Saulė didina kaltės jausmą

Saulė kviečia pasinerti į jos glėbį – daugiau laiko leisti lauke, keliauti, bendrauti, patirti naujų nuotykių… Tačiau ne visų vasara bėga taip, kaip norėtųsi, o palyginus save su kitais, pečius užgula sunkus slogutis.

Ne svajonė, o kančia

Jei rudenį ir žiemą galima pateisinti nenorą išeiti į lauką, tai vasarą namisėdos susiduria su didesniu spaudimu, net kritika. Daugeliui atrodo, kad nuodėmė lindėti tarp keturių sienų, kai dangumi ridinėjasi saulė. O ką daryti, jei nėra laiko pramogoms? O jeigu nėra nuotaikos ir jėgų? Pradeda graužti kaltės kirminas. Žinote, kad turite išeiti į lauką, bet dėl tam tikrų priežasčių to nedarote. Ir tada praleidžiate visą laiką jausdamiesi blogai, kaltindami save ir grauždamiesi.

Jei esate įstrigę biure, slaugote sergantį šeimos narį ar dėl kitų motyvų negalite palikti namų, šviesi, saulėta diena gali tapti našta. Remiantis pranešimais socialiniuose tinkluose, tokių žmonių yra ne vienas ir ne du. Frazė „sunshine guilt“ platformoje „TikTok“ panaudota daugiau kaip 4 mln. kartų. „Kiekvieną kartą, kai pasitaikydavo saulėta ir giedra diena, jausdavau sunkumą krūtinėje, jog švaistau laiką, užuot gulėjusi pliaže ir gėrusi kiekvieną spindulį. Neapsikentusi blogos savijautos pradėjau atšaukinėti susitikimus, planus, keisti darbo tvarkaraštį, kad maksimaliai išnaudočiau laiką saulėje“, – patirtimi dalinasi viena narė. Kita vartotoja antrina: „Pabuvusi saulėje 8 valandas jaučiuosi įstrigusi ir išsekusi. Man karšta. Esu išalkusi ir ištroškusi. Bet negaliu grįžti namo, nes kamuoja sąžinės balsas. Juk šiandien tokia graži dienaǃ“ Laimė, yra paaiškinimas, kas lemia tokią savijautą.

Baimė prarasti

Kaltė reiškia spaudimą kuo geriau išnaudoti saulėtą dieną. Anot specialistų, savijauta dažnesnė šiaurinių ir vidutinių platumų gyventojams, turintiems galimybę patirti visus metų laikus. Jei šaltasis ir tamsusis periodas trunka ilgiau nei šviesusis, natūraliai kyla stimulas gaudyti kiekvieną saulės spindulį. Dažnai tai suvokiama kaip lepinimasis ar rūpinimasis savimi. Pietinių regionų gyventojai reaguoja į gerus orus neutraliai ir nelaiko saulės dovana.

Nesvarbu, įstrigote patalpose dėl įsipareigojimų darbe ar tiesiog norite leisti laiką viduje, saulė prabyla kaip sąžinės balsas, kuris kužda: „Visi lauke mėgaujasi gražia diena, deginasi ir linksminasi. Išskyrus tave. Eik lauk kuo greičiauǃ“ Ekspertai teigia, kad jausmus lemia daug priežasčių.

„Yra daug visuomeninių ir asmeninių lūkesčių, kad reikia mėgautis geru oru. Nuolat girdime, kad būnant lauke organizme gaminasi vitaminas D, laimės hormonai dopaminas ir serotoninas, mažėja kortizolio koncentracija, nerimas ir depresija, gerėja sveikata ir nuotaika. Tai sukuria pereigos jausmą eiti į lauką ir išnaudoti visas galimybes“, – sako psichoterapeutė Rachel Goldberg.

Trūkumo sindromas – požiūris į ribotus resursus – taip pat verčia išeiti. „Kai kurie iš mūsų labai bijo praleisti ir netekti progos. Tiki, jog jeigu nepasinaudos saulėta diena, tai sekanti galimybė pasitaikys tik po savaitės. Jaučiamės kalti praradę dieną, kuri niekada nesugrįš“, – aiškina amerikiečių psichoterapuetė Kelsee Keitel.

Daugeliui buvimas saulėje asocijuojasi su teigiamais dalykais, pavyzdžiui, maudymusi, paplūdimio tinkliniu, bendravimu su draugais. Taigi, kaltė ir baimė prarasti pasireiškia dėl to, kad nesinaudojame vasara, o kiti tai daro. Būsena pablogėja, jei socialiniuose tinkluose ar pro langą matome, jog aplinkiniai maksimaliai mėgaujasi gerais orais, tačiau ne mes.

Nustokime lygintis

„Socialiniai tinklai suteikia daug galimybių pasižiūrėti pro svetimą raktų skylutę. Natūraliai pradedate lyginti save su kitais, galiausiai pasijuntate blogesni ir prastesni. Kai suvokiate, kad kiti turi geresnių patirčių, galite jaustis nevisaverčiai, tarsi kažkas nepavyko, nebuvote ten, kur turėtumėte būti gyvenime“, – tvirtina R. Goldberg.

Galbūt užuodžiate kaimynų kepamų šašlykų kvapą, girdite jų linksmą juoką ir pasijuntate nuobodžiausiu žmogumi pasaulyje. Nesvarbu, kad planavote atsipalaiduoti po sunkios darbo savaitės, ištiesti kojas ant sofos ir pažiūrėti mėgstamą serialą. Viduje vis tiek atrodys, jog diena praėjo ne taip įspūdingai, palyginti su tais, kurie šėlo lauke.

Baimė prarasti ar kažko netekti susiformavo evoliucionuojant. Žvelgiant iš socialinės ir biologinės perspektyvos, buvimas grupėje buvo būtinas išlikimui. Praleisti grupinę veiklą galėjo reikšti svarbių galimybių ar išteklių (maisto, saugumo) praradimą. Štai kodėl jausti spaudimą veikti tai, ką daro daugelis, yra normalus ir užkoduotas mąstyme. Šiuolaikiniame pasaulyje pasireiškia net tada, kai neiname kaitintis saulėje, nors minios plūsta į paplūdimius.

„Kaltė susijusi su visuomenės normomis ar vertybėmis ir jausmu, kad jų nesilaikome. Vis dar egzistuoja stigmos, kaip atsipalaiduoti teisingai ir sveikai bei kodėl blogai geru oru sėdėti namuose“, – sako psichologas Kevinas Belcasto.

Rimtas signalas

„Nors praleistos galimybės jausmas gali būti nemalonus, sunkiai pakeliamas, tai ne visada blogai. Tiesą sakant, atlieka indikatoriaus vaidmenį, kuris sako, kad elgiatės ne pagal savo vertybes. Ši mirksinti lemputė gali būti vertinama teigiamai, nes suteikia postūmį, kuriuo reikia sekti norint patenkinti slapčiausius norus“, – įsitikinusi K. Keitel.

Galite užgniaužti kaltės jausmą, jog nebuvote saulėje, arba priimti užuominą, kad reikia patobulinti darbų planavimą ir organizacinius gebėjimus, susidėlioti prioritetus. Galbūt kitą kartą, kai džiugins orai, pavyks gauti trokštamą spindulių dozę. Jeigu suprantate, kad nuotaika subjūra giedrą dieną būnant patalpoje, tačiau galite pakeisti situaciją, ieškokite būdų. Jeigu neturite laisvės spręsti, kada ir kaip dirbti, palaukite savaitgalio arba atostogų.

Kita medalio pusė

Nuolatinis galvojimas apie tai, kokią skriaudą sau darote negaudami saulės vonių, gali sukelti emocinį perdegimą. Užuot sutelkus mintis į tai, ko netenkate ar praleidžiate, galvokite apie tai, ką išlošiate. Pavyzdžiui, dirbant patalpoje, kurioje veikia kondicionierius, nereikia prakaituoti, nenukenčia produktyvumas. O kai reikalai einasi kaip iš pypkės, galima sutaupyti laiko ir baigti anksčiau laiko. Galbūt kaip bonusą gausite laisvą valandą poilsiui.

Baimė prarasti nebūtinai reiškia „viskas arba nieko“. Dienos bėgyje galima sugeneruoti 15–20 min., pavyzdžiui, per pietų pertrauką, pasėdėti parke atsukus veidą į saulę. Dažnai mąstymas užstringa kaip sugedęs patefonas, ir vidinis balsas primygtinai kartoja, jog naudinga išeiti į lauką pusdieniui, kitaip neverta. „Jei spaudžia darbai ir kankina sąžinė, stenkitės priartėti prie gamtos kitais būdais. Atidarykite langą, pasiklausykite paukščių čiulbėjimo. Darbo vietoje pamerkite laukinių gėlių puokštę. Pietums suvalgykite šviežių daržovių salotų ar uogų, – pataria K. Keitel. – Ištirkite, kokios galimybės dirbti lauke. Eikite į susitikimą pėsčiomis. Išeikite į terasą ar balkoną, kai reikia paskambinti. Pietaukite lauko kavinėje. Yra daug būdų, kaip dirbti ir mėgautis spinduliais.“

Pagalba sau

Sustiprėjus kaltės jausmui svarbu padidinti atjautą. „Leiskite sau nusivilti situacija, jog privalote dirbti, o kiti leidžia laiką gamtoje. Stenkitės išjausti, o ne užgniaužti nepasitenkinimą, net jei negalite nieko pakeisti. Tokiu būdu sugebėsite judėti pirmyn ir nesigraužti dėl visų neišnaudotų galimybių. Tik atminkite, kad paleidimo ritualai laikini. Visada atsiras kitų situacijų, kada gailėsitės nepasinaudoję, praleidę. Tačiau ir šie jausmai praeis“, – tikina R. Goldberg.

Verta rašyti dėkingumo dienoraštį, kuris pakelia nuotaiką. Svarbu kiekvieną dieną pažymėti, kokie dalykai suteikė džiaugsmo, buvo malonūs, kada jautėtės laimingi ir apdovanoti. Rašymas padeda suprasti, kad gyvenime netrūksta veiklos, dienos nėra beprasmės ir laimė nėra susijusi su saule.

Jeigu kaltė užklumpa dažnai, verta paanalizuoti jų priežastį. „Galbūt įsitikimas, jog blogai švaistyti laiką prigijo vaikystėje, nes nieko neveikimas prilygintas tinginystei. Susiejame savivertę su tuo, kaip stipriai esame užsiėmę“, – pabrėžia K. Belcasto. Kiekvienam žmogui reikia skirtingų dalykų poilsiui. Nereikia graužtis, jeigu patinka rami diena lovoje, o ne kelionė į sausakimšą paplūdimį.

Norėdami palengvinti savo dalią, planuokite laisvalaikį. Tai ne tik apsaugos nuo beviltiškumo, pykčio priepuolių, bet ir suteiks pretekstą laukti. Net jei praleisite saulėtą dieną patalpose, žinosite, kad atsigriebsite kitą sykį. Galiausiai laiko praleidimas saulėje nebūtinai reiškia tobulą dieną. Gali būti, kad būtent kaitra ir aukšta temperatūra neleidžia būti savimi, daryti tai, ko geidžia širdis.

Autorius Jurgita Ramanauskienė