Jeigu grafologui duosite ranka parašytą tekstą, jis apie jus galės pasakyti daugiau, nei atskleistumėte per kelių minučių trukmės pirmąją pažintį. Visiškai nesvarbu, koks parašyto teksto turinys, kur kas daugiau išduoda rašysenos stilius.

 

grafologija

Ištisas mokslas

 

Rašyseną tyrinėja mokslas, vadinamas grafologija. Jis analizuoja asmeninių savybių ir rašto sąsają. Tai nėra nauja – grafologija žinoma dar nuo Aristotelio laikų. Visgi šio mokslo pradininku laikomas italų filosofas Camillo Baldi, susisteminęs visas žinias ir 1622 m. išleidęs pirmąjį grafologijos vadovėlį. Šiandien šis mokslas naudingas įvairiais tikslais: identifikuojant nusikaltėlius, tiriant sveikatą, analizuojant žmogaus charakterį. Kai kurie darbdaviai netgi samdo rašysenos psichologiją išmanančius specialistus ir pagal tai atsirenka tinkamiausius darbuotojus. Anot profesionalios grafologės Kathi McKnight, analizuojant rašyseną galima identifikuoti per 5000 asmenybės savybių. Žinoma, tiek daug įžvelgti gali tik patyręs ekspertas. Su grafologija nesusipažinusiems asmenims pavaldi tik apibendrinta analizė pagal akivaizdžiausius bruožus.

 

Raidžių dydis

 

Pagal raidžių dydį galima spręsti apie žmogaus ekstravertiškumą / introvertiškumą. Tie, kas rašo didelėmis raidėmis, dažniausiai yra labai socialūs, mėgsta dalyvauti įvairiuose renginiuose, megzti naujas pažintis, būti įvykių sūkuryje ir nevengia dėmesio. Mažos raidelės būdingos introvertams, kurie mieliau laiką leidžia vienumoje, pasitenkina bendraudami su keliais laiko patikrintais bičiuliais, o atsidūrę dėmesio centre jaučiasi nejaukiai. Vidutinio dydžio raidėmis rašantys asmenys – kažkur ties viduriu. Beje, jie pasižymi puikia dėmesio koncentracija.

 

Tarpai tarp raidžių

 

Kuo didesni tarpai tarp raidžių, tuo žmogui svarbesnė laisvė ir stipresnis noras išsaugoti nepriklausomybę visomis prasmėmis, visose gyvenimo srityse. Jeigu raidės labai nutolusios viena nuo kitos, tai gali rodyti ne itin sveiką polinkį vienatvei, atsiskyrėlišką būdą, negebėjimą pritapti prie visuomenės, socialinių įgūdžių stoką. Na, o jeigu raidės arti viena kitos, žmogui svarbu jausti kitų buvimą šalia, palaikymą. Jis mėgsta bendrauti ir nori priklausyti kokiai nors bendruomenei, nes tai suteikia saugumo. Jeigu raidės lipa viena ant kitos, taip susigrūdusios, kad sunku perskaityti parašytą tekstą, asmuo gali būti perdėtai landus, įkyrus, nejaučiantis socialinių ribų, mėgstantis kištis ne į savo reikalus. Jam gali stigti savarankiškumo, priimdamas net paprasčiausius sprendimus trokšta kitų patarimų bei pritarimo. Taip pat mėgsta patarinėti to neprašomas.

 

Rašiklio spaudimas

 

Jeigu rašiklis spaudžiamas tvirtai, žmogui būdingas didelis emocionalumas. Jis viską išgyvena intensyviai, reaguoja greitai ir dar ilgai lieka paveiktas užplūdusių jausmų. Net galima lyginti su nuožmiai besiveržiančiu ugnikalniu. Švelnus spaudimas rašant rodo, kad žmogus mažiau veikiamas emocijų, jis lengviau juda nuo vieno prie kito, neprisirišdamas, stipriai nepaveikiamas emocijų, jas išgyvena ir paleidžia. Išgyvenimai ne visuomet pastebimi kitiems, labai subtilūs, daugiau nukreipti į vidų, ne į išorę. Jeigu rašiklio spaudimas toks menkas, jog kai kurias raides net sunku aiškiai įžvelgti, tai gali būti apatijos požymis.

 

Žodžių pakrypimas

 

Jeigu žodžiai tiesūs, žmogus vadovaujasi galva, ne širdimi. Jis viską bando pamatuoti, pasverti, apgalvoti, o ne išjausti. Priimdamas sprendimus vadovaujasi logika net ten, kur įprasta vadovautis jausmais, tarkime, sprendžiant meilės reikalus. Taip rašo itin pragmatiškos, stabilios ir tvirtos asmenybės. Jeigu tekstas pakrypęs į dešinę, žmogus vadovaujasi jausmais, yra sentimentalus, o kartu impulsyvus. Jis pirmiau padaro, tada pagalvoja. Kartais tai sukelia nelauktus konfliktus, pridaro bėdų, nors nieko pikto nenorėta. Dažniausiai tai itin draugiškos asmenybės. Jeigu raštas svyra į kairę, žmogui būdinga savistaba, santūrumas. Jis orientuojasi į daiktus, ne į žmones. Taip pat būdingas gana stipriai išreikštas egoizmas – nebūtinai blogąja prasme. Tiesiog tokios asmenybės itin susitelkusios į save.

