Lietuvoje mažai namų ar komercinių patalpų, kuriuose nebūtų bent vieno oro gaiviklio, namų kvepalų ar aromatinių žvakių. Ir nors Vakarų šalių gyventojai sintetinius gaiviklius bei kvapiklius naudoja nepalyginamai gausiau ir dažniau nei lietuviai, tačiau medikai bei aplinkosaugininkai sako pastebintys, jog šių sintetinių priemonių, gaminamų daugiausia iš naftos, naudojimas didėja. O tai kenkia tiek sveikatai, tiek ir aplinkai. Tad štai kodėl verta atsisakyti sintetinių namų kvepalų:

Aroma,Diffuser,,Burning,Candle,,Cherry,Blooming,Flowers,And,Perfume,On

 
  •  Kvapiuose skysčiuose ir aerozoliuose aromatą perneša benzeno junginiai, aldehidai ar kitos jautrinančios, kartais net toksiškos medžiagos, galinčios sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus, vėžines ligas, alergiją. Kvapiosios medžiagos paprastai ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Patvirtinta, kad tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą.
  •  Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistai sako, kad namų kvapų sudėtis gali būti ilgesnė, nei nurodyta etiketėse. Sudėtyje gali būti keli šimtai cheminių medžiagų, o dalis jų gali būti alergizuojančios ar turėti kitą neigiamą poveikį sveikatai. Didelė dalis sudėtyje esančių medžiagų išvis nežinomos, nes jos sudaro mažą koncentraciją ir gamintojas neturi galimybės jų visų išvardyti.
  •  Žmonėms sintetiniai (kartais ir natūralūs) namų gaivikliai ir kvapikliai kenkia, nes su jais susiduriama visą laiką. Net 90 % laiko šiuolaikiniai žmonės praleidžia uždarose patalpose, kuriose ir be papildomų kvapų yra dulkių, sintetinių dalelių nuo baldų ar kilimų. Dėl to atsiranda ne tik alergijos, bet ir uoslė susilpnėja. Gamtai sintetiniai kvepalai kenkia net keliais skirtingais būdais. Pirmiausia kvepalams pagaminti sunaudojama daug išteklių, tuomet jie transportuojami ir palieka anglies dvideginio pėdsaką, galiausiai jiems išgaravus ar juos išpurškus lieka daugybė neperdirbamo plastiko, kartais net ir stiklo. Beje, mokslininkai primena, kad išsisklaidžius kvapui, jį pernešusios dalelės niekur nedingsta. Dalis šių molekulių nusėda ant paviršių, o galiausiai patenka į aplinką su panaudotomis šluostėmis, grindų plovimo vandeniu ir kitais būdais.
 

Kuo juos pakeisti?

 
  •  Geriausias būdas užtikrinti saugų ir gaivų patalpų orą yra vėdinimas. Kambarius galima vėdinti natūraliai – atidarant langus. Šaltymečiu reikėtų praverti langus 10–15 min. arba sukelti smūginį vėdinimą – kelioms minutėms visiškai atidaryti langą. Tam, kad patalpose pakaktų šviežio oro, langus atverti kelis kartus per dieną, pavyzdžiui, ryte ir vakare.
  •  Vėdinti pagal poreikį, pavyzdžiui, virtuvėje veikiant viryklei įjungti gartraukį, kuris pašalintų maisto gaminimo metu išsiskyrusią šilumą, garus ir kvapus. Oro šalinimo ventiliatoriai turėtų veikti naudojantis vonia ir tualetu.
  •  Jeigu namuose nuolat tvyro ne itin malonus kvapas, rekomenduojama išvalyti šaldytuvą, muilu ir karštu vandeniu išplauti šiukšliadėžę, pasirūpinti skalbimo mašinos bei indaplovės higiena. Nemalonaus kvapo padės atsikratyti soda, actas ir citrina. Dažnai blogus kvapus skleidžia ir mikrobangų krosnelės ar čiužiniai, kilimai. Juos derėtų tiesiog išvėdinti.
  •  Namų orą gali atgaivinti ir ant radiatoriaus padžiautas švariai išskalbtas rankšluostis. Norint, kad tvyrotų konkretus aromatas, galima rinktis eterinius aliejus. Jų nebūtina garinti. Tiesiog plaunant grindis pakaks įlašinti kelis lašelius į vandenį. Džiovintų žolelių ryšulėlius galima kabinti į drabužių spintą, sušlapinus laikyti ant karšto radiatoriaus. Vėliau, kai ryšulėlių kvapas išblės, žoleles naudoti vonioje.
  •  Iš natūralių medžiagų galima pasigaminti dezinfekuojantį mišinį. Jam reikės žiupsnelio rozmarinų, čiobrelių bei šalavijų. Užpilti vandeniu ir uždengus lėtai virti 30 min. Nukoštu skysčiu ištrinti kriaukles, klozetus ir kitus paviršius.
  •  Kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali dirginti odą ar kvėpavimo takus. Pavyzdžiui, cinamono, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, pačiulių, verbenų, citrusinių augalų eteriniai aliejai ar ekstraktai. Juos naudoti saikingai, ne daugiau kaip 3–4 lašus.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė