Įsibėgėjant vasarai ir kylant oro temperatūrai, svarbu žinoti, kaip karštis ir tiesioginiai saulės spinduliai veikia šunis. Pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, kurie padės apsaugoti augintinį, o prireikus suteikti pirmąją pagalbą.

 

Žmonėms – komfortiška. Kodėl nerimauja šuo?Dog,On,Blue,Air,Mattress,In,Refreshing,Water

 

Skirtingai nuo žmonių, šunys neprakaituoja, kad atvėsintų kūną, išskyrus nežymų šilumos perdavimą per letenų pagalvėles. Vietoj to keturkojai vykdo termoreguliaciją per burną, t. y. intensyviai lekuoja ir garina drėgmę iš kvėpavimo takų. Deja, tai nėra labai veiksmingas kūno aušinimo būdas. Ypač, jeigu aplinkos temperatūra pakyla aukščiau nei 26,5 oC arba krinta tiesioginiai saulės spinduliai. Intensyvus lekavimas gali lemti kvėpavimo takų išsekimą, nes gyvūnas deda daug pastangų ir pavargsta. Jautrumas šilumos stresui didėja brachicefalinėms veislėms (buldogams, mopsams, bokseriams), turintiems antsvorio, apaugusiems tankiu, ilgu kailiu, sergantiems lėtinėmis širdies ligomis.

 

Kaip žinoti, kad šuniui per karšta?

 

Pirmieji perkaitimo požymiai dažnai nepastebimi. Būtina atkreipti dėmesį, jeigu augintinis ieško pavėsio, tapo neramus, susijaudinęs, inkščia ar cypia, loja, sunkiai kvėpuoja. Kūno temperatūrai, matuojant išeinamojoje angoje, pakilus aukščiau nei 41–42 oC, gresia šilumos smūgis. Jeigu lauke karšta, šuo lekuoja ir akivaizdžiai jaučia diskomfortą, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kurie sumažintų kūno temperatūrą.

 

Ką daryti, jeigu šuniui per karšta?

 

Pirma – ieškoti pavėsio: pasitraukti į šešėlį, eiti į patalpą, kur veikia oro kondicionierius. Leisti šuniui atsigulti ant vėsių betoninių ar keraminių plytelių, galima patiesti šaltu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Kūnas greičiau atiduos šilumos perteklių. Pasiūlyti vandens, tačiau neversti lakti, jeigu nenori. Leisti pabūti vėsioje aplinkoje ne mažiau kaip 20 min. Tada vėl paduoti vandens. Išeiti galima tik tada, kai lekavimas normalus, gyvūnas atsipalaiduoja, neatrodo įsitempęs ar susijaudinęs.

 

Ar reikia vežti pas veterinarą?

 

Specialisto konsultacija reikalinga, jeigu perkaitęs keturkojis išlieka neramus (reikalauja dėmesio, blaškosi, intensyviai lekuoja, atrodo susijaudinęs) arba tapo apatiškas (guli, nereaguoja į aplinką, kūnas sunkus ir atsipalaidavęs), negerėja pabuvus pavėsyje ar vėsioje patalpoje ilgiau kaip 30 min. Pagalba būtina, jei atsirado nenormalūs simptomai: švokštimas kvėpuojant, vėmimas, traukuliai.

 

Kas yra šilumos stresas ir šilumos smūgis?

 

Terminas „šilumos stresas“ apibūdina būseną, kai karštis veikia trumpą laiką. Organizmas aktyvina termoreguliaciją ir stengiasi, kad temperatūra nepasiektų kritinių ribų. Nuvedus šunį į komfortišką aplinką, savijauta normalizuojasi be pasekmių, išskyrus dehidrataciją ar lengvą apatiją, mieguistumą.

