Vienas gražiausių pasaulio miestų, Sankt Peterburgas, gali pasigirti viskuo, ko reikia nepamirštamai kelionei: prabangia architektūra, išskirtiniais meno darbais, pašėlusiu naktiniu gyvenimu, neeiline miesto istorija bei turtingomis kultūros tradicijomis, kurios įkvėpė ne vieną, visame pasaulyje žinomą, kūrėją. Tai miestas, kuris griauna stereotipus ir kaskart atsiskleidžia vis kitomis spalvomis.

 

"Sankt Peterburgas"

Plotas 606 km²
Gyventojų skaičius 5028000 (2013 m.)
Valstybė Rusija
Valstybinė kalba rusų
Valiuta Rublis (0,02 EUR)
Laiko juosta UTC +3
 

Arčiau Europos

 

Sankt Peterburgas – miestas, esantis kiek daugiau nei 730 km nuo Vilniaus, Rusijos šiaurės vakaruose. Jis taip pat žinomas Petrogrado ar Leningradu vardu, o prieškario Lietuvoje buvo vdinamas Petrapiliu. Antrą pagal dydį Rusijos miestą 1703 m. įkūręs Rusijos caras Petras I, pavadino jį Šv. Petro vardu. Netrukus miestas tapo Rusijos sostine ir svarbiausiu šalies miestu išliko apie 200 metų. Sovietmečiu Sankt Peterburgas (Leningradas) visada buvo minimas, kaip revoliucijos miestas. Dėl to neretai sakoma, kad Sankt Peterburgas yra tarsi „langas į Europą“. Šiandien šis miestas vienas europietiškiausių Rusijoje, nenusileidžiantis nei architektūra, nei kultūra, nei literatūra didžiosioms Europos sostinėms. Sankt Peterburge yra daugybė visame pasaulyje vertinamų universitetų, kolegijų, aukštųjų mokyklų, teatrų, muziejų, išvystyta laivyba, mašinų, chemijos, lengvoji, maisto bei poligrafijos pramonė.

 

Kūrėjų meka

 

Kalbant apie meną ar kultūrinį palikimą, galima teigti, kad Sankt Peterburgas yra beveik nepralenkiamas. Vaikščiojant miesto gatvėmis galima sutikti namų, kuriuose gyveno ar kūrė vieni garsiausių rašytojų, tapytojų bei kompozitorių pasaulyje. Siaurose šio miesto gatvėse gimė pripažinimo pelnę F. Dostojevskio romanai bei gražiausios P. Čaikovskio simfonijos, operos bei tokie baleto kūriniai, kaip „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuolė“, „Spragtukas“. Tuo tarpu Ermitaže – viename didingiausių meno muziejų pasaulyje, kuriame yra daugiau kaip 350 salių ir net apie 60000 eksponatų, galima praleisti ištisas dienas, apžiūrinėjant kone visų laikotarpių šedevrus – nuo Egipto mumijų iki P. Pikaso darbų. Nacionaliniame Rusijos muziejuje, užimančiame net keturis didingus rūmų pastatus, surinkta ir eksponuojama bene geriausia Rusijos menininkų darbų kolekcija, o besidomintiems šiuolaikiniu menu siūloma apsilankyti Erarta muziejuje. „Marijos teatras“ kviečia klasikinės muzikos gerbėjus pasigrožėti nepriekaištingais operos ir baleto pasirodymais, kuriuose vaidmenis atlieka garsiausi šių dienų artistai.

 

Architektūrinai paminklai – miesto pasididžiavimas

 

Sankt Peterburgą kūrė ir statė ne tik Rusijos architektai, bet ir profesionalai iš užsienio šalių. Galbūt todėl nenuostabu, kad šis miestas tarsi pulsuoja prabanga, išdidžiais statiniais, aukso puošmenomis tiek interjere, tiek eksterjere. Dėl to netgi kino teatre galima pasijausti, kaip prabangiuose baleto rūmuose. Apskritai, miesto architektūroje dominuoja XVIII – XIX a. klasicizmo statiniai, daugiausia masyvios šventyklos: tokios kaip, pavyzdžiui, Petro ir Pauliaus soboras, Isakijaus soboras (vienas didžiausių soborų pasaulyje), Kazanės soboras, Ksenijos Palaimintosios varpinė esanti Smolensko Nekropolyje bei kt. Mieste netrūksta ir tokių istorinių statinių, kaip Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Dekabristų aikštė, paminklų Petrui I-jam, marmurinių kolonų, įspūdingų tiltų, o taip pat gausu ir meno bei mokymosi įstaigų, kurios atrodo ne ką prasčiau nei valdovų rūmai.

 

Griaunantis stereotipus

 

Viešint Sankt Peterburge nesunku pastebėti, kad istoriniame miesto centre yra gausybė kanalų, barokinio stiliaus aikščių bei neoklasicizmo rūmų. Dėl to šis miestas neretai lyginimas su Venecija. Pagrindinę Sankt Peterburgo gatvę – Nevskij prospektą verta aplankyti ne tik dėl garsiojo Kazanės soboro, kuriame yra stebuklingoji Dievo Motinos ikona, bet taip pat pamatyti ir kitokią miesto pusę: prabangias parduotuves, restoranus bei naktinius klubus. Ne paslaptis, kad apie Rusiją vis dar galvojama, kaip apie sovietmečio nuotaikomis tebegyvenančią valstybę. Vis dėl to lankantis Peterburge tokia nuomonė nublanksta: sutvarkytos miesto gatvės, išvystytas transporto sektorius, modernūs šviesoforai, o dauguma viešų erdvių bei lankytinų objektų pritaikyti neįgaliesiems. Be to, manantys, kad Sankt Peterburge kalbama tik rusiškai, neretai maloniai nustemba išgirdę, jog vietiniai gyventojai stengiasi turistams padėti kalbėdami anglų kalba.

 

Stebuklingosios baltosios naktys

 

Sankt Peterburgas – vienas iš nedaugelio miestų, galinčių pasigirti ilgesnėmis ir šviesesnėmis vasaros naktimis nei įprasta. Jos prasideda gegužės mėnesį, vos tik mieste įsitvirtina pavasaris ir pasibaigia maždaug birželio viduryje. Toks laikas, kuomet dangus būna skaidrus visą naktį, vadinamas baltosiomis naktimis. Nors jos trunka vos keletą savaičių, išgyventa patirtis bei emocijos yra neįkainojamos. Per baltąsias naktis mieste, rengiama daugybė festivalių bei koncertų, neretai ir po atviru dangumi, o norintiems pasilinksminti naktiniuose klubuose ar baruose, vertėtų rinktis Dumskajos gatvę. Jei linksmybės nėra kelionės tikslas, patariama išeiti į miestą gerokai po vidurnakčio, pasigrožėti šviesiu dangumi ir jo apšviestomis gatvėmis arba stebėti, kaip pakeliami Nevos upės tiltai. Tiesa, vertėtų įsitikinti, kad pakėlimas stebimas tinkamoje upės pusėje. Pakeliami tiltai nuleidžiami tik penktą valandą ryto, todėl įstrigus ne toje pusėje, teks joje ir pasilikti. Kita neatsiejama baltųjų naktų tradicija – stebėti netikrą piratų mūšį Nevos upėje. Šio mūšio kulminacija – fejerverkų šou, nudažantis laivų bures raudona spalva. Ši šventė laikoma vienu didžiausiu miesto įvykių, kurio metu upės pakrantėse būriuojasi daugiau kaip milijonas rusų ir miesto svečių.

 

Vasarotojų rojus

 

Nors šis miestas įspūdingas visais metų laikais, tačiau lankantis jame vasarą, galima išmėginti kiek daugiau pramogų. Sankt Peterburge esantis „Vasaros sodas“ apsuptas medžių alėjomis, išpuoštas didingomis balto marmuro skulptūromis bei žavingais fontanais, puikiai tinka ilgiems vasaros pasivaikščiojimams. Viešint šiame mieste rekomenduojama paragauti ir tradicinių rusiškų ledų į kurių gaminimą vietiniai žiūri labai rimtai. Norint paragauti unikalių rusiškų ledų, patariama jų įsigyti ne prekybos centruose, o iš specialių vežimėlių. Vasarą saulės vonių mėgėjai dažniausiai renkasi prie Petro ir Pauliaus gynybinės sienos Nevos pakrantėje. Įdomu, kad, siekdami geresnio įdegio, rusai saulės spinduliais mėgaujasi stovėdami ar atsiremdami į gynybinę sieną. Norintys pailsėti nuo miesto šurmulio renkasi kiek atokiau esantį Ladogos ežerą.

 

Įdomu

 

  • 1991 m. vietiniai miesto gyventojai balsavo referendume, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas – Sankt Peterburgas.
  • Rusijos milicija turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti parodyti dokumentą, dėl to patariama visuomet turėti pasą.
  • Prieš daugiau nei 50 metų Sankt Peterburgas buvo ironiškai vadinamas „laukiamuoju“, kadangi didžioji dalis šio miesto gyventojų buvo garbingo amžiaus.
  • Turistams operoje yra taikomos didesnės kainos.
  • Miegamuosiuose Peterburgo rajonuose maisto parduotuvės bei gėlių salonai veikia visą parą.
  • Nusprendus keliauti taksi, dėl kainos patariama susitarti iš anksto, nes skaitliukų ar oficialių įkainių nėra. Pusės valandos kelionė gali kainuoti apie 700 rublių (10,14 EUR).
  • Sankt Peterburgo metro yra giliausia požeminė stotis, siekianti 100 metrų.
  • Visame mieste veikia bevielis internetas.
  • Mieste viešieji tualetai yra mokami, todėl patariama turėti smulkių.
  • Sankt Peterburgas itin draugiškas šunims. Šiame mieste gausu ne tik parkų ar paplūdimių į kuriuos galima eiti drauge su keturkojais, tačiau jie maloniai priimami ir restoranuose.
  • Išvydus ant šaligatvio gulinčią piniginę, patariama į ją nereaguoti ir eiti savo keliu. Tai – sukčių pinklės. Vos tik piniginė pakeliama nuo žemės sukčiai išbėga į gatvę rėkdami, jog juos apvogė, o paėmę piniginę iš jūsų rankų tikins, kad joje trūksta pinigų.