Šamanizmas, kaip senovinė dvasinė ir gydymo praktika, jau tūkstančius metų žavi žmones. Nors šamanų veikla siejama su dvasiniais ritualais, gydymu ir ryšiu su gamta, daugelis šių praktikos aspektų orientuoti į žmogaus gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimą. Šamanai puoselėja gilias tradicijas ir tikėjimą, kuris susijęs su ilgaamžiškumu ir materialių turtų pritraukimu. Atlikdami meditacijas ir simbolinius ritualus siekia išlaikyti sveikatą, gerovę ir harmoniją su aplinka. Tad kokiomis jų paslaptimis gali pasinaudoti kiekvienas?

 

Paslaptinga dvasingumo formaBeautiful,Shamanic,Girl,Playing,On,Shaman,Frame,Drum,In,The

 

Šamanizmas – viena seniausių žinomų žmogaus dvasingumo ir gydymo formų, kurios atstovai mano, kad yra tarpininkai tarp žmonių ir dvasinių pasaulių, kuriuose jie bendrauja su įvairiomis jėgomis, protėviais ar antgamtinėmis būtybėmis. Nenuostabu, kad šamanizmą iki šiol gaubia paslapties šešėlis. Istorikų ir archeologų tyrimai bei radiniai rodo, kad ši praktika galėjo atsirasti paleolito periodu, t. y. daugiau nei prieš 30 tūkst. metų. Urvų piešiniai ir įvairūs artefaktai, rasti Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje, šiuolaikiniams tyrinėtojams padeda suprasti, kad tuo metu gyvenę žmonės turėjo nemažai panašumų su šiuolaikiniais šamanais. Šie visais laikais buvo paslaptingi, o jų atliekami ritualai – suprantami nedaugeliui. Šamanai atlieka įvairias apeigas, dažnai apimančias vienatvės, pasninko ir vizijų išgyvenimus, atsirandančius naudojant psichoaktyviuosius augalus arba tokias technikas kaip grojimas būgnais, giedojimas ar šokis. Per šias praktikas jie patenka į pakitusias sąmonės būsenas, leidžiančias keliauti į dvasinį pasaulį ieškoti lyderio, susigrąžinti paklydusias sielas ar atlikti gydymo ritualus. Kai kuriose kultūrose, pvz., Arkties inuitų ar Australijos aborigenų tautose, šamanai atlieka pagrindinį vaidmenį medžiojant, gydant ir palaikant harmoniją su gamtos pasauliu. Jie pasitelkia vaistažoles, ritualinį apsivalymą ir simbolinius veiksmus fizinei, emocinei ir dvasinei gerovei skatinti. Šventi augalai, tokie kaip tabakas, kvaitulinis pejotlis ir svaigusis kvaitulys, naudojami šamanų ceremonijose dėl gydomųjų savybių ir gebėjimo sukelti pakitusias sąmonės būsenas, palankias dvasinei įžvalgai ir transformacijai. Nepaisant šimtmečių kolonizacijos, persekiojimų ir kultūrinės asimiliacijos, šamanizmas ir toliau egzistuoja daugelyje šalių.

 

Dvasingumo ir ilgaamžiškumo santykis

 

Senatvė – natūrali gyvenimo dalis, kuri visada kėlė klausimų. Iš esmės senatvė apibūdina sudėtingą reiškinį, susidedantį iš įvairių elementų ir dimensijų: biologinių, genetinių, fizinių, psichologinių, taip pat kultūrinių bei socialinių. Dvasingumas ir ilgaamžiškumas – sąvokos, neretai vartojamos tyrėjų, siekiančių išsiaiškinti jų ryšį. Nors nėra galutinių mokslinių įrodymų, tiesiogiai siejančių dvasingumą ir ilgaamžiškumą, kai kurie tyrimai rodo, kad dvasinės praktikos ir įsitikinimai turi netiesioginį poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, o tai prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės. Pvz., yra metaanalizių, rodančių, kad kai kurie su dvasingumu susiję veiksniai, tokie kaip gyvenimo tikslas ir pasitenkinimas gyvenimu, susiję su atitinkamai 17 % ir 12 % sumažėjusia mirtingumo rizika. Priešingai, socialinė izoliacija ir vienatvė buvo siejami su atitinkamai 29 % ir 26 % padidėjusia mirtingumo rizika. Kai kurie įrodymai rodo, kad dvasinės praktikos ir įsitikinimai gali netiesiogiai prisidėti prie geresnės sveikatos ir gerovės. Dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija, malda ar dėkingumas, padeda sumažinti stresą ir skatina atsipalaiduoti. Valdydami stresą ir ieškodami veiksmingų streso mažinimo būdų žmonės gali pasigerinti sveikatą ir daryti įtaką gyvenimo trukmei. Kai kurie tyrimai rodo, kad meditacijos gali ne tik pagerinti miegą, bet ir padidinti smegenų plastiškumą, sustiprinti gebėjimą apdoroti ir saugoti duomenis.

 

Ritualas turtams pritraukti

 

Reikalingos priemonės:

 
  • Žvakė, simbolizuojanti šviesą ir gėrį.
  • Auksinės spalvos akmuo, pvz., citrinas, dažnai siejamas su turtu ir gerove.
  • Smilkalai, pvz., cinamonas arba gudobelė, simbolizuojantys klestėjimą ir gausą.
  • Lapai, medžio žievė, sėklos.
  • Vanduo, simbolizuojantis švarą.
 

