Statistika rodo, jog su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos atvejų sparčiai daugėja. O daugeliui pažįstamas senovinis prieskonis – šafranas, naujausių tyrimų duomenimis, gali tapti puikia priemone išgelbėti jūsų regėjimą.

 

Sveikata_2022_Nr.6.indd

Kūdikių bumo kartos asmenys, gimę tarp 1946 ir 1964 metų, šiuo metu pasiekė tą amžiaus ribą, kai patiria didžiausią riziką susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija. Šis susirgimas – pagrindinė 50-mečių ir vyresnių žmonių regėjimo praradimo priežastis. JAV ja serga daugiau nei 1,75 mln. žmonių. Laimei, vienas senovinis prieskonis gali suteikti su šia rizika susiduriantiems žmonėms reikiamą apsaugą.

 

Geltonoji dėmė (lot. macula) yra nedidelis taškelis, išsidėstęs netoli akies tinklainės centro. Ši zona regėjimui labai reikšminga, mat dėl jos centrinis regėjimas geba užfiksuoti objektus, esančius tiesiai prieš akies vyzdį. Atsiradus geltonosios dėmės pažeidimų, stipriai apribojamas gebėjimas matyti centrinėje regėjimo linijoje esančius objektus.

 

Progresuojant amžinei geltonosios dėmės degeneracijai, šalia regėjimo centro susidaro neryški sritis. Be to, esant šiam regėjimo sutrikimui, tampa sunku įžvelgti aiškius objektų kontūrus. Spalvos atrodo išblukusios. Šis centrinio regėjimo praradimas gali trukdyti kasdienei veiklai, pavyzdžiui, atpažinti veidus, skaityti, vairuoti, dirbti, gaminti maistą ar žiūrėti televizorių.

 

Be amžiaus, didžiausias amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksnys yra rūkymas. Kiti rizikos veiksniai – ultravioletiniai spinduliai, aukštas kraujospūdis ir nutukimas.

 

Tačiau taip pat žinoma, kad žmonės, kurie sportuoja ir valgo daug žalių lapinių daržovių bei žuvies, susiduria su mažesne rizika susirgti šia liga.

 

Naujausi tyrimai atskleidė, kad yra natūralių maistinių medžiagų, galinčių apsaugoti nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos progresavimo.

 

Nacionalinio akių instituto (JAV) mokslininkai atliko du su amžiumi susijusių akių ligų tyrimus – AREDS ir AREDS2.

 

Pirmasis AREDS tyrimas parodė, kad vitaminų C ir E, beta karoteno, cinko bei vario derinys sumažina vėlyvosios stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką 25 %.

 

AREDS2 tyrimo metu nustatyta, kad liuteino ir zeaksantino derinys su vitaminais C ir E, cinku ir variu dar labiau sumažino vėlyvosios stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

 

Kiti tyrimai rodo, kad rozmarinų aktyviosios medžiagos gali apsaugoti nuo geltonosios dėmės degeneracijos.

 

O štai Australijos ir Italijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Viduržemio jūros regionui būdingas prieskonis šafranas padeda sulėtinti šios sudėtingos ligos progresavimą ir net pagerinti regėjimą.

 

Tyrėjai atliko atsitiktinių imčių, dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą žmonių, sergančių ankstyvos stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracija, tyrimą. Vienai grupei buvo skirta 20 mg šafrano per dieną. Vos po 90 dienų tyrėjai pastebėjo reikšmingą šafrano grupei priklausančių žmonių būklės pagerėjimą.

 

Tuomet mokslininkai ištyrė kitą 55–85 m. amžiaus 29 pacientų, sergančių ankstyvos stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracija, grupę. Pacientai gavo 20 mg šafrano per dieną. Jį kaip maisto papildą tiriamieji vartojo maždaug 14 mėnesių.

 

Tyrėjai nustatė ženklų šafrano papildų vartojusių tiriamųjų klinikinių ligos matavimų pagerėjimą. Be to, visi pacientai pranešė, kad pagerėjo regėjimo kokybė. Jie patyrė kontrasto ir spalvų suvokimo, skaitymo ir regėjimo pagerėjimą esant silpnam apšvietimui. Ir tai itin pagerino pacientų gyvenimo kokybę.

 

Kokios šafrane esančios medžiagos saugo akis?

 

Tyrėjai pastebėjo, kad šafranas – iš daržinio kroko (lot. Crocus sativus) purkų išgaunamas prieskonis, turi cheminių junginių, vadinamų krocinu ir crocetinu (apokarotinoido dikarboksirūgštimi). Tai antioksidaciniai karotinoidų dariniai. Krocinas apsaugo akyje esančius fotoreceptorius nuo šviesos sukeltos pažaidos. Crocetinas didina deguonies prieinamumą ląstelėms.

 

Šafrane taip pat yra daugiau nei 150 lakiųjų ir aromatinių junginių, kurie prisideda prie daugybės kitų mokslo įrodytų šafrano naudų sveikatai.

 

Kontroliuojant Alzheimerio ligą šafranas gali būti veiksmingesnis nei populiariausias vaistas

 

22 savaites trukęs atsitiktinių imčių, dvigubai aklas kontroliuojamas tyrimas parodė, kad du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano taip pat veiksminga, kaip donepezilu (JAV parduodamas su „Aricept“ prekės ženklu) gydyti lengvą ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligą.

 

Kitas 16 savaičių atsitiktinių imčių ir placebu kontroliuojamas tyrimas parodė, kad du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano saugu ir veiksminga gydant lengvą ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligą.

 

Gydant depresiją šafranas toks pat veiksmingas, kaip vaistai „Prozac“ 

 

Žurnale „Progress in Neuropsychopharmacology and Biological Psychiatry“ paskelbtame dvigubai aklo tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano taip pat veiksminga, kaip ir „Prozac“ – populiariausią vaistą depresijai gydyti. Vartojant šafrano remisija siekia net 25 %. Taip pat įrodyta, kad šafranas padeda išvengti seksualinės disfunkcijos ir libido sumažėjimo, kurie yra dažni vaisto „Prozac“ nepageidaujami poveikiai.

 

Kitas tyrimas parodė, kad šafranas yra toks pat veiksmingas, kaip depresijai gydyti skirtas cheminis junginys imipraminas, parduodamas „Tofranil“ pavadinimu. O metaanalizė atskleidė, kad šafranas veiksmingas gydant pagrindines depresijos formas.

 

Kitos moksliškai įrodytos šafrano naudos sveikatai:

 
  • Spartina sotumo pojūtį, todėl naudingas siekiantiems sumažinti kūno svorį.
  • Padeda sumažinti skausmą geriau nei įprasti be recepto parduodami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
  • Lengvina priešmenstruacinį sindromą.
  • Yra duomenų, kad šafranas turi priešvėžinių savybių.

Kiti tyrimai rodo, kad šafranas gali padėti apsaugoti kraujagysles, išvengti diabeto komplikacijų ir pagerinti dėl amžiaus susilpnėjusias kognityvines funkcijas.

 

Kaip naudoti šafraną?

 

Šafranas gaunamas iš džiovintų tamsiai raudonų arba geltonų purkų, esančių daržinio kroko žiedo centre. Tačiau daugelis gaminančių namuose vengia šio sodraus skonio prieskonio dėl jo kainos. Sakoma, kad tai brangiausias prieskonis pasaulyje. Kiek mažiau nei pusė kilogramo šafrano kainuoja maždaug 1000 JAV dolerių.

 

Taip yra todėl, kad, norint pagaminti vos 100 g džiovintų šafrano siūlelių, reikia apie 15 000 žiedų. O krokai žydi tik vieną savaitę per metus ir visos purkos turi būti surenkamos rankomis.

 

Laimei, gaminant maistą šafrano reikia labai nedaug. Išskirtinį skonį ir spalvą suteikia nedidelis žiupsnelis šio prieskonio – apie 20 siūlelių. Rekomenduojama rinktis nesmulkintą šafraną. Nors šafrano milteliai gerokai pigesni, tačiau yra rizika, kad toks prieskonis nebus grynas, o maišytas su pigesniais priedais, pavyzdžiui, ciberžole.

 

Prieš gardinant patiekalus šafranu rekomenduojama 5–20 min. siūlelius pamerkti į karštą vandenį ar sultinį. Taip geriau atsiskleidžia šio prieskonio skonis ir aromatas, taip pat išlaisvinamos veikliosios medžiagos. Šafranu gardinami ryžių patiekalai, pavyzdžiui, rizotas. Taip pat puikiai dera prie jūrų gėrybių patiekalų, tokių kaip Provanso žuvies troškinys bujabesas ar ispaniškas ryžių ir jūrų gėrybių troškinys paelija. Šafraną galima naudoti ruošiant jautienos troškinius ar pomidorų padažus.

 

Įsigijus kokybiško šafrano jį derėtų laikyti sausoje talpoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Prieskonis tinkamas naudoti išlieka metų metus.

 

Parengta pagal:

„© [„Saffron Protects Against Macular Degeneration“ Margie King. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2021 m. gruodžio 22 d.].