Ramūnas Šimukauskas: „Man labai baisūs žmonės be humoro jausmo“

Pasislėpęs po akiniais, užsimaukšlinęs kepurę „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Muzikinis gimtadienis“ penktadieniais 20.25 val. sėdi toks muzikos prodiuseris iš Rumunijos. Laidos gerbėjai jau seniai svarsto: kas jis toks? Ir lietuviškai neblogai kalba, ir pramogų pasaulį išmano. Tik nedaugelis perpratę, kad sumaniai užsimaskavęs prie komisijos stalo sėdi parodijų meistras aktorius Ramūnas Šimukauskas.

Ramūnai, ar kada esate buvęs Rumunijoje?

Neteko būti šioje šalyje, tačiau mano draugo Lauryno žmona Oana yra gimusi Rumunijoje, taigi, tam tikrų sąsajų su ta šalimi aš turiu, o ir pasakojimų, kaip ten yra, esu girdėjęs. Tie pasakojimai įkvepia, svarstau, kad būtų išties įdomu aplankyti šią šalį, ji Lietuvoje per mažai žinoma.

Nuo ko nusižiūrėjote muzikos prodiuserio rumuno personažą?

Jis kaip suneštinis balius. Personažo bruožai ir savybės po siūlelį surinkti iš įvairių per televiziją matytų ir girdėtų žmonių, iš gyvenimo.

Ar žmonės atpažįsta, kad tai jūs slepiatės po rumuniškais akiniais?

Man daug kas sakė, kad esu sunkiai atpažįstamas. Laidoje dalyvavęs magijos meistras Arvydas Stonys tik besibaigiant filmavimui pasakė: ,,Ramūnai, aš dabar tave atpažinau!“

Ar realiame gyvenime tokių žmonių kaip Sharras esate sutikęs?

Tokių žmonių kaip mano personažas Davidas Sharras tikrai esama. Kuriu jį šiek tiek šaržuodamas, paryškindamas jo bruožus. Jei realiame gyvenime sutiktume tokį baisų pagyrūną ir nesavikritišką savimylą kaip jis, sakytume priedurnis. Nors… Tiesą sakant, gyvenime pagyrūnų sočiai užtenka.

Kaip gimsta jūsų personažai? Buvote tobulas Valinskas…

Personažai gimsta kaip eilėraščiai. Jiems reikalingas laikas, įkvėpimas ir šiek tiek talento. Buvau ne tik tobulas Valinskas, iškilių asmenybių esu suvaidinęs ir daugiau: Antaną Smetoną, Vytautą Didįjį, Žygimantą Augustą, pagaliau ir Viktorą Uspaskichą, net Mantą Petruškevičių, o ką jau kalbėti apie legendinius muzikantus Vytautą Šiškauską ar Laimutį Purvinį. Daug personažų vaidinau teatre, todėl didžioji televizijos auditorija ne viską matė. Kai iškabino spektaklio apie Smetoną plakatus, net mano mama klausė: o kas Smetoną vaidins, nors ten buvau aš su Smetonos grimu.

Kokių žmonių savybių nemėgstate labiausiai?

Labiausiai nemėgstu kvailumo. Esu įsitikinęs, kad patys baisiausi žmonės yra iniciatyvūs kvailiai. Dar esama užsispyrusių kvailių, kurie įsikanda kokį nors idiotišką įsitikinimą ir jų neįmanoma perkalbėti net jei pateiki neatremiamus argumentus. O dar man labai baisūs žmonės be humoro jausmo.

Kokias žmogaus savybes kuriant personažą aktoriui lengviausia paryškinti? 

Ryškias. Kaip ir dailininkas karikatūristas, piešiantis gatvėje jūsų šaržą. Juk jei turite kiek atlėpusias ausis, per ilgą nosį ar atsikišusį smakrą, pirmiausia juos ir paryškins.

„Muzikiniame gimtadienyje“ skamba daug muzikos. O kokios muzikos klausotės jūs?

Jaunystėje buvau roko muzikos gerbėjas, o dabar, jei klausau, tai melancholiškos ir liūdnos. Linksma muzika manęs nelinksmina, aš linksminuos kitaip: mane prajuokina geri paradoksalūs tekstai arba komiški filmai.

Ką manote apie Lietuvos muzikos pasaulį?

Kaip ir Lietuva tas pasaulis, labai nedidelis. Ir vis dėlto jame yra visko, ko reikia. Gal man kiek trūksta seno gero roko, kurį gilioje jaunystėje mėgau. Džiaugiuosi jauna kauniečių rokerių grupe ,,Wolfsome“. Likau maloniai nustebintas juos išgirdęs.

„Muzikiniame gimtadienyje“ išgirdote daug įvairiausių atlikėjų. Ar buvo, kas jus nustebino? 

Čia ne klausimas, o provokacija. Apie blogus stebintojus nuomonę pasiliksiu sau, tačiau buvo daug jaunų ir velniškai talentingų atlikėjų. Kotryna Juodzevičiūtė mane pribloškė balsu ir charizma.

Jums gerai sekasi parodijuoti, ar niekuomet nesate pagalvojęs apie vieno žmogaus šou?

Atvirai sakant, kaip tik šiemet apie tai pradėjau galvoti. Po truputį renku personažus, kurie būtų įdomūs žiūrovui. Kol kas tai pradinis kūrybos proceso taškas.