Ritualo eiga. Ritualui pasirinkite ramią ir tylią vietą. Iš aplinkos pašalinkite nereikalingus daiktus ir uždekite žvakę, kad sukurtumėte aplink save šviesą, simbolizuojančią naują pradžią ir dvasinę energiją. Žvakės liepsna turi būti stipri ir švari, be jokių trukdžių, neturi plaikstytis į šonus. Užsimerkite ir įsivaizduokite, kad esate susiję su gamta ir jos teikiama gausa. Paimkite pasirinktą akmenį į rankas ir sukoncentruokite dėmesį į tikslą, šiuo atveju, turtus, klestėjimą, gerovę. Pakartokite tyliai arba garsiai žodžius: „Gausesnės jėgos, ateikite į mano gyvenimą. Leiskite turtams ir gausai užpildyti mano namus ir širdį. Tegul šis akmuo saugo mano kelią ir pritraukia gerovę.“ Išskleiskite turimus gamtos elementus aplink save: lapus, sėklas ar medžio žievę. Leiskite rankoms šiuos elementus, pajuskite jų energiją ir susijunkite su žeme. Įsivaizduokite, kad turtai ateina į jūsų gyvenimą kaip natūrali gamtos dalis. Uždegti smilkalai skleidžia aromatą, kuris ne tik atpalaiduoja, bet ir pritraukia teigiamą energiją. Leiskite smilkalo dūmams užpildyti erdvę ir sukurti harmoniją bei pusiausvyrą, kur turtai gali lengvai ateiti. Baigę ritualą paimkite vandenį ir, laikydami akmenį rankoje, nuplaukite veidą bei rankas, pajuskite švarą ir pasirengimą priimti gausą. Tai padeda atlaisvinti energetines kliūtis ir atveria kelią gerovės įplaukai. Baikite ritualą padėkodami gamtai, dvasinėms jėgoms ir sau patiems. Ištarkite: „Aš priimu turtus atvira širdimi. Mano kelias aiškus ir mano norai bus išgirsti.“ Šį ritualą galima kartoti reguliariai, kad būtų išlaikyta nuolatinė dvasinė sąveika su gausa ir klestėjimu. Tačiau svarbiausia – tikėti, kad ritualas veikia ir kad jūs esate verti pritraukti turtus į savo gyvenimą.

 

Ritualas ilgaamžiškumui

 

Reikalingos priemonės:

 
  • Šviesi žvakė, simbolizuojanti gyvenimo energiją.
  • Šventi augalai, pvz., čiobreliai, šalavijai, rozmarinai, turintys gydomųjų savybių.
  • Dvasinės dovanos, pvz., smilkalai, kadagys, medaus stiklainis.
  • Akmuo, simbolizuojantis ilgą gyvenimą, pvz., ametistas, rožinis kvarcas arba jaspis.
  • Tyras vanduo.
 

Ritualo eiga. Ritualui pasirinkite ramią ir tylią vietą, kurioje galėsite susikaupti. Uždėkite žvakę taip, kad jos šviesa pasklistų aplink. Pirmiausia susikoncentruokite į kvėpavimą ir įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu į kūną patenka gyvybinė energija iš gamtos. Tai gali būti medžių, vandens ar kalnų energija. Pajuskite, kaip ši energija perima jūsų kūną, atnaujina ląsteles ir stiprina gyvybingumą. Užsimerkite ir giliai įkvėpkite. Pradėkite įsivaizduoti, kad jūsų kūnas užpildomas šviesos ir sveikatos energija. Ištarkite: „Kviečiu šviesą ir ilgą gyvenimą į savo kūną. Tegul protas, kūnas ir dvasia išlieka stiprūs, sveiki ir atjauninti. Tegul kiekviena ląstelė vėl jaučiasi jauna ir pilna energijos.“ Paimkite pasirinktus augalus ir vesdami juos aplink save ištarkite: „Augalai, teikite man ilgą ir sveiką gyvenimą, apsaugokite kūną nuo senatvės ir ligų.“ Įkvėpkite giliai, lėtai per nosį, o tada lėtai ir ramiai iškvėpkite per burną. Kartokite 7–10 sykių įsivaizduodami, kad su kiekvienu iškvėpimu išeina nuovargis ir ligos, o su kiekvienu įkvėpimu atsinaujina sveikata ir gyvybingumas. Paimkite akmenį, kuris simbolizuoja ilgaamžiškumą. Pajuskite jo energiją ir leiskite šiai energijai pereiti į jūsų kūną. Sutelkite dėmesį į akmenį ir įsivaizduokite, kad jis užpildo stabilumu, stiprybe ir sveikatos energija. Ritualą baikite išgerdami gerą vandens gurkšnį, kuris simbolizuoja švarą ir naują pradžią. Vanduo prilygsta atjauninimo procesui, nes valo kūną ir atnaujina gyvybinę energiją. Baigę ritualą padėkokite gamtai, dvasinėms būtybėms ir savo pačių pastangoms už dovanotą energiją. Šį ritualą galima atlikti reguliariai, kad būtų išlaikytas kūno ir dvasios balansas.

 

Autoius Monika Budnikienė