Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija

Pasaulyje pagrindinės sveikatos problemos – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, lemiančios 30 % visų mirčių. Manoma, kad 2030 m. šių neinfekcinių ligų progresavimas nulems daugiau kaip tris ketvirtadalius visų mirčių. Pagal naujausius statistinius Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis, Lietuvoje širdies ir kraujotakos ligos jau dabar sukelia daugiau nei pusę visų mirčių. Dalies jų galima išvengti, jeigu sveikatos sutrikimai būtų diagnozuojami laiku, o patys žmonės nuosekliai taikytų šių ligų profilaktikos priemones.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija Lietuvoje

PSO skelbia, kad širdies ir kraujagyslių ligos ne tik milžiniška sveikatos problema, bet ir sunki ekonominė našta. Kasmetinė širdies ir kraujagyslių ligų priežiūra ES kainuoja apie 192 mlrd. Eur. O sutaupyti ir pinigų, ir gyvybių turėtų padėti sistemingai taikoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji taikoma ir Lietuvoje. Tad Ligonių kasos ragina vyrus bei moteris aktyviau išnaudoti valstybės siūlomas galimybes nemokamai pasitikrinti sveikatą pagal šią programą. Norint išsitirti pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programa ir skirs reikiamus tyrimus. Juos atlikus, pacientui bus parengtas pirminės prevencijos priemonių planas, kurio vykdymą ir veiksmingumą stebės gydytojas. Programa kartą per metus gali pasinaudoti 40–54 metų (imtinai) vyrai ir 50–64 metų (imtinai) moterys. Nustačius rizikos veiksnius, programos dalyviai siunčiami į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius. Už programoje numatytas paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems žmonėms mokėti nereikia. Už jas sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis. Kasmet ligonių kasos skiria vis daugiau PSDF lėšų širdies ir kraujagyslių ligų prevencinei programai vykdyti. 2020-aisiais tam skirta 10,4 mln. Eur, pernai – 11 mln. Eur, o šiemet jau 12 mln. Eur.

Svarbiausia tikrintis ir kontroliuoti rizikos veiksnius

Nors jau 16 metų trunkančia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa besinaudojančių kasmet daugėja, tačiau to nepakanka. Mat žmonės vis dar atsainiai žiūri į šias pražūtingas ligas sukeliančius veiksnius. Iš viso žinoma per 200 širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Dalį jų įmanoma kontroliuoti. Tai rūkymas, arterinė hipertenzija, fizinis neaktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, dislipidemija, cukrinis diabetas, psichosocialiniai veiksniai. Besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sveikata medikai rekomenduoja nuolat stebėti savijautą ir koreguoti gyvenimo būdą:

• Tikrintis kraujo spaudimą. Padidėjęs kraujo spaudimas apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms ir sukelia jų aterosklerozę, dėl jo storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Arterinė hipertenzija bėgant laikui gali sukelti itin sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai pamirštama, kad kraujospūdį galima kontroliuoti ne tik vaistais, tačiau ir tiesiog palaikant optimalų kūno svorį, sumažinus cukraus ir druskos vartojimą.

• Stebėti cholesterolio kiekį kraujyje. Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, lytiniams ar antinksčių žievės hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D apykaitai ir kt. Tačiau ne visų rūšių cholesterolis reikalingas žmogui. Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) yra blogasis, jo kraujyje negali būti per daug. Jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten oksiduojasi ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Kai kraujyje per daug cholesterolio, jis kaupiasi ant arterijų sienelių, arterijos tampa siauresnės, dėl to sulėtėja arba užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdies raumenį. Jeigu širdies nepasiekia užtektinai kraujo ir deguonies, atsiranda skausmas krūtinėje arba ištinka širdies priepuolis. Taip pat gali išsivystyti koronarinės širdies ligos, didėja aterosklerozės tikimybė. Mažinant cholesterolio kiekį kraujyje pirmiausia skiriamos nemedikamentinės priemonės: mitybos pakeitimai, didesnis fizinis aktyvumas, rekomenduojama mažinti svorį, koreguojami kiti dislipidemijos (būklė, kai kraujo lipidų yra per daug arba sutrikęs jų santykis) rizikos veiksniai.

• 150 min. fizinio aktyvumo per savaitę. Tai optimalus judėjimo laikas, kuris suteikia realios naudos sveikatai. Beje, medikai primena, kad fizinis aktyvumas nėra tik užsiėmimai sporto salėje. Veikiau tai kasdienis gyvenimas. Mažėjant sunkaus fizinio darbo pramonėje, žemės ūkyje, statybose ir kitur, fizinis aktyvumas taip sumažėjo, kad dalis žmonių nepasiekia net minimalios ribos. 1994–2010 m. suaugusių Lietuvos gyventojų gyvensenos tyrimo metu nustatyta, jog per 16 metų vyrų ir moterų, besimankštinusių bent keturis kartus per savaitę, dalis šiek tiek padidėjo: vyrų nuo 16 iki 29 %, moterų nuo 13 iki 28 %, bet šie skaičiai vis dar per maži. Tačiau tai galima pakeisti tiesiog darant sąmoningus sprendimus: užuot kėlusis liftu, kasdien derėtų lipti laiptais; jeigu tik įmanoma, į darbą eiti ar važiuoti dviračiu. Kaip lengva mankšta gali būti vertinamas pasivaikščiojimas parke ar net intensyvus namų tvarkymas. Judėjimas padeda kraujagyslėms palaikyti elastingumą, o sveikas fizinis krūvis stiprina širdies raumenį.

• Atsisakyti žalingų įpročių. Pirmiausia rūkymo. Rūkorių širdis priversta dirbti smarkiau. Ji plaka 10–20 dūžių tankiau per minutę negu nerūkančiojo. Pagrindiniai nuodai, kenkiantys širdžiai, – nikotinas, kuris skatina koronarinę širdies ligą, ir anglies monoksidas (CO), didinantis kraujo krešulių tikimybę. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika moterims padidėja šešis kartus, vyrams – tris kartus. Rūkoriai nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes iškvėpti cigarečių dūmai turi daug nuodingų medžiagų.

• Gerai išsimiegoti ir kontroliuoti stresą. Per mažai miegant didėja aukšto kraujospūdžio, nutukimo ir cukrinio diabeto rizika. Daugeliui suaugusiųjų per naktį reikia miegoti 7–9 val. Ne mažiau žalingas širdžiai ir kraujagyslėms stresas. Jis didina širdies kraujospūdį, o labai didelis stresas gali būti širdies smūgio katalizatorius. Be to, būdai, kurie neva padeda susidoroti su stresu, pavyzdžiui, nervinis valgymas, alkoholio vartojimas ir rūkymas, taip pat kenkia širdžiai. Specialistai stresą malšinti pataria meditacijomis, mėgstamomis ir ramiomis veiklomis, sportu, muzika. Jei nepadeda tokios atsipalaidavimo priemonės, derėtų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jie išklausys ir patars, o prireikus skirs gydymą.