklysdamas išvardijo 22 514 skaitmenų.

 

Kiekvienas yra talentingas

 

Mokslininkai, tiriantys sergančiuosius savantizmu, teigia, kad kiekvienas asmuo, nepaisant sutrikusio intelekto ar neįgalumo, turi tam tikrų ypatingų gebėjimų, tačiau jie ne visada būna akivaizdūs. Mokslininkų, gydytojų ir sutrikusio intelekto asmenų artimųjų užduotis – atrasti, stiprinti ir puoselėti tas savybes, nes jos yra nuostabus būdas išreikšti save. Tai gali būti neįgaliųjų kalba, kartais vienintelė, kurią jie moka. Puoselėjant šiuos neįtikėtinus talentus, reikia stengtis stiprinti ir įprastus – kalbos, socialinius bei kasdienio gyvenimo įgūdžius. Deja, kartais labiau linkstama rūpintis tik sergančiųjų savantizmu genialiomis savybėmis, o ne jais pačiais, kaip žmonėmis.

 

Turintys savantizmo sindromą mokslininkus domina ne tik savo išskirtinėmis savybėmis. Jie – lyg didžiulė neatrasta sala neurologijos mokslo tiesos vandenyne. Savantizmo sindromas yra mįslė, kurios įminimas padėtų paaiškinti dar neatrastus smegenų funkcionavimo principus. Kol nepaaiškinama sergančiųjų savantizmu genialumo paslaptis, tol negalima iki galo suprasti normalaus kiekvieno žmogaus smegenų veikimo ir įvertinti visų jo galimybių. Genialumo, įgyto po smegenų traumų, fenomenai verčia susimąstyti, kokio didelio užslėpto smegenų potencialo žmonės neišnaudoja. Ar tik ne visi turime neatskleistų talentų, kurie tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasireikšti? Galbūt kiekviename mūsų gyvena vidinis genijus? Mokslininkai svajoja atrasti, kas dar, be smegenų pažeidimų, gali padėti atskleisti kiekvieno asmens genialias savybes. Manoma, kad iš dalies tam pasitarnauja meditacija. Taip pat gali būti, kad jas suaktyvina netgi žmogaus senėjimo procesas. Spėjama, kad į pensiją išėję žmonės atranda naujų pomėgių ir gabumų ne tik dėl to, kad turi daug laiko, bet ir todėl, jog senėjimo procesas sukelia smegenų pažeidimų, kurie padeda atsiskleisti naujiems gebėjimams.