Saldžiai rūgštus vasaros skonis

Nesuklystume, jei nedidelę juodųjų serbentų uogą pavadintume vaistu. Nors sveikatai naudingas augalas Europoje pradėtas auginti tik XVII a. pabaigoje, tačiau iki šiol vertinamas ir vartojamas įvairiausiais pavidalais.

Prieštaringai vertintos uogos 

Juodieji serbentai kilę vidutinio klimato zonose Šiaurės Europoje ir Šiaurės Azijoje. Rašytiniai įrašai apie jų naudojimą siekia 1500 metus. Šios uogos Europoje pradėtos auginti XVII a. pabaigoje. Anglų žolininkas Johnas Gerardas 1636 m. pirmasis aprašė juoduosius serbentus ir įvertino galimybę iš jų ruošti arbatą ar dėti į medicininius žolelių mišinius. Juodųjų serbentų uogų gydomieji preparatai atsirado viduramžiais. XVI a. Europos žolininkai uogas ar jų sirupą rekomendavo vartoti sergantiems įvairiomis ligomis, įskaitant šlapimo pūslės akmenligę, turint kepenų sutrikimų, kosint ar jaučiant plaučių negalavimus. 1700-aisiais juodieji serbentai plačiai auginti Rytų Europoje ir pardavinėti ūkininkų turgeliuose Rusijoje. Šios uogos į JAV atvežtos XVII a., tačiau jų auginimu žmonės mažai domėjosi. XX a. vyriausybė juos uždraudė beveik visose valstijose. Pasirodo, juodųjų serbentų krūmai galėjo platinti grybą, naikinantį baltąsias pušis. Šis grybas XX a. pradžioje kėlė grėsmę klestinčiajai medienos pramonei. Federalinis draudimas galiojo 55 metus. Vėliau, kai moksliniai tyrimai įrodė juodųjų serbentų veiksmingumą žmonių sveikatai, uogas imta vartoti vietoj galvos skausmą malšinančių vaistų.

Antrojo pasaulinio karo metais juodųjų serbentų auginimą skatino Didžiosios Britanijos vyriausybė dėl uogose esančio didelio vitamino C kiekio. Tuo metu maisto produktų, gausių vitamino C (pavyzdžiui, apelsinų), buvo beveik neįmanoma rasti dėl jų importo iš priešiškų šalių ir kitų problemų. Beveik visa juodųjų serbentų produkcija tuomet naudota gaminti juodųjų serbentų sirupui, kuris nemokamai dalintas anglų vaikams, siekiant juos apsisaugoti nuo skorbuto, ir palaikyti bendrą gyventojų sveikatą.

Nuo negalavimų ir ne tik

Juodųjų serbentų sultys vartotos esant uždegiminėms ligoms, tokioms kaip karščiavimas ir gerklės skausmas, taip pat išjudinti organuose susidariusius akmenis ir edemai, patinimui, kurį sukelia skysčių susilaikymas, gydyti. Europoje juodųjų serbentų lapų antpilas vartotas kaip diuretikas, šaknų antpilas – gyvulių karščiavimui gydyti, o žievių nuoviras – nuo akmenų, edemos ir hemorojaus. Uogų sultys vartotos kaip diuretikas ir prakaitavimą skatinantis preparatas.

Europoje juodųjų serbentų populiarumas niekada nebuvo sumažėjęs, jie šimtmečius vartojami uogienėms, drebučiams, sirupams, vynams, gėrimų mišiniams. Lenkija šiuo metu yra didžiausia juodųjų serbentų augintoja, po jos rikiuojasi Ukraina ir Jungtinė Karalystė. Maždaug du trečdaliai viso pasaulio serbentų derliaus sunaudojamas sultims gaminti. Juodųjų serbentų uogos ypač populiarios Jungtinėje Karalystėje. Šių uogų skonio pastilės nuo gerklės skausmo populiarios Europoje ir Australijoje. Juodųjų serbentų jaunus lapus galima užplikyti ir vartoti kaip arbatą. Jų galima dėti į juodąją arba žaliąją arbatą. Lapai ir uogos taip pat yra dažų šaltiniai: iš lapų gaunama geltona, o iš uogų – mėlyna arba violetinė spalva.

Naudingosios medžiagos 100 g

Angliavandeniai 15,4 g

Vitaminas C 181 mg

Ląsteliena 6,8 g

Kalis 322 mg

Fosforas 59 mg

Kalcis 55 mg

100 g 63 kcal

Nauda sveikatai

Stiprina imuninę sistemą. Be vitamino C, juoduosiuose serbentuose yra daug antioksidantų ir antocianinų. Šios uogos stiprina imuninę sistemą, mažina gerklės skausmą ir lengvina gripo simptomus. Vienas tyrimas parodė, kad juodųjų serbentų papildai sustiprino žmonių, kurie reguliariai sportuoja, imuninį atsaką. Kitas sveikų vyresnio amžiaus žmonių tyrimas parodė, kad juodųjų serbentų sėklų aliejus irgi stiprina imuninę sistemą.

