Kanadiečių kilmės Jamesas Randi didžiąją gyvenimo dalį praleido JAV ir Lietuvoje nėra gerai žinomas. Apie jo iliuzionisto karjerą daugiau išmano tik nuoširdžiai besidomintys šiuo menu. O apie kitą jo veiklą veikiausiai girdėję tie, kuriuos traukia paranormalių reiškinių tyrinėjimai. Mat būtent tuo išgarsėjo visame pasaulyje. Tūkstančiai save antgamtinių jėgų skeptikais vadinančių žmonių jį cituoja ir jo tyrimus mini kaip pavyzdį norėdami įrodyti, kad racionalus protas turi laimėti prieš iliuziją.

 

Kodėl pamokslininko žmona iškvietė policiją?Preferred_official_head-shot_from_James_Randi_Educational_Foundation

 

Jamesas Randi (tikrasis vardas Jamesas Randalas Zwinge‘as) gimė 1928 m. rugpjūčio 7 d. Toronte (Kanada), pasiturinčioje ir visuomenės gerbiamoje šeimoje. Motina Marie Alice buvo švelnaus būdo ir aukštos kilmės namų šeimininkė, o tėvas George‘as Randallas Zwinge‘as vadovavo vietinei telefono kompanijai. Šeimoje augo dar du vaikai, visi auklėti pagal europietiškas tradicijas. Nors save laikė kanadiečiais, tačiau jų gyslomis tekėjo prancūzų, austrų ir danų kraujas, o giminės linijoje būta keleto kilmingų asmenų. Tik štai jaunajam Jamesui aukšta kilmė ir mamos reikalavimai uoliau mokytis prancūzų kalbos menkai rūpėjo. Jam patiko minti dviratį, bastytis miesto parkuose ir šniukštinėti. Būtent šie trys pomėgiai 13-metį berniūkštį net 13 mėnesių paguldė į ligos patalą. Važiuodamas dviračiu paskui susidomėjimą sukėlusį automobilį pateko į avariją ir stipriai susižalojo. Gydytojai net abejojo, ar galės savarankiškai vaikščioti. Daugiau nei metus nepasikeldamas iš lovos  užsiėmė dviem dalykais – apsimetė, kad mokosi matematikos ir kalbų, bet nuoširdžiai, su dideliu susidomėjimu studijavo įvairias okultines ir burtų knygas, kurių parūpindavo brolis ir sesuo. Šie skaitiniai jį taip pakerėjo, kad nenorėjo grįžti į paprastą gyvenimą.

 

Vos 17 m. išėjo iš mokyklos ir pradėjo rengti mėgėjiškus pasirodymus vietiniame klube, kur kas savaitę vykdavo karnavalo šou. Publika vaikinuką mėgo, nes jis mokėjo tokių triukų, kurie nepatyrusiam žiūrovui iš tiesų atrodė magiški. Jaunasis Jamesas itin garsėjo gebėjimu „perskaityti mintis“, tad iš pradžių vadino save mentalistu. Gera iškalba ir per prievartą tėvų įbruktas išsilavinimas pravertė papildomai uždarbiaujant rašant straipsnius Monrealio bulvarinei spaudai. Būtent ieškodamas sensacingų naujienų spaudai kartą užklydo į vietinę bažnytėlę. Joje besidarbuojantis pastorius gyrėsi gebantis perskaityti mintis ir noriai demonstruodavo šį gebėjimą parapijiečiams. Tai Jamesą prajuokino. Juk pats tuo pačiu užsiimdavo naktiniuose klubuose linksmindamas žmones. Tad nusprendė pastoriaus pasirodymą nutraukti ir nesikuklindamas išdėstė tikintiesiems, kaip sukuriama ši iliuzija. Tiesos atskleidimas nepatiko pastoriaus žmonai, kuri mielai surinkdavo susižavėjusių parapijiečių aukas. Tad ši iškvietė policiją. Galiausiai Jamesas sulaikytas ir išvežtas į areštinę. Nors ten praleido tik 4 val., tačiau tai pasuko jo gyvenimą kita linkme. Jis nusprendė sugriauti iliuziją, kad pasaulyje esama tokių galių, kurių negali ištyrinėti mokslas. Ir tai bus jo būdas sušvelninti neteisybę, kurios liudininko tapo ne kur kitur, o Dievo namuose.