 

Taškeliai ant „i“

 

Jeigu taškeliai virš „i“ yra aukštai, rašantysis apdovanotas lakia vaizduote. Jeigu taškelis arti raidės, žmogus nėra kūrybiškas, užtat labai organizuotas ir pastebintis mažas detales, gebantis jas sujungti į bendrą visumą. Jeigu taškelis virš „i“ yra raidės kairėje, asmuo linkęs viską atidėlioti. Jeigu jis primena tuščiavidurį apskritimą, asmuo gana vaikiškas, žaismingas, artistiškas, mėgsta pasirodyti. Jeigu taškas yra tik taškas ir tiesiai virš raidės, nei per aukštai, nei per žemai, asmuo labai preciziškas, dėmesingas, mėgsta tvarką ir aiškumą.

 

Brūkšnelis ant „t“

 

Jeigu „t“ kertantis brūkšnelis ilgas, žmogui būdingas didelis entuziazmas, atkaklumas, gal net su užsispyrimo prieskoniu. Jeigu šis brūkšnelis trumpas, rašantysis gali būti tinginys. Jeigu mažąją „t“ raidę kertantis brūkšnelis yra aukštai, asmuo itin pasitiki savimi, siekia didelių tikslų. Jeigu žemai, rašantysis jaučiasi nesaugiai, stokoja pasitikėjimo savimi, todėl ir išsikelti tikslai per menki. Reikėtų ugdyti savivertę.

 

„L“ kilpos

 

Jeigu mažoji „l“ raidė turi plačią kilpą, žmogus puoselėja dideles viltis, mąsto pozityviai ir tiki gražia ateitimi. Tai būdinga atsipalaidavusiems, gana spontaniškiems asmenims. Siaura „l“ kilpa rodo, kad rašantysis riboja save, viską vertina atsargiai, neleidžia pasiduoti neaiškioms svajonėms. Jis stengiasi viską suplanuoti pagal aiškiai susidarytą tvarkaraštį, nes tik tada jaučiasi saugus.

 

„Y“ kilpos

 

Plati mažosios raidės „y“ kilpa rodo didelį socialumą, tikėtina, kad asmuo turi platų draugų ratą. Siaura kilpa byloja, jog žmogus kitiems yra labai išrankus ir atsargus, todėl jo bičiulių grupė gerokai siauresnė. Savo širdį jis atveria tik patiems artimiausiems, laiko patikrintiems žmonėms. Trumpa „y“ kilpa reiškia, kad rašantysis yra namisėda, o ilga – jog mėgsta blaškytis po pasaulį, patirti naujų potyrių, plėsti akiratį.

 

„E“ kilpos

 

Jeigu mažosios raidės „e“ kilpa yra siaura, žmogus greičiausiai skeptiškas, sunkiai pasiduoda kitų įtakai, o juo labiau – emocijoms. Jis mėgsta viską patikrinti savu kailiu. Jeigu raidės „e“ kilpa didelė, plati, žmogus kur kas atviresnis, tolerantiškesnis, jį lengviau paveikti, kažkuo įtikinti, palenkti į savo pusę. Tam nė nereikia logiškų argumentų, pakanka sužaisti jausmais. Beje, tokie žmonės mėgsta išbandyti naujoves.

 

„O“ – atviros ar uždaros

 

Jeigu įprastai raidė „o“ rašoma uždara, rašantysis mėgsta asmeninius dalykus pasilaikyti sau, pernelyg neatvirauja, veikiausiai yra introvertiškos prigimties. Atvira „o“ rodo priešingą būdą – didelį (kartais net per daug) atvirumą, nemokėjimą saugoti paslapčių, norą viskuo dalytis su kitais. Tai būdinga itin komunikabiliems ekstravertams.

 

Raidžių forma

 

Jeigu raidės apvalios, rašantysis yra kūrybingas, artistiškas, turi plačią pasaulėžiūrą, nesivadovauja išankstiniais stereotipais. Jeigu raidės kampuotos, žmogus gana griežtas – ir sau, ir kitiems, užtat intelektualus. Kartais tai netgi gali rodyti užslėptą agresiją. Dažniausiai ji kyla iš nepasitenkinimo, kad viskas vyksta ne taip, kaip suplanuota, praradus kontrolės jausmą.

 

Sujungtos ar palaidos?

 

Jeigu raidės žodžiuose sujungtos tarpusavyje, rašantysis yra logiškas, faktais ir patirtimi besiremiantis žmogus. Jeigu raidės palaidos, nesujungtos tarpusavyje, rašantysis turi puikią vaizduotę, yra impulsyvus ir priimant sprendimus pasitiki intuicijos, ne proto balsu. Jis gali stokoti atsakingumo.

