Saugus bendravimas internete ir telefonu. Ką verta įsiminti?

2023 m. duomenimis, internetu ir išmaniaisiais telefonais Lietuvoje naudojosi 89 % 16–74 m. amžiaus gyventojų. Tai procentu daugiau nei 2022-aisiais. Kasdien virtualioje erdvėje bendrauja, įvairias elektronines paslaugas renkasi ir apsiperka vis daugiau senjorų. Pernai net 65 % vyresnių asmenų aktyviai naudojosi internetu. Deja, jie taip pat susidūrė su grėsme tapti telefoninių ar kibernetinių sukčių aukomis. Tad saugumo specialistai ir Lietuvos policija ragina visus be išimties kelis kartus per metus pasikartoti saugaus bendravimo taisykles ir nuolat domėtis, kokias taktikas naudoja apgavikai.

Ar tikrai senjorai labiausiai pažeidžiami?

Tarptautinės informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ 2022 m. užsakytas tyrimas atskleidė, kad asmeninio kibernetinio saugumo srityje Lietuvos gyventojai nesijaučia stiprūs – tik 29 % apklaustųjų savo žinias šioje srityje vertina gerai. Jie teigia žinantys, kaip apsisaugoti nuo įvairių sukčių, kompiuterinių virusų, duomenų ir identiteto vagių ar programišių internete. Apie pusė (47 %) gyventojų šios srities žinias vertina vidutiniškai, o 20 % mano turintys mažai kibernetinio saugumo įgūdžių. Sukčiavimai ir duomenų vagystės internete jau tapę kasdienybe, su šiais reiškiniais gyventojai susiduria nuolat. Apklausos duomenys parodė, kad per keletą pastarųjų mėnesių kas antras gyventojas (47 %) Lietuvoje yra gavęs sukčių siunčiamų elektroninių laiškų ar žinučių. Dauguma lietuvių (77 %) teigia niekada neatidarantys sukčių siunčiamų laiškų ir žinučių, nespaudžiantys juose esančių nuorodų, į žinutes paprasčiausiai neatsakantys. Tyrimas atskleidė, kad labiausiai internete pažeidžiami vyresnio amžiaus gyventojai. Tik 1–2 iš dešimties (11–18 %) 55–75 m. internetu besinaudojančių gyventojų gerai žino, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Tarp 18–44 m. apklausos dalyvių tokių buvo tris kartus daugiau (39–47 %). Tačiau situacija pamažu keičiasi. Vyresni asmenys, nuolat domėdamiesi saugumu internete ir sekdami patikimas naujienas, vis geriau išmano, kaip tinkamai ir be baimės naudotis internetu bei atskirti, kokia informacija patikima, o kuria kaip jauku masina įvairaus plauko sukčiai.

Saugaus elgesio įpročiai

Kibernetinio saugumo ekspertai sako, kad senjorai galbūt menkiau susipažinę su techninėmis galimybėmis apsisaugoti nuo sukčiavimo. T. y. užblokuoti numerius ar pasitelkti specialias apsaugos programas. Visgi tikrai nestokoja sveiko proto ir skeptiškumo. Tad jiems nesunku internete atpažinti melagienas. Įtarus, kad informacija netikra, verta atlikti nedidelį patikrinimą. Socialiniai tinklai šiandien knibždėte knibžda nuo netikrų sensacijų apie politikus, šou pasaulio atstovus ir karą Ukrainoje. Todėl pamačius bet kokią įtartiną naujieną būtina patikrinti šaltinį ar įrašo kūrėjo profilį, pasižiūrėti į komentarus bei komentuojančius. Nepasitikėti neva kaip įrodymu skelbiamomis ekrano nuotraukomis ir paveikslėliais, kurie šiais laikais lengvai padirbami. Kilus abejonių visada pasitikrinti, ar panašias naujienas paskelbė populiariausi ar pasitikėjimą pelnę informacijos kanalai. Jei sensacinga informacija tikra, ji neabejotinai bus didžiausių Lietuvos naujienų portalų pirmuosiuose puslapiuose.

