Širdies ritmo sutrikimai neretai sumenkinami, nes permušimus bent kartą pajuto daugelis žmonių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad aritmija gali komplikuotis net mirtimi. Todėl vos pajutus pirmuosius simptomus reikia kreiptis pagalbos.

   

Tiksinti bombaAdult,Male,With,Heart,Attack,Or,Heart,Burn,Condition,,Health

 
Būtent taip gydytojai kardiologai neretai pavadina dažniausiai pasitaikantį širdies ritmo sutrikimą – prieširdžių virpėjimą. Jis gerokai padidina išeminio galvos smegenų insulto, staigios mirties ir širdies nepakankamumo riziką. Aritmijos priepuoliai linkę kartotis bei dažnėti. Dėl neritmingų prieširdžių susitraukimų prieširdyje gali susidaryti kraujo krešulių. Atitrūkusius krešulius kraujas gali nunešti į smegenis, plaučius, kojų arba žarnyno arterijas ir sukelti galvos smegenų insultą ar sisteminę kitų organų, kraujagyslių emboliją (užsikimšimą), pavyzdžiui, kojos gangreną, žarnyno infarktą, plaučių emboliją. Visos šios būklės, negavus staigios ir efektyvios pagalbos, gali baigtis mirtimi arba gyvenimą keičiančiomis negaliomis: dalies kūno paralyžiumi, kojos amputacija ir kt. Pasitaiko atvejų, kai krešulys užkemša širdį maitinančią arteriją – koronarą. Tada ištinka infarktas. Būtent dėl tokių pavojingų baigčių į širdies ritmo sutrikimus negalima numoti ranka.

 

Atpažinti simptomus

 
Širdies ritmo sutrikimai dažniausiai pasireiškia greitu ir neritmišku pulsu, širdis gali suplakti net iki 200 sykių per minutę. Taip plakant širdžiai bet koks fizinis krūvis, pavyzdžiui, nueiti nuo parduotuvės iki mašinos ar įveikti vos kelias laiptų pakopas, tampa dideliu iššūkiu, nes sunku atgauti kvapą, dusina.

 
Verta žinoti, kad greitas neritmiškas pulsas vargina ne visus pacientus. Kai kuriems jis būna kaip tik retesnis – vos 50 ar mažiau kartų per minutę (normalus ritmas ramybės būsenoje yra 60–90 dūžių per minutę).

 
Jei ištikus prieširdžių virpėjimui širdis neritmingai muša pašėlusiu greičiu, išpila prakaitas, neretai apima nerimas, nes nežinoma, kas atsitiko širdžiai, ją gali tarsi durti. O jei pulsas vykstant prieširdžių virpėjimui retas – ima svaigti galva, temti akyse, atsirasti sąmonės netekimo epizodų, gali visai sustoti širdis ir ištikti mirtis.

 

Būtinoji pagalba

 
Pajutus neritmišką ar kitokį, keistesnį, iki tol nejaustą širdies plakimą, reikia konsultuotis su šeimos gydytoju arba gydytoju kardiologu. Specialistai atliks būtinus tyrimus, tarp jų ir ilgalaikį elektrokardiogramos analizavimą 24 valandų trukmės Holterio monitoriumi, kuris padeda pastebėti iki tol nediagnozuotus širdies ritmo sutrikimus, įskaitant prieširdžių virpėjimą.

 
Esant prieširdžių virpėjimui, širdies ritmą reikia atkurti ne vėliau kaip per 48 val. Per tiek laiko privalu suspėti kreiptis pagalbos į medikus. Geriausia kviestis greitąją pagalbą. Nuvykus į gydymo įstaigą, širdies ritmą pirmiausia stengiamasi atkurti medikamentais. Jei per 48 val. medikamentinis gydymas nepadeda, skiriamas širdies ritmo atkūrimas elektroimpulsine terapija, paprastai tariant, širdies ritmas atstatomas elektrošoku.