 

Terminas „šilumos smūgis“ reiškia rimtesnes sveikatos problemas, kurios atsiranda, jei šilumos stresas tęsiasi ir organizmas negali suvaldyti perkaitimo. Kūno temperatūra pakyla iki gyvybei pavojingos ribos. Pažeidžiama oda, vidaus organai, kraujagyslės, raumenys, nervai.

 

Kokie šilumos smūgio požymiai?

 

Dažnai pirmieji požymiai, kuriuos pamato šeimininkas, yra vėmimas ir viduriavimas. Būsena greitai progresuoja į hemoraginį gastroenteritą, kuris pasireiškia vėmimu ir viduriavimu su krauju. Dėl aukštos kūno temperatūros ir dehidratacijos pablogėja inkstų ir kepenų veikla. Išsivysčius vaskulitui (arterijų ir venų uždegimui) sutrinka kraujo krešėjimas. Sunkiais atvejais, kai kūno temperatūra viršija 41–42 oC ilgiau nei 20–30 min., atsiranda neurologinių reiškinių: traukuliai, alpimas.

 

Kaip gydyti šilumos smūgį?

 

Veterinarijos klinikoje specialistas pirmiausia įvertina būklę ir skiria atitinkamą palaikomąją terapiją, atsižvelgiant į pasireiškusius klinikinius simptomus. Pirmas tikslas – normalizuoti šuns kūno temperatūrą, todėl naudojamos vėsinimo priemonės: skysčių infuzija į veną, ledo kompresai, ventiliatoriai. Įvertinamos gyvybinės funkcijos – širdies darbas ir kraujo krešėjimo laikas. Tyrimai suteikia informacijos apie galimą žalą. Skiriami vaistai, kurie palengvina savijautą: nuo pykinimo ir vėmimo, raumenų spazmų. Sunkiu atveju atliekamas kraujo perpylimas.

 

Kokios ilgalaikės šilumos smūgio pasekmės?

 

Kiekvieno šeimininko viltis – kad šuo išgyventų ir sugrįžtų į normalų gyvenimą. Kartais po šilumos smūgio lieka inkstų ar kepenų pažeidimų, kurie nepraeina pritaikius gydymą. Sunkiais atvejais, ypač jei gyvūnas senas arba turėjo gretutinių ligų, neišgyvena. Geriausia, ką gali padaryti šeimininkai, – apsaugoti nuo šilumos smūgio.

 

Kaip išvengti šilumos streso ir šilumos smūgio?

 

Jeigu tvyro 30 oC ir didesnis karštis, nevalia būti lauke ilgiau kaip 20 min. Būtina visą laiką stebėti šunį. Įtarus perkaitimą ir pamačius nebūdingą elgesį, kuo greičiau pasitraukti į pavėsį arba patalpas, kuriose veikia oro kondicionierius. Įtarus šilumos stresą, leisti keturkojui pailsėti. Tą dieną geriau neiti į lauką, išvesti tik vėlai vakare.

 

Einant pasivaikščioti ilgesniam laikui, rinktis maršrutą, kur būtų galimybė pasislėpti pavėsyje. Kuo mažiau būti saulėkaitoje. Vesti šunį į lauką anksti ryte ir po pietų. Vengti žygių ir aktyvių žaidimų gryname ore saulės aktyvumo piko metu nuo 10 iki 16 val. Atidžiai stebėti brachicefalinių veislių atstovus, kuriems šilumos stresas prasideda, jei oro temperatūra pakyla aukščiau 21 oC.

 

Kodėl turėti su savimi šuns gertuvę?

 

Vasarą svarbu aprūpinti vandeniu ne tik save, bet ir augintinį. Lekuojant greitai išsausėja burna, todėl šuo nori lakti arba bent paskalauti gerklę. Kaip žmonėms, pakilus oro temperatūrai, užsiimant fizine veikla, greitai vystosi dehidratacija. Šuo praktiškai visada nori gerti. Mažiems augintiniams užtenka specialios kelioninės gertuvės su švariu vandeniu. Didesnėms veislėms rekomenduojama turėti sudedamą silikoninį dubenėlį ir 2 l talpos butelį su vandeniu. Atsargų kiekis priklauso nuo to, kiek laiko žadama būti lauke.