Gerina odos būklę. Geriamasis juodųjų serbentų sėklų aliejus gali sulėtinti psoriazės dėmių augimą ir vystymąsi. Jis taip pat gali būti tepamas tiesiai ant sausos, niežtinčios ar perštinčios odos. Remiantis tyrimais, vitaminas C svarbus kolageno sintezei. Jis, kartu su vitaminu E, taip pat atsakingas už odos apsaugą nuo UV spindulių, skatina epitelio susidarymą ir padeda odai greičiau gyti. Be to, gydo žaizdas ir mažina randus. Vitaminas C žinomas dėl senėjimą stabdančių savybių, nes padidina kolageno kiekį odoje. Serbentuose esantis varis irgi atsakingas už kolageno sintezę.

Palaiko regėjimą. Antocianinų turintys juodieji serbentai gydo glaukomą, vieną pagrindinių aklumo priežasčių. Štai antioksidantai gerina kraujotaką akyse ir lėtina glaukomos progresavimą. Gama linoleno rūgštis, priklausanti omega-6 nesočiųjų riebalų rūgščių grupei, ir kiti antioksidantai gali sumažinti akių sausumą ir nuovargio simptomus. Ištirta, kad šaukštas juodųjų serbentų uogų sumažino regėjimo nuovargį per dvi valandas.

Mažina uždegimą. Juoduosiuose serbentuose esanti gama linoleno rūgštis mažina uždegiminių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, simptomus. Tyrimai taip pat parodė, kad gama linoleno rūgštis sumažino sąnarių skausmą ir sustingimą žmonėms, sergantiems artritu.

Didina jautrumą insulinui. Juodieji serbentai turi antocianinų, tokių kaip cianidino 3-rutinozidas, delfinidino 3-gliukozidas ir peonidino 3-rutinozidas. Vartojant pakankamais kiekiais, šios medžiagos pagerina jautrumą insulinui, ypač asmenims, sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Antocianinai gali užkirsti kelią staigiems cukraus ir gliukozės kraujyje šuoliams.

Sergsti širdį. Serbentuose yra daug kalio ir gama linoleno rūgšties, kurie mažina kraujospūdį. Be to, gama linoleno rūgštis lėtina kraujo krešėjimą, nes pristabdo trombocitų kaupimąsi kraujagyslėse. Magnis serbentuose irgi atsakingas už tinkamą kraujospūdį. Uogos padidina kraujagyslių atsipalaidavimą, o tai tiesiogiai susiję su kraujo tekėjimu į tokius organus kaip širdis ar smegenys. Taip užkertamas kelias miokardo infarktui ar insultui.

Juodųjų serbentų džemas

8 porcijos

100 ml 239 kcal

Ruošti 1 val.

•  600 g juodųjų serbentų
•  100 ml vandens
•  400 g cukraus
•  Pusė citrinos

Gaminimas. Uogas užpilti vandeniu ir virti 5 min., kol vaisiai suirs. Palikti atvėsti. Sutrinti per sietelį, suberti cukrų ir gerai išmaišius lėtai kaitinti. Supilti citrinos sultis ir maišyti, kol cukrus ištirps. Padidinti kaitrą ir virti 10 min. Nukėlus puodą nugriebti putas. Leisti atvėsti 15 min. Supilti į sterilizuotus stiklainius. Laikyti 6 mėnesius vėsioje sausoje vietoje.

Juodųjų serbentų pyragas

8 porcijos

100 g 800 kcal

Ruošti 2 val.

•  350 g miltų
•  250 g sviesto
•  140 g miltelinio cukraus
•  100 g maltų migdolų
•  Apelsinas
•  Kiaušinis
•  750 g juodųjų serbentų
•  2 šaukštai kukurūzų miltų
•  2 šaukštai cukraus

Gaminimas. Miltus, gabaliukais pjaustytą sviestą, miltelinį cukrų, maltus migdolus ir apelsino žievelę maišyti iki trupinių. Trynį išplakti su šaukštu šalto vandens ir supilti į trupinių mišinį. Maišyti, kol išeis vientisa tešla. Padalinti per pusę, suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti 30 min. į šaldytuvą. Pusę tešlos iškloti 20 cm skersmens formoje, ant viršaus dėti kepimo popieriaus lakštą bei pupeles ir kepti 30 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 ºC. Nuimti popierių ir pupeles.

Sumaišyti uogas, kukurūzų miltus, cukrų, apelsino sultis ir supilti ant pagrindo. Likusią tešlą iškočioti tiek, kad pavyktų uždengti pyragą. Baltymą išplakti ir sutepti tešlos kraštelį. Uždengus nupjaustyti tešlos kraštus ir šakute tolygiai prispausti. Kepti dar 30 min., kol įgaus auksinę spalvą.

Autorius Monika Budnikienė