Kaip ir visi kiti mados aksesuarai, taip ir barzdos – tai ateina į madą, tai išeina iš jos, priklausomai nuo to, kaip kinta socialiniai idealai. Kažkada buvusias populiarias vešlias, ilgas barzdas pakeitė elegantiškos, retos barzdelės, paskui gero skonio ženklu buvo laikomas švariai nuskustas veidas. Pastaruoju metu didžiuosiuose pasaulio miestuose atgimsta Viktorijos laikų džentelmenų su ilgomis, vešliomis barzdomis mados. Istorikai tvirtina, kad tokią barzdą vyrai renkasi ir dėl kitokių priežasčių nei vien dėl mados.

 

barzda

1850 metais ir vėliau gydytojai vyrus skatino auginti barzdas, kaip priemonę, padedančią išvengti ligų. Tuo metu ypatingas dėmesys būdavo skiriamas oro kokybei, todėl buvo manoma, kad barzdos plaukai sulaiko kenksmingas medžiagas, kad jos negalėtų patekti į kūną. Kiti manė, kad ji padeda atpalaiduoti gerklę, ypač tiems, kuriems tenka viešai kalbėti. Kai kurie gydytojai net rekomenduodavo vyrams auginti barzdas, kad išvengtų gerklės skausmo.

 

Šiandien tokie teiginiai kelia šypseną, tačiau tuomet jie turėjo šiek tiek pagrindo. Taip manoma buvo iki XIX amžiaus vidurio, kai atsirado teorija apie bakterijas ir supratimas, kad jos gali sukelti ligas. Be to, tų laikų Anglijoje buvo itin didelis oro užterštumas dėl pastatų, kūrenamų akmens anglimis. Ypač žiemą smogas nuolatos tvyrojo Londono gatvėse. Rasti epidiologiniai duomenys, kad nuo rūko mirė 268 žmonės. XIX amžiaus pabaigoje rūkas tęsėsi keturis mėnesius nuo lapkričio iki kovo. Nebuvo nė vienos giedros dienos. Todėl nenuostabu, kad žmonės pradėjo tikėti, jog barzda veikia kaip filtras, rašo smithsonianmag.com.

 

Vėliau gydytojai atrado, kad barzdos plaukai kaip tik nešioja ligas sukeliančias bakterijas ir ektoparazitus, todėl gydytojai pradėjo rekomenduoti skusti barzdas. Nuo tada išpopuliarėjo švariai nuskustas veidas.