Daugelis nuoširdžiai laukia tikro pavasario su besiskleidžiančiais pumpurais ir žiedais nusagstytomis pamiškėmis. Tačiau daliai žmonių žydėjimo sezonas siejasi su nemaloniu negalavimu – alergine sloga. Statistikos duomenimis, beveik ketvirtadalis žmonių visame pasaulyje patiria sezoninės alergijos simptomus, Lietuvoje – apie trečdalis. Kaip ruoštis šiam pavasario iššūkiui?

 

Stiprinti imunitetąSneezing,Young,Girl,With,Nose,Wiper,Among,Blooming,Trees,In

 

Į organizmą per nosį, burną, akis, odą patekus žiedadulkėms, imuninė sistema pradeda gaminti specifinius baltymus – imunoglobulinus E (IgE) – antikūnus, kurie ir sukelia alergines reakcijas organizme. Paprastai tariant, alergija yra perdėtas imuninės sistemos gynybinis atsakas į žmogui nekenksmingas medžiagas (šiuo atveju – žiedadulkes). Nuolat kovodama su alergenais imuninė sistema nuvargsta, dėl to galimi įvairūs kiti sveikatos negalavimai. Būtent todėl specialistai pataria stiprinti imunitetą, kuris pavasarį ir taip pasilpęs po žiemos. Maitinkitės subalansuotai, būkite fiziškai aktyvūs, leiskite daugiau laiko gryname ore, laikykitės miego higienos, venkite streso. Kadangi esame šiauriečiai, rekomenduojama vartoti vitamino D papildus.

 

Įsigyti priešalerginių vaistų

 

Sergantys sezoninėmis alerginėmis ligomis dar prieš augalų žydėjimą turėtų pradėti vartoti gydytojo paskirtus priešalerginius vaistus, kurie padeda organizmui pasiruošti alergenų atakai. Po ranka visuomet turėti antihistamininių preparatų – lengvina alergijos simptomus. Tokie vaistai turėtų būti lengvai pasiekiamoje vietoje, taip pat imami su savimi išeinant iš namų, kad bet kuriuo metu pavyktų sukontroliuoti nemalonius simptomus: čiaudulį, slogą, akių ašarojimą ir tinimą, kosulį, odos pajautrėjimą. Ūmines alergines reakcijas dažniausiai lydi kvėpavimo takų tinimas, staigus silpnumas. Jei pasireikštų anafilaksinis šokas, jį numalšinti padės vienkartinės adrenalino injekcijos. Jas alergiški žmonės turėtų irgi vežiotis su savimi. Jei ištikus ūmiai alerginei reakcijai situacija blogėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą.

 

Nejautrinti nosies

 

Tyrimai rodo, kad leidžiant laiką patalpose, kur dirgina stiprūs kvapai, pavyzdžiui, buitinės chemijos, kvepalų, rūkalų ir kt., didėja tikimybė atsirasti alergijai. Siekiant, kad taip nenutiktų, įprastus skalbiklius, minkštiklius, šveitimo ir valymo priemones keiskite neutraliomis, ekologiškomis, naminėmis – soda, citrina, actu, ūkiniu muilu. Kūno ir veido priežiūros priemones pakeisti hipoalerginėmis. Žinoma, nei namuose, nei darbovietėje nedera kvėpuoti tiek įprastų cigarečių dūmais, tiek elektroninių cigarečių garais. Jautresniems žmonėms vengti namuose deginti smilkalus, kvapiąsias žvakes, laikyti namų kvapus. Kuo mažiau dirgiklių, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks neįsijautrinti ir išvengti stiprių alerginių reakcijų.

 

Mokytis higienos

 

Namų dulkės alergiškus žmones veikia neigiamai, didina kvėpavimo takų bei odos ir akių gleivinės jautrumą, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti švarai namuose. Dulkes nuo visų paviršių surinkite drėgnomis medžiaginėmis arba specialiai pritaikytomis mikropluošto servetėlėmis, kad jos nepakiltų į orą. Grindis švarinkite dulkių siurbliu ar drėgnu skuduru, o ne šluota, nes šluojant dulkės tik sukeliamos. Drėgnai valykite dulkes nuo grindų kasdien ar bent kas antrą dieną. Jei tiek laiko neturite, išbandykite plaunamuosius siurblius robotus. Kilimus siurbkite kiekvieną dieną, su plaunamuoju siurbliu išplaukite bent kas 2–3 mėnesius. Reguliariai skalbkite dienines ir naktines užuolaidas. Minkštuosius baldus atidžiai nusiurbkite kassavaitinio tvarkymosi metu, kas 3 mėnesius išvalykite plaunamuoju siurbliu. Patalynę keiskite bent kartą per savaitę. Čiužinius kas 2–3 mėnesius išvalykite plaunamuoju siurbliu. Atsikėlę bent pusvalandį leiskite patalams prasivėdinti, neskubėkite kloti lovos.