Taip pat praverčia senjorų sukaupta gyvenimiška patirtis. Juk su gatvėje sutiktu nepažįstamuoju visada elgiamasi atsargiau. Tad ir su internetinėje erdvėje atrastais bendraminčiais iš pradžių derėtų bendrauti rezervuotai. Beje, saugumo ekspertai pataria kiekvieną iš nežinomo adresato gautą žinutę traktuoti kaip potencialią grėsmę. Šių dienų kibernetiniai sukčiai rado būdą, kaip imituoti net iš žinomų kontaktų gaunamus laiškus. Tad verta atidžiai reaguoti į net iš pažįstamų žmonių gaunamus el. laiškus, socialinių tinklų ir mobiliųjų programėlių žinutes. Ypač jeigu žinutė atrodo neįprasta: joje pridėta nebūdingų nuorodų ar prisegta neaiškių dokumentų, kurių paprastai konkretus adresatas nesiunčia. Tai gali būti kenkėjiški virusai, bandantys perimti artimųjų paskyras ir užkrėsti įrenginius kenksmingais virusais. Patariama neatidarinėti tokių pranešimų, į juos neatsakyti – įtartinas žinutes ir laiškus tiesiog ištrinti.

Vienas didžiausių pavojų visiems interneto vartotojams – vadinamosios fišingo (phishing) atakos. Tai būdas internetu išgauti aukos duomenis, neretai ir pinigus. Dažniausiai ši ataka vyksta per gaunamus elektroninius laiškus ar socialinių medijų žinutes, kuriose sukčiai apsimeta įmonėmis ar prekių ženklais, tokiais kaip „Facebook“ ar žinomi portalai. Jeigu šiuose laiškuose svetainės adresas atrodo įtartinas, o naršyklėje URL atpažįstamas kaip nepatikimas – derėtų sunerimti. Internetiniai nusikaltėliai gali imituoti žinomų svetainių adresus naudodami itin panašius pavadinimus, bet skirtumą įmanoma pastebėti. Tai papildomi skaičiai ar raidės pavadinimuose ir kitos įvairios smulkmenos. Suklastotos svetainės bando gauti jautrią informaciją, tokią kaip vartotojo vardai, slaptažodžiai ar el. bankininkystės prisijungimo duomenys. Tad nevalia atidarinėti tokių nuorodų.

Kaip sako liaudies išmintis, nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Tokia taisykle reikėtų vadovautis ir gavus pasiūlymą pasinaudoti per daug gerai atrodančia akcija, kuponu ar kitokiu pasiūlymu. Internetiniai sukčiai dažniausiai linkę siųsti elektroninius laiškus, pranešančius apie laimėtą itin patrauklų prizą. Kartais tokie laiškai siunčiami iš konkursų, kuriuose netgi nedalyvaujate, o laiške prašoma nurodyti asmeninius duomenis: vartotojo vardą, slaptažodį, asmens kodą ar el. bankininkystės prisijungimą. Tokie laiškai atpažįstami iš įtaigaus teksto turinio, skatinančio pasiūlymu pasinaudoti čia ir dabar, nedelsiant paspausti nuorodą, užpildyti asmeninius duomenis ar netgi sumokėti nedidelę pinigų sumą. Jokia patikima loterija iš jūsų nereikalaus jautrių asmeninių duomenų, neprašys atlikti mokėjimų.

Laiku padėti telefono ragelį

Vienas naujesnių apgaulės būdų – apsimetimas įmonės pagalbos centro specialistu. Tokiu atveju sulaukiama netikėto skambučio iš pagalbos centro atstovo, kuris teigia, kad jūsų kompiuteris pažeistas duomenis šifruojančio viruso, o norint atgauti prarastus duomenis būtina suteikti nuotolinį prisijungimą prie kompiuterio. Vykdant tokią apgavystę reikalaujama atsiskaityti už tariamai suteiktas paslaugas arba prašoma kompiuterio lange atidaryti jautrius duomenis atskleidžiančias svetaines, el. bankininkystės ir el. pašto paskyras. Šie sukčiavimai dar vadinami socialinės inžinerijos principu grįstomis apgaulėmis, dažniausiai nukreipiami į vyresnius išmaniųjų technologijų naudotojus. Gavus tokio tipo skambutį rekomenduojama tiesiog padėti telefono ragelį, o susidūrus su kompiuterio gedimais kreiptis į saugumo specialistus – realią įmonę ar technologijas išmanančius artimuosius.