 

Kuo pavojingi įkaitę paviršiai?

 

Betonas, asfaltas, plytelės, smėlis saulėkaitoje įkaista labiau nei žolė. Karštą ir saulėtą dieną nedera vedžioti dirbtinai suformuotais takais, nes gali nudegti letenų pėdutės. Gyvūnas atsiduria tarp dviejų šilumos šaltinių – saulės ir įkaitusio grunto, todėl greitai vystosi šilumos smūgis. Ypač jautrūs trumpakojai šunys, pavyzdžiui, taksai, kurie gali nudegti papilvę. Rekomenduojama atlikti šaligatvio testą. Jei nepavyksta išlaikyti delno ant grindinio ilgiau nei 5 sekundes, šuns letenoms bus per karšta.

 

Kodėl maudytis – ne visada gera mintis?

 

Daugelis šunų mėgsta pliuškentis, noriai brenda maudytis. Pats saugiausias variantas mažiems keturkojams – vaikiškas pripučiamas baseinas, pripiltas vandens iš vandentiekio. Pramogą galima įsirengti nuosavame kieme. Didesnius šunis derėtų atvėsinti vandeniu iš žarnos. Maudytis ežeruose ir upėse galima tik tose vietose, kur nesilanko žmonės. Būtina įsitikinti, kad dugnas – saugus, nėra rizikos susižeisti. Atminti, kad žydintis stovinčių telkinių (marių, tvenkinių) vanduo yra toksiškas ir šuo gali mirtinai apsinuodyti. Atsigėręs chloruoto baseino ar sūraus jūros vandens gali suviduriuoti. Teks gydyti žarnyno disbakteriozę.

 

Ar naudoti apsaugą nuo saulės?

 

Beplaukės veislės ir balto kailio šunys nudega saulėkaitoje panašiai kaip žmonės. Ypač pavojinga, jei vasarą šunys nukerpami trumpai ir netenka kailio, kuris sulaiko UV spindulius. Labiausiai nukenčia snukio nugarėlė, nosies ir ausų galiukai, nugara, papilvė, letenos. Ilgainiui didėja odos vėžio rizika. Tamsūs šunys – juodi, rudi – blunka dėl saulės poveikio. Plaukai tampa murzinai pilki, sausi, neklusnūs. Ši aplinkybė svarbi veisliniams keturkojams, kurie dalyvauja parodose.

 

Rekomenduojama naudoti natūralios sudėties arba gyvūnams skirtą kremą nuo saulės su SPF. Cinko oksidas, esantis daugelyje žmonėms skirtų produktų, toksiškas gyvūnams. Plikus ir trumpai kirptus baltus šunis galima aprengti plonais trikotažiniais drabužiais, kurie dengia viršutinę kūno dalį. Apranga reikalinga ne tik einant pasivaikščioti, bet ir lankantis patalpose (pvz., prekybos centruose), kur jaučiamas didelis kontrastas tarp lauko ir vidaus temperatūros.

 

Kodėl nevalia palikti šuns automobilyje?

 

Metalas absorbuoja šilumą ir įkaista. Viduje tampa trošku lyg šiltnamyje, net nereikia saulėtos dienos. Uždarytame salone per kelias minutes oro temperatūra gali pakilti iki 40 oC. Negalima palikti šuns net trumpam laikui, pavyzdžiui, nubėgti iki parduotuvės 10–15 min. Šiai taisyklei negalioja jokios išimtys. Rizika nesumažėja pastačius automobilį pavėsyje arba šiek tiek pravėrus langus. Kasmet visame pasaulyje nuo šilumos smūgio gaišta šimtai šunų, kuriuos šeimininkai paliko uždarytus automobilyje. Ir tai netyčiniai atvejai dėl neapgalvoto elgesio.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė