Šalto vandens terapija taikoma jau ištisus šimtmečius. Tai visiškai natūralus ir veiksmingas būdas sustiprinti imuninę sistemą, padidinti organizmo atsparumą stresui, net pakelti nuotaiką. Kuo dar naudingas ledinis vanduo ir kaip jo terapiją taikyti kasdienybėje?

 

Kuo naudinga?Beautiful,Girl,Bathing,In,The,Cold,Water,Among,Ice,Cubes

 

Šalto vandens terapija naudinga tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

 

Stiprina imunitetą. Šalčio terapija gali turėti teigiamą poveikį imuninei sistemai. Pirmieji moksliniai tyrimai šia tema atlikti XX a. pabaigoje, kai pastebėta, kad žmonės, kurie reguliariai praktikuoja šaltas vonias arba ledinį dušą, rečiau serga peršalimu bei kitomis infekcijomis. Vienas iš esminių šalto vandens terapijos poveikio imuninei sistemai mechanizmų – didesnis baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) skaičius. Šalto vandens poveikis sukelia staigius kraujotakos pokyčius, dėl kurių organizmas pradeda gaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių, kad galėtų kovoti su galimomis grėsmėmis. Dar 2014 m. Lenkijoje atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad 10 min. panirus į šaltą vandenį (4–5 °C temperatūroje) leukocitų kiekis organizme padidėjo apie 40 %, o poveikis išliko kelias valandas po procedūros.

 

Slopina uždegimus. Šalčio terapija gali malšinti uždegimines reakcijas, kurios dažnai susijusios su imuninės sistemos sutrikimais, net lėtiniais, tokiais kaip reumatoidinis artritas, astma, netgi virškinimo trakto problemos. Leidinyje „European Journal of Applied Physiology“ publikuota mokslinė studija parodė, kad po šalto vandens terapijos kraujyje sumažėja C reaktyviojo baltymo (CRB) kiekis – šis žymuo rodo uždegimo lygį organizme.

 

Didina energiją. Šaltas vanduo gali turėti reikšmingą poveikį energijos lygiui, ypač nervų sistemai ir hormonų gamybai. Taip yra dėl organizmo stresinės reakcijos į šaltį, kuris gali sukelti įvairių biologinių reakcijų, didinančių energiją ir budrumą. Viskas vyksta per simpatinę nervų sistemą, kai organizmas išskiria noradrenalino ir adrenalino. Tai savo ruožtu stimuliuoja kraujotaką ir didina deguonies tiekimą į raumenis bei smegenis. 2016 m. tyrimas, paskelbtas „Journal of Sports Science and Medicine“, parodė, kad tiriamieji, 3 min. panirę į šaltą vandenį (5 °C), pranešė apie didesnį energijos lygį ir geresnį nuotaikos pokytį. Tyrėjai padarė išvadą, kad šaltas vanduo sužadina organizmo fiziologines sistemas, gerina kraujo apytaką ir mažina nuovargio simptomus.

 

Pakelia nuotaiką. Šaltas vanduo gali padidinti dopamino ir serotonino – hormonų, atsakingų už gerą nuotaiką ir energiją – lygį. 2017 m. atliktas tyrimas, paskelbtas „Frontiers in Psychology“, atskleidė, kad šalto vandens terapija padeda išlaisvinti dopaminą, kuris ne tik gerina nuotaiką, bet ir skatina koncentraciją bei motyvaciją. Tai gali paaiškinti, kodėl žmonės po šalto vandens terapijos dažnai jaučiasi energingesni ir labiau motyvuoti, pasimiršta iki tol nerimą kėlę maži rūpesčiai.

 

Kaip pritaikyti?

 

Šalto vandens terapija gali tapti puikiu įrankiu gerinant bendrą sveikatą, didinant energiją ir pakeliant nuotaiką. Tačiau, kaip ir taikant bet kurią naują praktiką, reikia atsargumo ir žinių. Štai keli žingsniai, kurie padės saugiai ir efektyviai išbandyti šalto vandens terapiją:

 

Prisijaukinti kontrastinį dušą. Karšto ir šalto vandens kaita – puikus būdas pratinti kūną prie šalto vandens terapijos. Pirmiausia 2 min. stovėti po šiltu (bet nekarštu!) vandeniu, tada 30 sek. po šaltu (10–15 °C). Pakartoti 3–4 sykius. Pabaigti šaltu vandeniu. Palaipsniui didinti šaltos srovės trukmę ir mažinti karštos.

 

Pradėti nuo šalto dušo. Tai lengviausias ir saugiausias būdas pradedantiesiems. Maudytis pirmiausia reikėtų po šilta srove, kad kūnas atsipalaiduotų. Tuomet pamažu mažinti vandens temperatūrą, kol jis taps vėsus ar net šaltas. Tai leis organizmui prisitaikyti prie šalto vandens be staigaus šoko. Iš pradžių po šaltu vandeniu pakaks pabūti 30 sek., vėliau pamažu laiką ilginkite, kol pasieksite 2–3 min. Maudantis po šalta srove svarbu ramiai tolygiai kvėpuoti, kad organizmas nepatirtų streso. Lėtas ir gilus kvėpavimas padeda kūnui prisitaikyti bei sumažinti šaltos temperatūros sukeltą šoką.

 

Išbandyti šaltas vonias. Po šalto dušo galite pereiti prie šaltos vonios. Vonią pripildyti šalto (10–15 °C) vandens. Jeigu prie šalčio jau esate pratę ir norite stipresnio poveikio, galima įmesti ledo kubelių. Pirmą kartą tokioje vonioje pabūti 2–3 min., paskui pamažu ilginti laiką iki 5–10 min. Labai svarbu, kad organizmas vis dar jaustųsi gana komfortabiliai, nepatirtų šoko. Jeigu pirmus kartus visiškai panirti į šaltą vonią per sunku, galima nardinti tik rankas ir kojas, o vėliau pereiti prie viso kūno.

 

Svarbu!

   

Šalto vandens terapija – intensyvus procesas, todėl po kiekvienos sesijos rekomenduojama duoti kūnui laiko atsigauti. Jeigu pradėjote šalto vandens terapiją, atlikite ją ne dažniau nei 3–4 kartus per savaitę, ypač pradžioje. Palaipsniui didindami laiką ir intensyvumą, stebėkite kūno reakcijas. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės po terapijos – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jei pastebėjote neigiamą poveikį (nuolatinį drebulį, nuovargį, skausmą ar kt.), reikėtų sumažinti šalto vandens terapijos intensyvumą arba laiką.

 

Nors šalto vandens terapija turi daug naudos, svarbu laikytis saugos taisyklių:

 
  • Nepraleisti hipotermijos simptomų. Jei jaučiate drebulį, sustingimą ar kūno temperatūra pradeda kristi, svarbu nedelsiant išlipti iš šalto vandens ir apsigaubti šilta antklode.
  • Nenaudoti šalto vandens terapijos sergant širdies ar kraujagyslių ligomis.Turint bet kokių sveikatos sutrikimų, prieš taikant šalčio terapiją būtina pasitarti su gydytoju.
  • Pradėti lėtai. Nepersistengti su šaltu vandeniu, ypač pirmą kartą. Svarbu, kad organizmas prisitaikytų prie šalčio poveikio ir nepatirtų didelio streso.
 

Autorė Jūratė Survilė