Net ir maloniai šiltomis vasaros dienomis ligos neatostogauja. Aktyviai leidžiant laisvalaikį gamtoje padidėja įvairių traumų rizika. Taip pat šiltuoju metų laiku itin padaugėja nusiskundimų dėl kai kurių lėtinių ligų. Tad sveikatai dėmesio būtina skirti ištisus metus, nuolat rūpintis ligų profilaktika bei diagnozuotų susirgimų kontrole.

 

Young,Hispanic,Girl,Wearing,Summer,Hat,With,Hand,On,StomachNetikėtas sezoninių ligų kalendorius

 

Mokslininkai įsitikinę, kad Europos, Šiaurės Amerikos ir dalies Azijos gyventojų sveikatą stipriai veikia metų laikai, o kartais net konkretūs mėnesiai. Visuotinai žinoma, kad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį kamuoja peršalimo ligos. Mat tuomet susidaro palankios sąlygos plisti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjams. Tačiau aplinkos poveikis savijautai ir sveikatos būklei, pasirodo, gerokai sudėtingesnis. Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai išanalizavo daugiau nei 70 šalių sveikatos priežiūros įstaigų duomenis ir nustatė, kad įpusėjus rudeniui statistiškai daugiau žmonių skundžiasi skrandžio ligomis ir artritu, o sausį tiriamų pacientų kraujyje net 22 % padidėja blogojo cholesterolio kiekis. Kovą dėl nusilpusio imuniteto dažniau pasireiškia pūslelinės virusas. Paskutinį pavasario mėnesį dauguma turi bėdų dėl žarnyno. Medikai jau seniai pastebėjo, kad būtent pavasarį ir vasarą padaugėja diarėjos, vidurių užkietėjimo ir kitų nemalonių virškinimo sutrikimų atvejų. Tokiu metų laiku sergantiems opiniu kolitu 27 % dažniau pasireiškia žarnyno ligų simptomai. To priežastys – tiek infekcijos, tiek ir sezoniniai imuniteto pakitimai. Italijos mokslininkai sezoninius pakitimus kaltina ir dėl sklerozės recidyvo. Birželis – sunkiausias mėnuo varginamiems žemo kraujospūdžio. Mat natūraliai vasaros pradžioje visų žmonių kraujospūdis šiek tiek sumažėja. Dėl to kaltas padidėjęs vitamino D kiekis. Šis vitaminas suaktyvina kraujo spaudimą reguliuojančių hormonų veiklą. Liepą stipriai padidėja apendicito komplikacijų rizika. Mokslininkams nepavyko nustatyti to priežasties, tačiau statistiškai būtent šį mėnesį atliekama daugiausia apendektomijų. Vasaros pabaigoje paūmėja prostatos ligos. Visgi britų specialistai, ištyrę daugiau kaip milijoną sergančių vėžiu, teigia, jog tie, kuriems onkologinė liga diagnozuojama vasarą arba rudenį, gyvena ilgiau. Gali būti, kad didelė vitamino D koncentracija organizme pristabdo piktybinių navikų augimą.

 

Atšilus orams būtina stebėti širdį ir sąnarius

   

PSO atliktas plataus masto tyrimas tėra įdomioji statistika. Mat kasdien pacientus konsultuojantys gydytojai ir vaistininkai gali papasakoti, kad atšilus orams labiausiai gyvenimas pasunkėja sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems per didelį kraujo spaudimą. Karštis ir nuolatinis prakaitavimas silpnina organizmą, sutrikdo kraujospūdį. Vasarą kardiologiniai ligoniai dažniau skundžiasi galvos svaigimu, mieguistumu ir šokinėjančiu pulsu bei kraujospūdžiu. Šiems žmonėms svarbu neperkaisti, dėvėti galvos apdangalus ir gerti užtektinai vandens. Gausiai prakaituojant prarandami reikalingi mikroelementai, todėl vasarą būtina papildyti kalio ir magnio atsargas. Šios medžiagos būtinos sklandžiai širdies veiklai. Jeigu tvyrant karščiui sergantiems ar ligomis nesiskundžiantiems žmonėms staigiai sumažėja kraujospūdis ir apima silpnumas, galima išgerti natūralaus mineralinio vandens ar stiprios arbatos ir pailsėti pavėsyje. Kita lėtinių ligų rūšis, kurios simptomai paūmėja pavasarį ir vasarą, yra sąnarių ligos. Nors kamuojami šių susirgimų šiltymečiu teoriškai turėtų jausti geriau, deja, dažnai patys sau sukelia problemų. Vasaros mėnesiais žmonės natūraliai aktyvesni. Ne tik eina pasivaikščioti, bet ir dirba sode ar darže, o per didelis fizinis krūvis lemia stiprius pažeistų sąnarių skausmus. Itin skausmingai juntamas reumatoidinis artritas, kuriuo, medikų teigimu, serga vis jaunesni asmenys. Lėtiniams ligoniams būtina atsargiau elgtis karštomis dienomis. Mat netgi kontroliuojami susirgimai išvargina organizmą, jis tampa menkiau atsparus aplinkos poveikiui – saulei, aukštai temperatūrai, dideliam fiziniam aktyvumui. Itin svarbu pasirūpinti, kad neištiktų dehidratacija. Sergant kai kuriomis ligomis dėl rekomenduotino išgerti vandens kiekio būtina pasitarti su gydytoju – per didelis kiekis gali daryti neigiamą poveikį inkstų veiklai. Be to, pagrindinė aktyvi veikla lauke turėtų būti atliekama ryte ir vakare, o vidurdienį geriau ilsėtis namuose ar ramiai leisti laiką pavėsyje.