 
Jei per 48 val. nepavyksta atkurti normalaus širdies ritmo, o prieširdžių virpėjimas retas (50–60 kartų per minutę ar rečiau), pacientui implantuojamas elektrinis širdies stimuliatorius, nes taip retai plakanti širdis negeba pakankamu kraujo kiekiu aprūpinti galvos smegenų. Širdies stimuliatorius palaiko nuolatinį, pakankamą širdies susitraukimų dažnį ir žmogus gali džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

 

Aritmijos priežastys

 
Svarbu ne tik atkurti normalų širdies ritmą, bet ir nustatyti aritmiją sukėlusias priežastis bei stengtis jas pašalinti. Pasak medikų, prieširdžių virpėjimą gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligos: koronarinė širdies liga, arterinė hipertenzija, širdies raumens susilpnėjimas, patirtas insultas ar infarktas, skydliaukės ligos, plaučių uždegimas, alergija bei astma, cukrinis diabetas ir kt. Šias ligas galima kontroliuoti ir gydyti vaistais. Svarbu teisinga ir savalaikė diagnozė bei tinkamų medikamentų parinkimas. Anot gydytojų kardiologų, kalbant apie širdies ligų gydymą ir prevenciją, visuomet svarbus gyvenimo būdo koregavimas. Todėl derėtų kritiškai įsivertinti gyvenimo būdą ir įnešti reikiamų pokyčių.

 

Prevencija

 
Širdies ir kraujagyslių sistemų sveikatai itin kenksmingas rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas. Rūkalių kraujagyslėse greičiau formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kurios užkemša kraujagysles, vystosi miokardo infarktas, insultas, sunkios plaučių ligos. Dėl toksinio alkoholio poveikio kai kurios širdies ląstelės žūva, be to, reguliariai vartojant alkoholį padidėja kraujospūdis, kuris ir sukelia prieširdžių virpėjimą, dėl ko sutrinka širdies ritmas, didėja širdies nepakankamumo rizika. Pirmoji pagalba širdžiai – atsikratyti žalingų įpročių.

 
Antras žingsnis – normalaus svorio palaikymas. Antsvoris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, aukštu kraujo spaudimu ir su tuo dažnai susijusiu miokardo infarktu, didele insulto rizika, širdies nepakankamumu.

 
Itin svarbu normalaus kraujospūdžio palaikymas. Reguliariai vartojami preparatai su gudobelėmis padeda kontroliuoti kraujospūdį, mažina blogojo cholesterolio kiekį, plečia kraujagysles, stiprina širdies raumenį ir reguliuoja jos ritmą.

 
Širdžiai būtinas fizinis aktyvumas, sveikiausi – plaukimas, vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, bėgiojimas, tenisas.

 

Įdomu

 
• Širdies ritmo sutrikimai 5 kartus padidina insulto riziką.

 

• Dažniausiai pasitaikantis širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas.

 

• Apie 6 mln. europiečių serga prieširdžių virpėjimu.

 

• Širdies ritmo sutrikimai gali būti priepuoliniai arba lėtiniai.

 

• Jaunesni nei 55 metų žmonės aritmija serga retai.

 

• Prieširdžių virpėjimu serga vienas iš dešimties 85-erių ir vyresnių žmonių.

 

Specialisto komentaras

 
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas

 
Prieširdžių virpėjimas dažniausiai vargina vyresnius žmones, ypač perkopusius 80-metį. Tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas kamuoja vis jaunesnius asmenis. Dažniau nuo jo kenčia moterys nei vyrai.

 
Neretai pacientai, patiriantys prieširdžių virpėjimą, tikisi, kad tai praeis savaime, nesupranta situacijos grėsmės ir nesiima priemonių šiam gyvybei pavojingam širdies veiklos sutrikimui gydyti.

 
Pavojingiausia situacija susiklosto, kai prieširdžių virpėjimo simptomai visai ar beveik nejuntami. Tokiais atvejais kyla didelė grėsmė patirti insultą ir kitų sisteminių embolijų, nes nejausdami simptomų žmonės laiku nesikreipia į gydytojus ir negauna reikiamos pagalbos.

 
Jeigu pastebite, kad dažnai esate pavargę, dūstate nuo nedidelės fizinės veiklos, pajutote, kad širdis plaka neritmiškai, pats metas kreiptis į gydytojus, padaryti elektrokardiogramą. Specialistai išsiaiškins, ar patiriami sveikatos sutrikimai nėra pavojingi.

 
Nustačius prieširdžių virpėjimą, skiriama kraujo krešumą mažinančių vaistų – antikoaguliantų. Jie apsaugo nuo pavojingiausios prieširdžių virpėjimo komplikacijos – galvos smegenų išeminio insulto. Vaistai, skirti prieširdžių virpėjimo sukeliamiems simptomams mažinti, paprastai parenkami individualiai, skiriami arba palaikyti normalų širdies ritmą, arba retinti širdies susitraukimų dažnį.

 

Autorius Laima Samulė