 

Rašymo tempas

 

Greitai rašantys žmonės dažniausiai būna nekantrūs, nemėgsta veltui švaistyti laiko. Jie visko nori čia ir dabar, todėl gana sunkiai sekasi siekti ilgalaikių tikslų, reikalaujančio ilgo ir nuoseklaus darbo. Jeigu asmuo rašo lėtai, greičiausiai jis labai metodiškas, dalykiškas. Tikėtina, kad orientuotas į karjerą, intelektualinį augimą.

 

Paraščių plotis

 

Jeigu tekstas yra labiau sukoncentruotas kairėje lapo pusėje, žmogus linkęs dairytis į praeitį, sunkiai paleidžia buvusias skriaudas ir negali sau atleisti už padarytas klaidas. Jeigu tekstas vinguriuoja dešinėje lapo pusėje, asmuo gyvena ateitimi. Dažniausiai dėl jos nerimauja, bijo nežinomybės ir to, ko negali kontroliuoti, suplanuoti, įsprausti į tam tikrus rėmus. Jeigu abi paraštės yra panašaus pločio, tekstas tolygiai paskirstytas lape, žmogus gyvena šia diena. Tiesa, jam gana sunku ramiai nusėdėti, nori kuo efektyviau išnaudoti turimą laiką, todėl nuolat kažkur lekia, kažką daro, nemoka atsipalaiduoti.

 

Ką atskleidžia parašas?

 

Grafologų tvirtinimu, parašas parodo ne tik tai, koks žmogus yra, bet ir koks norėtų būti. Jeigu parašas perbrauktas, žmogus nėra patenkintas savimi. Dar blogiau, jeigu perbrauktas net keliose vietose – tai rodo net destruktyvų nusiteikimą prieš save. Jeigu paraše kaip nors užmaskuotos vardo ir pavardės pirmosios raidės, pvz., kilpose parašo pradžioje, asmuo jaučiasi nesaugiai, norėtų pasislėpti, baiminasi būti nesuprastas, įskaudintas, nepriimtas. Jeigu parašo galas kaip nors jungiamas su pradžia, žmogus negali atsiriboti nuo praeities. Jeigu parašas pabrauktas iš apačios, tai geras ženklas – žmogus nusiteikęs pozityviai judėti pirmyn, ypač jei brūkšnys brėžiamas iš kairės į dešinę. Labai mažas parašas rodo menką savivertę, žmogus nepasitiki savo jėgomis, yra perdėtai kuklus. Jam nuolat atrodo, kad aplinkiniams sekasi geriau, jie yra vertesni ir talentingesni. Tiesa, dažnai tokios asmenybės būna klaidingai įsitikinusios, kad ne pačios pamina save, o kiti jų tinkamai neįvertina. Tiesa ta, kad tokie žmonės patys sau neleidžia pasiekti daugiau. Jeigu parašas sunkiai įskaitomas, greičiausiai žmogus nuolat kažkur skuba ir nelabai suka galvą, ką apie jį pamanys kiti. Dėmesį sutelkia į tai, kas tuo metu svarbiausia, o mažos detalės tėra esmės nekeičianti nereikšminga smulkmena. Neretai tokiems žmonėms stinga atsakomybės, jie mėgsta rūpesčius perleisti ant kitų pečių.

 

Įdomu

 
  • Jeigu tekste yra akivaizdžių raidžių pasvirimo nukrypimų nuo įprastos rašymo manieros, labai tikėtina, kad tose vietose žmogus meluoja.
  • Perteklinis skyrybos ženklų naudojimas gali rodyti nebūtinai gramatikos taisyklių neišmanymą. Tai būdinga ir itin emocingiems žmonėms.
  • Jeigu rašant rašiklio spaudimas labai netolygus, tai gali išduoti kraujospūdžio problemas.
  • Jeigu žodžiai ar net atskiros raidės tekste pasvirusios chaotiškai, vis į skirtingas puses, gali būti, kad rašantysis serga šizofrenija arba ypač atitrūkęs nuo realybės.
  • Sergantiems Parkinsono liga būdinga neįprastai smulki rašysena. Tokia smulki, kad kartais jos negeba įskaityti net pats rašantysis.
  • Moksliškai įrodyta, kad rašyti ranka naudingiau nei kompiuterio klaviatūra. Tie moksleiviai ir studentai, kurie rašo ranka, mokosi geriau už nuolat dirbančius kompiuteriu. Rašymas ranka palieka ryškesnę žymę smegenyse, todėl informacija geriau įsimenama.
  • Dauguma, rašančių didžiosiomis raidėmis, sako, kad taip tiesiog greičiau. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad rašymas mažosiomis raidėmis kaip tik sklandesnis ir greitesnis, mat rankos nereikia atitraukti nuo lapo.
  • Stipriai išreikšta apatinė raidžių dalis rodo aukštą seksualumą, atvirumą naujovėms ir eksperimentams.
  • Žmogui senstant jo rašysena šiek tiek keičiasi.
  • 97 % asmenų, išmėgindami naują rašiklį, pirmiausia užrašo savo vardą.