Nuo seniausių laikų žmonės kūrė altorius – sakralias erdves, kuriose galėjo bendrauti su dievybėmis, protėviais ar savo vidiniu pasauliu. Tačiau šiandien altorius gali būti ne tik dvasinės praktikos vieta, bet ir galingas įrankis save pažinti. Kiekvienas magiškasis altorius unikalus ir atspindi mūsų Alter ego, vidinį „aš“, kurį norime atskleisti, sustiprinti ar harmonizuoti.

 

Paslaptingi simboliaiBeautiful,Altar,With,Crystals,And,Rose,Flowers.

 

Ritualiniuose altoriuose talpinami objektai turi savitą simboliką, kiekvienas daiktas parenkamas atsakingai, ypač jei norima pasiekti konkrečius tikslus. Apgalvotai sukurtas altorius padidina ritualo reikšmę ji atliekančiam asmeniui. Be to, didėja ritualo sakralumas, galia ir jo transformuojantis poveikis. Mūsų namuose ar aplink juos glūdi asmeniškai svarbių daiktų dobynas, net nejusdami namo parsinešame akis patraukusį akmenėlį, pakelėje rastą plunksną, ypatingą jūros kriauklę, kurią radome atostogaudami. Kiekvienas daiktas skleidžia tik jam būdingą energiją, tačiau kol širdžiai mieli daiktai yra skirtingose namų erdvėse, jų energija silpna, greitai kintanti. Susijungus kelioms energijoms ir ritualą atliekančiam žmogui labiau sutelkus dėmesį į save, galima pasiekti neregėtų dalykų.

 

Pagrindinė altoriaus simbolika siejama su keturiais elementais, susietais su Dvasia. Kitaip tariant, Ugnis, Vanduo, Oras ir Žemė susijungia su penktuoju elementu Dvasia, kuri yra gyvybinė jėga, veikianti visa, kas gyva. Ugnies stichijos simbolį dažniausiai vaizduoja žvakė. Jų būna įvairių spalvų, kurių kiekviena turi tam tikrą poveikį. Pirmajam altoriui geriausia naudoti baltas arba natūraliaus bičių vaško žvakes. Ugnis simbolizuoja kūrybinę energiją, įkvėpimą, stiprią valią ir seksualumą. Tradiciškai siejamas su jang energija. Vandenį dažniausiai simbolizuoja taurė, puodelis ar net jūros kriauklės. Šis elementas reiškia emocijas, intuiciją, gijimą, susijusį su in energija. Oro stichijai galima naudoti natūralius smilkalus, baltąjį šalaviją, plunksnas, paukščio atvaizdą ar net rašymo priemonę. Oras reiškia žinias ir proto galias. Taip pat yra drąsos simbolis ir susijęs su vyriškąja energija. Žemės simboliai, kuriuos galima pastatyti ant altoriaus, gali būti gėlės, kristalai ar akmenys arba sausumos gyvūno atvaizdas. Šis simbolis siejamas su gamta, įžeminimo jausmu, saugumu ir materialine gerove bei neša moteriškąją energiją. Penktuoju elementu laikomas Dvasios simbolis dažnai yra katilas, bet gali būti veidrodis, krištolinis rutulys, Dievo ar deivės atvaizdas, protėvio paveikslas, net drugelis. Visi šie objektai yra sielos / dvasios metaforos.

 

Naudinga dėti objektus taip, kad elementai atitiktų jų kryptis, arba apskritime, kurio centre yra Dvasia. Ugnis nukreipiama į pietus, apatinį dešinįjį kampą. Vanduo simbolizuoja vakarus, tad jį atspindintys elementai dedami viršutiniame kairiajame kampe. Oras nurodo rytus, todėl simboliai dėliojami viršutiniame dešiniajame kampe, o Žemės elementai dedami šiaurėje, apatiniame kairiajame kampe. Dvasią nurodantys simboliai dėliojami šių keturių krypčių centre ir taip užbaigiamas žvaigždės formos raštas. Šie penki simboliai, sudėti ant altoriaus drobės, apsaugančios ribas, tampa altoriumi, kurio galia pasinaudojus galima įvykdyti ketinimą, jį visą skirti Dievui ar deivei ar pan.

 

Altoriaus kūrimo subtilybės

 

Namuose galite turėti vieną universalų altorių arba keletą mažesnių. Jį galite laikyti ant lentynos, kosmetinio staliuko ar bet kur, kur jums patogu. Galite sukurti nedidelę šventovę net obuolių dėžėje, pritvirtintoje prie sienos. Židinys ir jo viršutinė dalis irgi populiari altoriaus erdvė. Taip pat galite sukurti mobilų altorių ant keraminės lėkštės ar medinio padėklo, kurį galima perkelti pagal poreikį. Paprasčiausias altorius gali būti vos vienas akmuo arba mirganti žvakė, kuri taps jūsų meditacijos praktikos židiniu. Jei kuriate altorių grupiniam ritualui, kiekvienas grupės narys turi atsinešti daiktą, kurį pastatys ant altoriaus, kad atspindėtų kartu atliekamo darbo aspektą. Jei turite dvasinį projektą, apimantį daug dienų ar užsiėmimų, kiekvieno užsiėmimo pradžioje galima altoriui atnešti naują objektą, kad atnaujintumėte ir pagilintumėte praktiką.

 

Altoriui sukurti reikia: žvakių; gėlių; smilkalų; dubens arba varpelio; kvapiųjų prieskonių; vandens; gyvo augalo; garuojančio puodelio arbatos ar vandens; džiovintų vaisių arba šokolado.

 

Šie elementai suteikia papildomą dimensiją, pvz., kvapą, garsą, lytėjimą ir judesį, padeda greičiau ir giliau sutelkti dėmesį. Jei planuojate statyti altorių ant baldo paviršiaus, pvz, stalo ar komodos, patieskite audinio gabalėlį, kuris nurodys ribas, kurias užims altorius. Vieta turėtų būti patogi, tačiau atokiau nuo praėjimo, namiškių ar svečių, ypač jei planuojate toje vietoje altorių laikyti ilgiau. Pirmiausia nustatykite rytų kryptį. Jei dėl jos nesate tikri arba norite būti labai tikslūs, galite naudoti kompasą. Padėkite drobę pasirinktoje vietoje. Ant jos daiktus dėkite atsargiai, neskubėdami, sutelkite dėmesį į ketinimą sukurti šią šventą erdvę. Padėkite plunksną rytinėje altoriaus pusėje ir priimkite rytų dvasias: orą, intelektą, dėkingumą už kvėpavimą, intuiciją ir kt. Jūsų plunksna simbolizuoja Oro stichiją. Padėkite žvakę ant pietinio altoriaus krašto ir susitikite su pietų dvasiomis: ugnimi, aistra, transformacija, įkvėpimu. Jūsų žvakė simbolizuoja Ugnies elementą. Padėkite vandens puodelį vakarinėje altoriaus pusėje, pasitikdami vakarų dvasias: vandenį, emocijas, lankstumą, meilę. Jūsų puodelis simbolizuoja Vandens elementą. Padėkite akmenį šiaurinėje altoriaus pusėje ir priimkite šiaurės dvasias: žemę, maitinimą, stabilumą, įžeminimą. Jūsų akmuo simbolizuoja Žemės elementą. Padėkokite ir keletą kartų giliai įkvėpkite, nusišypsokite įvertinę savo sukurtą altorių. Dar kartą pažvelkite į visumą, kuri telpa keturiuose paprastuose jūsų altoriaus daiktuose. Padėkokite kiekvienos krypties, kurią kvietėte, dvasiai ir pakvieskite jas išvykti, jei reikia, arba pasilikti, jei nori.

 

Atlikus pirmuosius altoriaus paruošimo darbus, jį taip pat reikia pašventinti, kad įgautų galių. Saugiai uždekite žvakes ir smilkalus. Atsistokite prieš altorių, užsimerkite ir kelis kartus giliai įkvėpkite. Laikykite rankas virš altoriaus, pajuskite, kaip iš jų sklinda energija. Tyliai ar garsiai ištarkite norimą intenciją, pvz., „Tegul ši vieta tampa šventa. Tegul ji spinduliuoja apsaugą, ramybę ir išmintį. Visi darbai, atliekami čia, tebūnie kupini šviesos ir tikslo.“ Mintyse vizualizuokite, kaip šviesa apgaubia altorių, pripildydama jį stiprybės. Kasdienės praktikos ritualams rytais ar vakarais uždekite žvakę, kad aktyvuotumėte altorių. Medituokite ar atlikite intencijas prieš altorių. Valykite ir atnaujinkite altorių keisdami smilkalus, žvakes, vandens indą ir pridėdami naujų elementų pagal metų laikus ar jūsų poreikius. Svarbiausia – klausytis intuicijos.

 

Dėkingumo energija

 

Vienas naudingiausių ir paprasčiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, – kiekvieną dieną įdėti šiek tiek dėkingumo į savo erdvę. Tam gali būti skirtas altorius, kuris primintų jums padėkoti, taip pat gali būti vaizdinis priminimas apie visą gėrį, kuriuo esate apsupti. Jei jau turite knygelę, kurioje rašote tai, už ką esate dėkingi, galite sukurti paprastą altorių, kuriame šią knygelę laikysite. Atremkite ją į sieną ir apsupkite ją spalvingais akmenukais, kriauklėmis, plunksnomis ir bet kuo, kas suteikia laimės ir primena apie gražiausius laikus. Galbūt turite žvakę, kurią nuolat uždegate prieš rašydami. Galite įsivaizduoti, kaip dėkingumo energija sklinda su liepsnos šiluma, kuri jūsų aplinką, gyvenimą persmelkia ta teigiama energija. Kitas galimas būdas – pastatyti stiklinį dubenį naujo altoriaus centre. Paruoškite pluoštą sukarpytų popieriaus lapelių, suberkite juos ant altoriaus. Kiekvieną dieną naudokite šiuos tuščius lapelius, kad parašytumėte, už ką esate dėkingi. Kiekvieną kartą dėkingumo raštelį meskite į stiklinį dubenį. Bėgant laikui dubuo prisipildys visų jūsų pastebėtų gerų dalykų ir, jei niūriu gyvenimo laikotarpiu pajusite poreikį atsikratyti streso ar blogų minčių, visada galėsite po vieną juos traukti ir skaityti, taip po truputį nuramindami save.

 

Autorė Monika Budnikienė