Išmaniųjų telefonų naudotojai vis dar gali susidurti su telefoniniais sukčiais, kuriančiais istorijas apie į tariamą nelaimę patekusius artimuosius. Tiesa, jau rečiau. Šiuolaikiniai aferistai linkę taikyti subtilesnius metodus, tokius kaip „Wangiri“ ataka ir numerių klastojimas. „Wangiri“ atakos esmė – automatinio skambinimo sistema vieną po kito renka atsitiktinius įvairių šalių numerius ir po vieno ar dviejų signalų padeda ragelį, numerio savininkui taip ir nespėjus atsiliepti. Vieno signalo skambučiai įprastai atliekami iš užsienio numerių, o šių sukčių tikslas – sulaukti perskambinimo, mat tokiu atveju jau auka moka tarptautinio skambučio sujungimo mokestį, kurio dalį įprastai gauna ir pats sukčius. Šių mokesčių dydis itin įvairus, svyruoja nuo kelių iki kelių dešimčių eurų, nelygu šalis.

Geriausias būdas išvengti šio sukčiavimo būdo pasekmių – niekada neperskambinti užsienietiškiems telefono numeriams, ypač jei jie prasideda +2, +9 arba +6, t. y. iš Afrikos arba Azijos šalių.

Naudodami numerių klastojimo schemą, sukčiai būsimai aukai skambina ne tiesiogiai iš savo telefono numerio, o per tarpinę stotį, kuri leidžia prisidengti norimos šalies numeriu ir kontakto pavadinimu. Apsimetę banku ar valstybine įstaiga užmigdo aukos budrumą, todėl gali prašyti atskleisti prisijungimus prie internetinės bankininkystės, liepti pervesti neva gautą baudą ir vykdyti kitokius nusikalstamus prašymus. Svarbu prisiminti, kad nei banko darbuotojai, nei valstybinės institucijos telefonu niekada neprašys pateikti slaptažodžių ar asmens duomenų. Praleidus įtartiną skambutį, niekada neperskambinti, o atsiliepus ir pajutus bent menkiausią įtarimą pokalbį nedelsiant nutraukti.

Nors daugelis šių pavyzdžių atrodo bauginantys, tikrai neverta baimintis skaityti naujienų, naudotis elektronine bankininkyste, apsipirkti patikimose elektroninėse parduotuvėse ar juolab bendrauti su žmonėmis virtualiai. Internetinė erdvė atveria daugybę galimybių sužinoti naujų dalykų, susipažinti su bendraminčiais ir dalintis patirtimi, patogiai pasirūpinti įvairiais reikalais neišeinant iš namų. To nesunku išmokti nuolat domintis ir tobulinant įgūdžius. Šiuo metu veikia ne viena iniciatyva, būtent senjorams padedanti sukaupti reikiamų žinių. Pirmiausia tai bibliotekose vykstantys internetinio raštingumo kursai. Taip pat nuolat veikia informacinis puslapis „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt). Jame yra atskiras polapis „Senjorų dienos internete“ ir daugybė naudingos mokomosios medžiagos. Susipažinti su elektroninės erdvės galimybėmis kviečia informacinis puslapis „E pilietis“ (www.epilietis.eu). Šiame puslapyje gausu įvairių diskusijų ir praktinių įgūdžių lavinimo vaizdo įrašų. Visa informacija laisvai prieinama be prisijungimo ar mokesčio.

Jeigu norite papasakoti apie savo patirtis bendraujant internetu ar pasidalinti išbandytais saugumo patarimais, parašykite mums laišką el. paštu:

egle.s@priekavos.lt

Sekite naujienas mūsų soc. tinkle

 Fb priekavoszurnalas

Vienatvę įveikti kartu lengviau!

Projektą „Vienatvės priešnuodžiai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas (5000 Eur)

Autorius Eglė Stratkauskaitė