Šalčio pavojai

Nušalimas – tai audinių sužalojimas, dėl kurio kūnas praranda gebėjimą palaikyti normalią temperatūrą. Galimi įvairūs sutrikimai, pradedant nuo lengvo odos pažeidimo ir baigiant gyvybei pavojingomis būklėmis. Kaip pastebėti pirmuosius simptomus ir nedelsiant imtis efektyvių gydymo būdų?

Kas yra nušalimas?

Nušalimu paprastai apibūdinamas odos pažeidimas, kurį sukėlė žemesnė nei 0 ºC temperatūra. Didesnė tikimybė patirti nušalimą – žiemą, kai itin vėjuota, esant dideliame aukštyje ar atviroje vietoje, kuri neturi jokios priedangos. Nors šiais laikais dėl gausios šiltų rūbų pasiūlos nušalimų pasitaiko gerokai rečiau, vertėtų atminti, kad nušalti odą galima netgi tinkamai apsirengus. Dažniausiai pirmieji požymiai pasireiškia ant rankų, kojų pirštų, nosies ir ausų. Didesnę tikimybę patirti nušalimą turi jaunesni nei 18 metų arba vyresni nei 65-erių asmenys, gyvenantys ir dirbantys šaltame klimate, benamiai ar kenčiantys nuo tam tikrų ligų: periferinių arterijų ligos, Reino sindromo, hipotirozės, artrito ar cukrinio diabeto. Nušalimas gali sukelti negrįžtamą audinių pažeidimą, vadinamą nekroze. Tad ypač šaltomis dienomis svarbu trumpiau būti lauke, pajutus bent menkiausius nušalimo požymius ieškoti pastogės. Esant didesnio laipsnio nušalimui, nedelsiant vykti į greitosios pagalbos skyrių.

Simptomai ir priežastys

Nušalimo simptomai skiriasi pagal tai, kiek smarkiai pažeista oda.

Lengvas nušalimas: galite pastebėti pakitusią odos spalvą – ji gali kisti nuo raudono iki violetinio atspalvio arba būti šviesesnė už natūralų toną. Oda gali būti šalta, skausminga, juntamas dilgčiojimas. Nepajutus pirmųjų požymių, pažeistos odos būklė toliau blogėja. Jei pastebėjote simptomus, nedelsdami eikite į vidų ir šildykite pažeistą odos vietą šiltu (jokiu būdu ne karštu) vandeniu. Net jei nušalote lengvai, apsilankykite pas šeimos gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nepatyrėte ilgalaikės žalos.

Vidutinio sunkumo nušalimas: tokiu atveju pažeistoms vietoms visada prireikia medicininio gydymo. Šaltis pažeidžia ne tik paviršinį odos sluoksnį, bet ir gilesnį. Oda tampa pilka, balkšva, melsva arba raudona, atsižvelgiant į kraujo cirkuliaciją. Po kurio laiko gali atsirasti kraujingų pūslių su skaidriu skysčiu, ypač jei pažeistos giliau esančios kraujagyslės. Po pirminės savigalbos, kai pažeista vieta šildoma, ant odos gali atsirasti skausmingų purpurinių ar pamėlusių plotų. Kartais ji pradeda luptis.

Sunkus nušalimas: šioje stadijoje gilesnieji odos sluoksniai pažeidžiami tiek, kad gresia visiškai prarasti jų gyvybingumą, žmogus jaučia tirpimą, sunkiai valdo pažeistą galūnę. Pažeista vieta jau nereaguoja į skausmą ar kitus dirgiklius, nes nervai iš esmės negrįžtamai paveikti šalčio. Per dieną ar dvi ant nušalusios odos atsiranda didelių pūslių, dėl mirštančių ląstelių oda pajuoduoja ir susidaro kietas dangalas, kuris įprastai šalinamas chirurgiškai. Nors šiame etape dėl nušalimo sunkumo neskauda, skausmas neretai prasideda vėliau, kai kraujotaka bando atsigauti ir prasideda stiprus uždegimas. Jei nušalimas paveikia didelį kūno plotą, būtina amputuoti mirusius audinius, kad pavyktų užkirsti kelią infekcijoms ir kūno intoksikacijai.

