Tiek seniau, tiek dabar kiekviena šeima, giminė  turėjo ir turi ypatingų, savų ritualų. Šeimos ritualai – tai tam tikras elgesys arba veiksmai atliekami tam tikru laiku. Jie turi simbolinę reikšmę visiems šeimos nariams ir yra perduodami iš kartos į kartą. Ritualai atspindi šeimos tradicijas, yra susiję su kultūrine, religine ir etnine padėtimi. Šie epizodiškai atliekami veiksmai tarsi primena, kad dabartyje yra užkoduota praeitis.

 

vaikščiojimas ugnimi

Įvairūs tabu (draudžiami dalykai) labai gajūs ir išlieka net tada, kai žmonės yra pamiršę, nebesupranta tikrųjų priežasčių, kodėl jie buvo sukurti. Daugeliui šiais laikais yra atstumiantis natūralus kūno kvapas, nors, pavyzdžiui, vaikams ir gyvūnams jis nėra atgrasus. Tai reiškia, kad žmonės ilgainiui išmoksta kitaip reaguoti į nemalonius kvapus ir švarą. Įvairūs tabu stiprina socialinę struktūrą ir stiprina visuomenės bendruomeniškumo jausmą, o įvairūs ritualai suteikia jausmą, kad viską šiame chaotiškame ir priešiškame pasaulyje galima kontroliuoti ir sutvarkyti.

 

Iki šių dienų išlikę ritualų, kurie taip pat, kaip senovėje, tebėra atliekami ir dabar. Štai keletas jų.

 

Saulės šokis – indėnai, tikrieji Amerikos gyventojai, garsėjo tuo, kad rengdavo daugybę ritualų, skirtų Žemės dvasioms pagerbti. Trumpai tariant, ritualas – tai susijungimas su nežemiškos kilmės būtybėmis ir pasiaukojimas. Jie tiki, kad būtina išsaugoti tiesioginį kontaktą su gyvybės medžiu. Tą galima padaryti per ritualą, kai prie medinio stulpo, simbolizuojančios gyvybės medį, pririšami paaukotieji ir jiems praduriama krūtinės oda, bet įstatomas amuletas.

 

Vudu ir dvasių užvaldymas – Vakarų Afrikoje vis dar gyvena žmonių, kurie praktikuoja magiją ir atlieka vudu ritualus. Atliekant vieną ritualą išrinktasis tampa tarsi savotišku laivu, mediumu. Tada šis asmuo nuvedamas į tankų mišką, kad susijungtų su Žemės dvasia Sakpata. Kai dvasia užvaldo žmogaus kūną, netenkama sąmonės. Tokioje būsenoje asmuo paliekamas tris dienas ir naktis be maisto ir vandens. Po to jis sugrąžinamas į gyvenimą, atliekant tam tikrus ritualus.

 

Vaikščiojimas žarijomis – festivalis nuo seniausių ir dabartinių laikų organizuojamas Penango saloje Malaizijoje. Vienas iš festivalio metu atliekamų apsivalymo ritualų – vaikščiojimas basomis po įkaitusias žarijas. Tikima, kad ugnis atbaido piktąsias dvasias, sustiprina vyriškumą, suteikia jėgų ir padeda atsikratyti blogių, slogių minčių. Kasmet minios žmonių atlieka šį ritualą, tikėdami jo galia.

 

XXI amžiuje Vakarų pasaulyje ritualai nėra tokie žiaurūs ir nesusiję su dvasiomis bei mirtimi. Dažnai šiuolaikiniai žmonės net nesusimąsto, kad ritualai žymi svarbius įvykius, kurie skirti paminėti kokiai nors pradžiai (pavyzdžiui, kūdikio laukimo vakarėlis, dideli atidarymai, laivų nuleidimas į vandenį ir t. t.), pabaigai, gyvenimo būdui (laidotuvės, viengungių vakarėliai, „laimingosios valandos“), svarbių užduočių ir veiklų užbaigimą (diplomų įteikimas, tostas už sėkmingas derybas, aplodismentai), perėjimą iš vieno laikotarpio į kitą (gimtadienių šventės, jubiliejai, religinės ceremonijos, t. y. krikštynos, pirmoji Komunija, sutvirtinimo sakramentas), sąjungų sudarymą (santuokų ceremonijos, pamaldos, flirtas).

 

Kasdienių ritualų yra labai daug, bet, regis, jų nepakanka, nes vis daugiau žmonių ieško naujų ir kitokių. Greičiausiai dabar esantys ritualai jų netenkina. Tam, kad ritualas būtų sėkmingas jis turi teikti pasitenkinimą intelektualiai, emociškai, turėti stiprią pradžią ir pabaigą.

 

Intelektualus pasitenkinimas – tai reiškia, kad kiekvienas žodis ir judesys per ritualą turi būti prasmingas ir suprantamas visiems dalyviams ir stebėtojams. Jeigu ši sąlyga neįvykdoma, renginys tampa neįdomus ir painus. Žmonėms turėtų būti aišku, kas ir kodėl vyksta, kad nekiltų klausimų: „Kodėl jie tai daro?“.

 

Emocinis pasitenkinimas – tai jausmų ir savimeilės stimuliavimas ir pamaloninimas. Kokybiškai atliekamą ritualą įdomu stebėti, bet dažniausiai jis veikia tik dalyvių, o ne stebėtojų jausmus (pavyzdžiui, per vestuves daugiausiai emocijų patiria nuotakos tėvai).

 

Šių laikų žmonėms svarbūs tampa kiti dalykai, pasikeitė jų požiūris į tradicijas. Tikriausiai todėl daugelis ritualų nebesujaudina taip, kaip anksčiau. Ritualų tikslas – padaryti įspūdį ir įtaką žmonėms, tačiau daugelis iš jų dabar atliekami tiesiog dėl tradicijų, įpročio, o ne noro paveikti gyventojus. Nusivylę tradicijomis, jie pradeda ieškoti naujų potyrių, kurie stimuliuotų jusles. Tikriausiai todėl pastaraisiais metais pastebimas padidėjęs susidomėjimas šamanizmu, vika – neopagoniška religija ir kt. Šiose praktikose daug šokių, dainų, lytėjimo, susijungimo su gamta. Ritualai teikia džiaugsmą, prasmę, skatina kūrybingumą. Žmonės atranda tai, ko seniai nebeliko ritualuose, kurie priimtini visuomenei.