Visatoje yra daugybė paslapčių, kurios prieštarauja dabartinėms žmonijos žinioms. Jos skatina susimąstyti ir net atveria kelią naujoms galimybėms.

 

augalai

Vakarų Australijos universiteto mokslininkai atlikę tyrimą nustatė, kad augalai turi ilgalaikę atmintį. Šiuo tyrimu buvo patvirtintas ankstesnis mokslinis darbas, kad augalams būdinga protinė veikla, t. y. jie jaučia baimę, laimę, poreikį bendrauti ir net skaityti mintis.

 

Tuo tiki net D. Britanijos princas Čarlzas, kuris kartą prisipažino, kad kalbasi su augalais ir jie atsako į jo žodžius. Į tokius teiginius vis dar žiūrima atsargiai ir su šypsena, tačiau gali būti, kad ateityje tai juoko nebekels…

 

Augalai turi ilgalaikę atmintį

 

Vakarų Australijos universitete dr. Monica Gagliano su komanda atliko tyrimą. Jo metu buvo metami iš aukštai vazonai su jautriosiomis mimozomis ant paminkštinto porolono. Toks veiksmas turėjo išgąsdinti augalus, bet jų nesužeisti. Tyrimui buvo pasirinktos šios rūšies mimozos, nes jos išsigandusios suglaudžia lapus, todėl jų reakcijas į dirgiklius yra labai lengva pastebėti.

 

Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar mimozos įgis patirties, kad šokas joms nepakenks. Be to, jie norėjo sužinoti, ar augalai prisimins patirtą šoką po ilgos pertraukos.

 

Augalai nustojo reaguoti po to, kai buvo numesti kelis kartus, nes suprato, kad šis veiksmas nėra pavojingas. Tyrėjai įsitikinę, kad augalai nereagavo ne dėl nuovargio, nes į skirtingus dirgiklius tuo pačiu metu reagavo.

 

Paskui augalai buvo palikti ramiai 28 dienoms. Po jų vėl pakartotas bandymas mėtant. Net ir po keturių savaičių augalai prisiminė patirtį ir nereagavo į kritimą, tačiau reagavo į nepažįstamus dirgiklius.

 

Kaip augalai mąsto, neturėdami smegenų?

 

Augalai neturi smegenų ir nervų sistemų kaip kiti gyvi organizmai, tačiau spėjama, kad jie gali turėti kitokias sistemas. Pavyzdžiui, augaluose yra specialūs takai, kuriais gali būti pernešama informacija, užkoduota elektros signalais.

 

Augalai turi jausmus

 

Amerikietis Cleve‘as Backsteris 1966 metais padarė stulbinantį atradimą, po kurio žmonės pradėjo kalbėtis su augalais. Mokslininkas eksperimentavo su dvejomis dracenomis. Jis prie augalų prijungė melo detektorių. Tada prie vieno augalo labai triukšmingai priėjo žmogus ir melo detektorius užfiksavo, kad augalai patiria baimę. Po to augalas buvo padėtas kambaryje, kuriame vaikščiojo daug žmonių, tarp jų ir tas, kuris vaikščiojo triukšmingai. Melo detektorius nerodė jokios reakcijos į kitus žmones, tačiau, kai į kambarį įėjo garsiai vaikštantis žmogus, augalas vėl parodė baimę. Atrodė, kad augalas atpažino nemėgstamą asmenį. C. Backteris taip pat nustatė, kad augalai patiria laimės jausmą, kai yra laistomi ir net geba skaityti mintis.

 

Augalai gali skaityti mintis

 

C. Backteris pradėjo mąstyti apie kitą eksperimentą augalais, kurio metu bus deginami lapai, siekiant užfiksuoti augalų reakciją. Tačiau užteko vien minčių, kad augalų baimės jausmas būtų užfiksuotas detektoriuje.

 

Augalai gali kalbėti

 

Mokslininkai mano, kad augalai gali skleisti garso bangas. Dažniausiai manoma, kad garso bangos skleidžiamos dėl, pavyzdžiui, augalo reakcijos į dehidrataciją ar į kitus atsitiktinius gamtos reiškinius. Tačiau kai kurie mokslininkai, kad augalai gali bendrauti tarpusavyje garso bangomis. Tačiau tam, kad būtų įrodytas augalų bendravimas vibracijomis, dar reikia atlikti daugiau tyrimų.