Markizas de Sadas tikėjo, kad per skausmą galima patirti malonumą. Šis tikėjimas tapo jo filosofija, dėl kurios metų metus buvo priverstas praleisti uždarytas tarp keturių sienų. Markizas de Sadas – prancūzų nesuprastas kovotojas už laisvę kalbėti ir daryti tai, ko norisi.

 

Prancūzų aristokratas, revoliucionierius ir rašytojas markizas Donatjenas Alfonsas Fransua de Sadas (1740 – 1814) labiausiai išgarsėjo tuo, kad tais laikais, kai moterims apnuoginti kulkšnis atrodė daugiau nei nepadoru, kovojo už seksualinę laisvę.

 

Apie prieštaringai vertinamą markizo gyvenimo būdą ir pasisakymus iki šiol sklando legendos, tačiau giliausią atspaudą istorijoje paliko jo erotinės  bei pornografinės apysakos, parašytos sėdint kalėjime. Markizo de Sado kūriniuose apstu scenų, vaizduojančių išprievartavimus, nekrofiliją, pažeminimą, kančią ir kitus neįprastus, seksualinį pasitenkinimą sukeliančius veiksmus. Šios knygos ir lėmė, kodėl markizo de Sado vardu buvo pavadinti visi sadomazochistiniai sekso žaidimai.

 

Markizas de Sadas dažnai įsiveldavo į įvairiausius seksualinius nusikaltimus, pradedant nuo sekso su giminėmis iki zoofilijos. Ekscentriškas prancūzas 1772 metais buvo apkaltintas ketinimu nunuodyti keletą prostitučių labai stipriu afrodiziaku „ispaniška muselė“. Buvo nuteistas mirties bausme, tačiau šį kartą jam pavyko pabėgti. Markizas de Sadas kalėjimuose ir psichiatrijos ligoninėse praleido 32 metus dėl seksualinių nukrypimų ir netinkamų raštų. Paleistas į laisvę 1790 metų kovo 23 dieną. Mirė sulaukęs septyniasdešimt penkerių metų.

 

1791 metais, kalėdamas Bastilijoje, anonimiškai išleido vieną iš visų laikų garsiausių erotinių romanų „Naujoji Žiustina“ arba „Skaistybės vargai“. Romane pasakojama apie dvi vidurinės klasės paryžietes seseris, kurios, mirus tėvui, turi kovoti dėl kiekvieno duonos kąsnio. Vyresnioji sesuo Žiuljeta išeina dirbti į viešnamį ir išteka už vieno savo kliento, kurį vėliau nunuodija. Vyresnioji – Žiustina – stengiasi išsaugoti skaistybę, tačiau galiausiai ji buvo išprievartauta. Neteisingai apkaltinta ji atsiduria kalėjime. Kitaip nei kitose to meto istorijose, čia nuodėmingą gyvenimą pasirinkusius lydi sėkmė, o tuos, kurie bando gyventi dorai – vargai, kančia ir pažeminimas.