 

Saugotis alergenų

 

Leidžiant laiką lauke patartina dėvėti akinius, medicinines kaukes ar kitas apsaugines priemones, kad žiedadulkių nepakliūtų į akis ir nosį. Verta atminti, kad didžiausia žiedadulkių koncentracija ore būna vidurdienį ir po pietų, todėl tuo metu geriausia likti namuose, taip pat šis laikas netinkamas namams vėdinti. Vėjuotomis dienomis namuose nepalikti pravirų langų, nes iš lauko į namus gali patekti žiedadulkių. Namus vėdinti ankstyvą rytą, vėlyvą vakarą arba vėsesniu, mažiau vėjuotu paros metu, o labiausiai tinka tuoj po lietaus: lengvutės žiedadulkės sklando sausame ore, o lietus jas nuplauna ant žemės ir alergiški žmonės gali lengviau atsivėpti. Grįžus iš lauko palįsti po dušu ar bent nusiplauti rankas, veidą, vandeniu praskalauti nosies gleivinę, persirengti. Drabužius skalbti ir džiovinti patalpose.

 

Inhaliuoti

 

Sezoninė alergija pasireiškia sudirgusiomis, išsausėjusiomis akimis, dėl nuolatinio nosies pūtimo šerpetojančia, išberta veido oda, sausumo pojūčiu kvėpavimo takuose. Nemalonių simptomų padės išvengti inhaliacijos. Inhaliuojant naudojamas mineralinis vanduo arba gydytojo paskirti specialūs vaistai paverčiami smulkiais lašeliais, kurie tampa tinkami įkvėpti. Inhaliatoriaus skleidžiami garai sudrėkina kvėpavimo takus, mažina bronchų spazmus, lengvina sekreciją ir kitus sezoninės alergijos padarinius.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė

 

Kodėl atsiranda alergija?

 

Alerginės ligos pradžią gali išprovokuoti nepalankūs aplinkos veiksniai: persirgta kvėpavimo takų infekcija, didelis aplinkos užterštumas, stresas. Jei žmogus ilgus metus dirba ir gyvena aplinkoje, kurioje yra stiprūs, gleivines pažeidžiantys cheminiai ar fiziniai dirgikliai, jei patiria daug streso ir įtampos, o imuninė sistema gamina antikūnus prieš alergenus, tikimybė susirgti alergine liga didesnė – tai tiesiog kelių nepalankių provokuojančių veiksnių visuma. Alerginei ligai būdingi simptomai – priepuolinis, įkyrus čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas. Tačiau šiais ar panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos. Alergologas visada padės išsiaiškinti ir atskirti, ar tai alergija ar susirgimo priežasčių reikia ieškoti kitur.

 

Ar tiesa, kad alergijų daugėja?

 

Kelis pastaruosius dešimtmečius iš tiesų stebima alerginių ligų visame pasaulyje daugėjimo tendencija, ypač Vakarų valstybėse. Dėl to alerginės ligos neretai vadinamos modernaus pasaulio rykšte. Įtakos joms atsirasti turi keli veiksniai, vienas jų – genetinis. Atlikta studijų, kurių metu nustatyta, jog šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga alergine liga, tikimybė, kad alergiškas bus ir gimęs vaikas, yra triskart didesnė nei nealergiškų tėvų šeimoje, o jei šeimoje alerginėmis ligomis serga abu tėvai – ši tikimybė išauga net 5 kartus. Be genetinių veiksnių, manoma, kad įtakos turi ir pakitusi gyvenamoji aplinka – perdėtas sterilumas, perdirbtas maistas, užterštas oras ir daugybė kitų, kurie nebūtinai patys savaime sukelia alergiją, bet gali paaštrinti jos eigą.

 

Ar alergines ligas galima išgydyti?

   

Remdamasi ilgamete darbo patirtimi galiu pasakyti, kad pažadas visiems ir visada išgydyti alerginę ligą – per drąsus. Medicinoje niekada nėra 100 %. Alergijos mechanizmas itin sudėtingas ir kompleksiškas, individualus kiekvienam žmogui. Mūsų darbas ir tikslas – pažaboti šią klastingą ligą, padaryti taip, kad žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą, nekankinamas alergijos simptomų. Taikome ne tik simptominį, bet ir etiologinį-priežastinį gydymą, todėl galime visiškai išgydyti alergiją, sumažinti simptominių vaistų vartojimą. Tačiau toks gydymas – ilgas procesas, trunkantis ne vienus metus. Žmogui visuomet privalu pažinti savo alergijas, jas nuolat stebėti, atsižvelgdamas į pasireiškiančius klinikinius simptomus bei jų vystymąsi koreguoti gyvenimo būdą. Prireikus parenkami konkrečiam asmeniui tinkamiausi gydymo būdai.

 

Autorius Laima Samulė