 

Nepailstantis šarlatanų medžiotojas

 

Tais laikais tariamai praktikuoti magiją ir užsiimti okultiniais mokslais nebuvo sudėtinga. Iš tiesų netgi labai populiaru. Tad neskaičiuojant keleto šamanų, astrologų ar raganių, kurie nuoširdžiai turėjo turį antgamtinių galių, buvo tūkstančiai tokių, kuriems aštrus protas, miklūs pirštai, sukčiaus talentas padėjo iš patiklių žmonių išvilioti mažas ir dideles sumas pinigų. Juos pagauti ir atskleisti įvairiausias gudrybes J. Randi itin pamėgo. Vos 20-ies ne tik plačiai aprašė to meto astrologų naudojamus triukus, bet ir stengėsi įrodyti žmonėms, kad horoskopai tėra pramanas. Jis ištisus mėnesius spausdindavo netikrą horoskopų skiltį, kur tiesiog vietomis sukeisdavo Zodiako ženklų prognozes. Kai apie tai paskelbė skaitytojams, jo vos neatleido iš darbo bulvariniame leidinyje „Midnight“. Tačiau tai buvo pradžia. Atšventęs 30-metį nusprendė praplėsti savuosius horizontus ir kaip iliuzionistas, ir kaip paranormalių reiškinių tyrinėtojas bei skeptikas. Jis keliavo ir pasirodydavo Jungtinės Karalystės bei didžiųjų Europos šalių scenose, savo pasirodymais žavėjo Japonijos ir Filipinų žiūrovus. Šiose šalyse pamatė, kiek daug gudrybių ir triukų esama pasaulyje. Beje, jais anuomet itin mėgo naudotis tie, kurie troško įkurti naują religinį judėjimą. Įvairiausio plauko šventikai, pastoriai ir kultų vadai naudodavo sudėtingas psichologines technikas, kad tikintiesiems įrodytų neva turintys dieviškų galių.

 

Sukauptos žinios padėjo surengti daugybę įspūdingų pasirodymų, kurių metu jis ne tik be menkiausio vargo „perskaitydavo mintis“, bet ir išsilaisvindavo iš keliomis spynomis užrakinto narvo, karsto, net metalu kaustytos dėžės, įmestos į viešbučio baseiną. Visgi visa tai buvo tik triukai ir Jamesas „Nuostabusis“ Randi žiūrovams visada apie tai primindavo. Tai darydavo ne tik užlipęs ant scenos, tačiau ir parašytose knygose, duotuose interviu, išspausdintuose straipsniuose. J. Randi rašė knygas, kur vaikus ir suaugusiuosius supažindindavo su magijos triukais ir iliuzijų kūrimo menu. Visgi bene garsiausi jo darbai – itin kritiškos Urio Gellerio ir Nostradamo biografijos.  U. Gelleris – Izraelio magas, tariamai gebantis proto jėga lankstyti šaukštus, šakutes ir kitus geležinius daiktus. Nostradamas – garsus Renesanso laikų pranašas, kurio eiliuotomis pranašystėmis žmonės domisi ir dabar. Savose knygose J. Randi į viską ir visada žvelgdavo skeptiškai, dažnai jam pavykdavo rasti įrodymų, kad tariamos antgamtinės jėgos tėra triukai ar iliuzijos. Jis atskleidė ne vieną apgavystę, uoliai domėjosi tariamai gydyti sunkias ligas galinčių žmonių veikla. Būtent J. Randi pastangų dėka ne vienas amerikiečius apmulkinti norėjęs šarlatanas sulaukė pelnyto atpildo.

 

Milijono iššūkis

 

1996 m. įkurtas J. Randi švietimo fondas, siekiantis tęsti tiriamąjį ir šviečiamąjį darbą. Ši organizacija metė savotišką iššūkį aiškiaregiams, šamanams, dvasiniams gydytojams ir įvairiausio plauko būrėjams. O jo esmė paprasta – tas, kas sugebės įrodyti, kad paranormalūs gebėjimai, antgamtinės galios arba kita ezoterinė praktika iš tiesų veikia ir padarys tai viešai mokslininkų akivaizdoje, gaus 1 mln. JAV dolerių apdovanojimą. Jį įteiks  fondo administratorius. Šie pinigai iš tiesų egzistuoja, kasmet atnaujinama informacija apie iššūkio taisykles, o įvairių sričių okultiniai praktikai kviečiami išmėginti savo jėgas. Visgi iki pat šios dienos niekas nesikreipė dėl apdovanojimo. Ne viename interviu J. Randi tikino, kad tai iš tiesų liūdina. Nors griežtai kritikavo ir net padėjo į kalėjimą pasodinti norinčius išvilioti iš žmonių pinigus, tačiau pats vylėsi kada nors pamatyti tikrą stebuklą. Mat visada norėjo, kad tikra magija egzistuotų. Visgi dar karščiau troško, kad iliuzijos nekenktų žmonėms, o būtų tiesiog meno forma ar pasilinksminimo būdas. Pirmasis jo noras, deja, neišsipildė. J. Randi, sulaukęs 92 m., po sunkios ligos mirė savo namuose 2020 m. spalio 20-ąją, taip ir nepamatęs stebuklo. Tuomet didžiausi JAV laikraščiai išleido nekrologo skiltis, kuriose apibūdintas kaip skepticizmo karalius, racionaliojo proto magas ir švelnus žmogus, pasižymėjęs išskirtiniu žiaurumu nesąmonėms.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė