Ruošiantis modernizuoti daugiau daugiabučių – optimizuojami procesai

„Renovacijos proveržis, žaliasis kursas ir inovacijos“ – taip vadinosi Pasaulinės būsto dienos proga vykusi konferencija, kurioje buvo aptariamos renovacijos temos. Į konferenciją susibūrę renovacijos specialistai aptarė daugiabučių atnaujinimo iššūkius, naujoves ir problemas. 

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo.

Kasmetinė konferencija šiemet vyko Druskininkuose – ši lokacija buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Galima drąsiai teigti, jog Druskininkai yra vienas lyderių pagal renovacijos rodiklius – net 39 proc. visų daugiabučių yra atnaujinti. Tokie rezultatai pasiekti glaudaus būsto administratoriaus ir gyventojų bendradarbiavimo bei teigiamo savivaldos požiūrio į renovaciją dėka.

Siekiant, kad daugiau Lietuvos savivaldybių pasektų Druskininkų pavyzdžiu, Lietuvoje bus siekiama ieškoti priemonių, kurios palengvintų renovacijos procesus bei keltų savivaldybių ir gyventojų motyvaciją modernizuoti daugiabučius. Tai itin svarbu, atsižvelgiant į faktą, jog senų būstų modernizavimas yra glaudžiai susijęs su ES užsibrėžtu žaliuoju kursu – iki 2050 tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu.

Paprastesni procesai leis palengvinti renovacijos eigą

Šį lapkričio mėnesį prie Aplinkos ministerijos pradės veikti naujas kompetencijų centras, kuris administruos daugiabučių namų renovacijos programą, koordinuos priemones, skirtas pastatų energiniam efektyvumui didinti, teiks pagalbą tiek savivaldybėms, renovacijos administratoriams, tiek gyventojams.

Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius pasakoja, jog naujasis kompetencijų centras įsitrauks į sudėtingesnių atvejų sprendimą, pasiūlys naujus įrankius investicijų plano rengimui, unifikuos sprendimus bei pateiks standartinius šablonus, kurie palengvins darbą renovacijos administratoriams.

„Siekiant dar didesnio spartumo, procesai optimizuojami arba keičiami jau dabar, kad modernizacijos eigoje būtų kuo mažiau trukdžių. Šiuo metu jau pakeista balsavimo tvarka – žmonės gali atiduoti savo balsą nuotoliniu būdu ir priimti sprendimus greičiau bei paprasčiau. Taip pat ketinama palengvinti ir investicinių planų tvirtinimo mechanizmą, kad sutartis su rangovu būtų galima sudaryti greičiau“, – teigia D. Kvedaravičius.

Rinkos kainų pokyčiai taip pat sulauks daugiau dėmesio – jos bus atnaujinamos dažniau, todėl ateityje pavyks rengti kokybiškesnius investicijų planus.

Vienintelis būdas sumažinti išlaidas šildymui – renovacija

Specialistai teigia, kad smarkia paskata atnaujinti daugiabučius turėtų tapti išaugusios šildymo kainos. Prognozuojama, kad visoje Lietuvoje jos kils apie 30 proc., o Vilniuje – dar daugiau. Jeigu 60 kv. m ploto renovuoto daugiabučio buto savininkai vidutiniškai mokės per 20 Eur dydžio sąskaitas, tai nerenovuoto – tris ar net keturis kartus daugiau.

„Jeigu gyvenimo kokybės ir komforto argumentai nebuvo pakankami, tai šiuo metu renovuotis paskatins didėjančios šilumos kainos. Vienintelis realus būdas, esantis gyventojų rankose, sumažinti savo išlaidas šildymui – renovacija“, – teigia Aplinkos viceministras.

Nors einamuoju laikotarpiu dėl pandemijos, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir padidėjusių žaliavų kainų renovacijos tempai sulėtėję, tačiau jie vis dar yra pakankamai neblogi. Šiuo metu Lietuvoje renovuojama per 1,3 tūkst. daugiabučių, o beveik dešimtadalis pastatų jau yra atnaujinti.

Įgyvendinant renovacijos pokyčius bus siekiama įtraukti pasyvias savivaldybes

Primenama, kad jau dabar renovacijos žemėlapyje matoma savivaldybių, kuriose renovuota daugiau nei pusė daugiabučių, tačiau kur kas liūdniau atrodo savivaldybės, kuriose iki dabar neatnaujintas nei vienas daugiabutis. Tikimasi, kad rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie skaidrins ir paprastins būstų modernizacijos procesus, padės į modernizacijos procesus įtraukti ir pasyvias savivaldybes.

Anot Aplinkos viceministro, vienas pagrindinių įsteigto kompetencijų centro užduočių bus informuoti bei edukuoti savivaldas renovacijos klausimais, paaiškinti kokios yra jos naudos iš įvairių perspektyvų.

„Įgyvendindami pokyčius, atsižvelgiame ir į nesėkmės istorijas, kai šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Tad planuojame sustiprinti atsakomybę renovacijos proceso dalyviams. Norime, kad visi labai aiškiai žinotų savo atsakomybes: tiek techninės priežiūros atlikėjai, tiek rangovai ir administratoriai, kad nebūtų tokių atvejų, kai gyventojai yra paliekami vieni su savo nelaime“, – pasakoja D. Kvedaravičius.

Primename, kad aštuntas kvietimas daugiabučių atnaujinimui pratęstas iki šių metų pabaigos.