 

Aibė vasariškų pavojų

 

Visgi net ir sveikiems bei tvirtiems vasarą irgi būtina saugoti sveikatą. Šiltymečiu patiriamos kitokios rizikos nei žiemą. Statistika rodo, kad šiltuoju metų laiku nutinka daugiausia su sportu ir laisvalaikiu susijusių traumų. Norint sumažinti traumų riziką, patariama gerai įvertinti savo fizines galimybes ir vengti rizikingų veiklų. Svarbu nepamiršti, kad prieš važiuojant dviračiu, plaukiant ar užsiimant kita aktyvia veikla privalu apšilti ir ištempti raumenis. Termometro stulpeliui perkopus 30 ºC, būtina riboti fizinį aktyvumą, pridengti galvą ir gerti daug skysčių, mat gresia perkaitimas. Ištikus vadinamajam šilumos smūgiui žmogus pradeda karščiuoti. Temperatūra gali pakilti iki 38–41 ºC. Oda parausta, vargina galvos svaigimas, skausmas, net gali sutrikti pusiausvyra. Padažnėja pulsas – gali siekti net iki 110–160 kartų per minutę. Taip pat gali ištikti saulės smūgis. Tai galvos smegenų pažeidimas dėl lokalinio perkaitimo ilgą laiką tiesiogiai veikiant saulės spinduliams nepridengtą (neapsaugotą) galvą ar sprandą, kai įkaista smegenų dangalų kraujo indai ir pakyla galvos smegenų temperatūra. Tuomet vargina galvos skausmas, gali prasidėti pykinimas ir vėmimas. Žmogus stipriai karščiuoja, gali netekti sąmonės. Vasarą beveik trečdalis asmenų patiria odos nudegimų. Ironiška, tačiau karštymečiu peršąlama beveik taip pat dažnai, kaip ir žiemą. Žmonės čiaudi, kosi, skauda gerklę ir vargina varvanti nosis. Šiuos simptomus vasarą pajutę pacientai dažnai suklysta manydami, kad užpuolė alergija. Tačiau radikali temperatūrų kaita – atšaldyti gėrimai, kondicionierius, nusilpęs imunitetas gali sukelti vasarinį peršalimą. Užsitęsęs negalavimas gali baigtis sunkiomis komplikacijomis – bronchitu, sinusitu, net plaučių uždegimu. Tad pastebėjus peršalimo simptomus būtina gydyti. Vasarą taip pat paūmėja astma. Tai lėtinė uždegiminė liga, kurios protrūkius gali išprovokuoti ore sklandančios žiedadulkės, per didelis fizinis aktyvumas.

 

Naudinga žinoti

 
  • Vasara – apsinuodijimų maistu metas. Netinkamai apdorota ar laikoma mėsa yra dažniausia apsinuodijimų priežastis. Apsinuodijimai maistu skirstomi taip: nemikrobiniai; mikrobiniai; nenustatytos kilmės. Šiltymečiu iki 25 % atvejų padaugėja nemikrobinių apsinuodijimų dėl netinkamai iškeptos vištienos ar žuvies. Taip pat dažniau apsinuodijama suvalgius nuodingų uogų. Lietuvoje veša sveikatai itin pavojingas paprastasis žalčialunkis, kurio uogos gražios, bet mirtinai pavojingos nurijus didesnį kiekį.
  • Šiltuoju metų laiku odą pažeisti gali ne tik saulė, bet ir nuodingi augalai, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis. Vaikštinėti po miškus ir pievas rekomenduojama dėvint ilgas kelnes ir natūralaus audinio marškinius ilgomis rankovėmis.
  • Vasarą, ypač grįžus iš ilgų atostogų, paūmėja periodonto ligos. Nors jos nepriklauso nuo sezono, poilsiaudami žmonės neretai pamiršta tinkamą burnos higieną. Tad prieš kelionę rekomenduojama atlikti burnos higieną ir kasdien du kartus per kruopščiai išsivalyti dantis, burną skalauti antiseptiniais tirpalais.
 

 Autorius Eglė Stratkauskaitė