Kaip elgtis?

Vos pastebėję nušalimo požymių, kuo skubiau grįžkite į šiltą patalpą arba susiraskite pastogę. Neskubėdami nusivilkite viršutinius lauko drabužius, nusiaukite batus, nusiimkite visus papuošalus, jeigu jie liečia pažeistą odos vietą. Jei turite, apsirenkite sausus rūbus. Pažeistą kūno vietą kiškite į šiltą vandenį ir laikykite mažiausiai 30 min. Lengvas pirštų ar ausų masažas padės suaktyvinti kraujotaką. Būkite atsargūs, kad netraumuotumėte nušalusių kūno dalių. Stenkitės jų nejudinti pernelyg intensyviai, kol kraujotaka neatsigaus. Venkite šildytis arti židinio ar laužo, kad išvengtumėte nudegimų. Geriausia, jei oda galės kvėpuoti, į ją nesitrins audinys. Nušalęs žmogus gali būti šokiruotas, sumišęs ar fiziškai nusilpęs. Stebėkite jo būklę ir užtikrinkite, kad neliktų vienas. Prireikus suteikite emocinę paramą. Jei pastebite, kad nušalusios kūno dalys pasidaro balkšvos ar melsvos, pradeda formuotis pūslių arba kyla stiprus skausmas, kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Kaip apsisaugoti?

Laisvi ir lengvi rūbų sluoksniai. Tokia apranga padeda sulaikyti šiltą orą. Pirmasis sluoksnis turi būti pagamintas iš sintetinės medžiagos, kuri pašalina drėgmę nuo kūno. Kitas sluoksnis – izoliacinis, ypač tinka rūbai su vilna, nes ji sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutinis sluoksnis turi būti atsparus vėjui ir vandeniui. Pūkinė striukė ir slidinėjimo kelnės padės nesušalti leidžiant laiką lauke.

Kojų, rankų ir galvos apsauga. Neleiskite šalčiui paveikti galvos, rankų ar kojų, nes šios kūno dalys pirmiausiai praranda šilumą. Norėdami apsaugoti pėdas ir pirštus, aukitės dvi poras kojinių. Pirmoji pora turėtų būti pagaminta iš drėgmę sugeriančio audinio. Ant jų užsimaukite porą vilnonių kojinių. Batai taip pat turėtų užtikrinti tinkamą izoliaciją – atsparūs vandeniui, dengti kulkšnis. Įsitikinkite, kad niekas nespaudžia, nes aptempti drabužiai didina nušalimo riziką. Norėdami apsaugoti rankas nuo šalčio, rinkitės kumštines pirštines. Siekdami palaikyti šilumą galvos srityje rinkitės vilnonę kepurę arba megztą šalmą, kuris uždengs daugiau veido.

Kūno šiluma ir kraujotaka. Ilgai būnant šaltyje greitai išeikvojama kūno šiluma. Nejudant ji išgarinama dar greičiau. Siekiant išvengti nušalimų, derėtų palaikyti aktyvumą. Judėdami išlaikysite kraujotaką ir šilumą, todėl rizika nušalti galūnes sumažės. Jei nėra galimybės išvengti šalčio, stenkitės reguliariai grįžti į šiltą vietą.

Skysčių ir maisto svarba. Dehidratacija didina nušalimo riziką, todėl prieš eidami į lauką išgerkite bent vieną stiklinę vandens. Be to, venkite alkoholio. Mityba taip pat gali turėti įtakos kūno atsparumui šalčiui. Rinkitės maistą, kuriame daug angliavandenių ir baltymų – tai padės išlaikyti kūno šilumą.

Būtini daiktai. Leisdami laiką žvarbiu oru, visada turėkite su savimi telefoną, kuris, nutikus bėdai, gali išgelbėti gyvybę. Žiemą automobilyje laikykite svarbiausių priemonių, reikalingų patyrus nušalimą: maisto ir vandens, pirštinių, batų, hipoterminių antklodžių.

Autorius Monika Budnikienė