Priklausomi nuo dramų

Yra žmonių, kurie negali gyventi ramiai. Iš degtuko priskaldo malkų, iš musės padaro dramblį, iš nieko išpučia burbulą… Jie vadinami dramos karaliais ir karalienėmis. Psichologai sako, kad kiekvienas esame šiek tiek dramatiški, tačiau dažniausiai tvarkomės su šia savybe.

Young,Woman,Weeping,With,Eyes,Painted,On,Her,Hands.,Studio Jausmų ekstremalai

Vienų gyvenimas teka ramia vaga. Kiti progresuoja kylančia kreive. Treti važinėjasi amerikietiškaisiais kalneliais aukštyn žemyn. Ketvirti niekaip neišlipa iš duobės. Paskutinėms dviem kategorijoms priklauso asmenys, kuriuos nuolat lydi dramos. Jei likimas pašykšti sunkumų, jie patys susikuria problemų. Tokie žmonės įsitikinę, jog gyvenimas yra kova, aplink daug priešų, kurie ketina pakenkti, todėl svarbu arba gintis, arba garsiai skųstis. Aplinkiniai jaučiasi tarsi šalia suktųsi visą griaunantis ir chaosą kuriantis viesulas. Su tokiais žmonėmis sunku dirbti, nekalbant apie artimų ar romantinių santykių kūrimą.

Dramatizmas – tai jaudinanti, ūmi, emocinga reakcija į įvykį ar aplinkybę. Tie, kuriems būdinga ši savybė, niekada nesprendžia vienos problemos. Jų gyvenime visuomet vyksta daug susijusių dramų. Viena veda į kitą, neretai persidengia ir susipina. Net nesvetimų žmonių dramos tampa savomis. Taip pasireiškia priklausomybė nuo jaudulio ir išgyvenimo, nes šis psichologinis mechanizmas atsitraukia dėmesį nuo asmeninių problemų, į kurias reikėtų susikoncentruoti.

Jei dramos narkomanas nurimtų ir pabūtų minčių tyloje, senos skausmingos žaizdos iškiltų į paviršių ir tektų stoti į akistatą su jomis. Prisiminimai ir jausmai itin sunkūs, todėl užgožia juos daug energijos ir pastangų reikalaujančiu dramatizmu. Tikslingai hiperbolizuoja mažus dalykus ir pučia problemų apimtį, kad neva yra svarbesnių reikalų, nei gydyti sužalotą vidinį „aš“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kiekviena senos dramos pabaigą reiškia naujos pradžią.

Psichologų teigimu, nuo dramų priklausomi asmenys komplikuoja savo situaciją ne dėl malonumo. Jie nemoka kitaip. Priklausomybė nuo dramos dažniausiai vystosi dėl įgytos patirties, pavyzdžiui, vaikystės traumų, ilgalaikio nerimo, nesaugios aplinkos, emocinio apleistumo. Klinikinis psichologas dr. Scottas Lyonsas savo knygoje „Addicted to Drama“ rašo, jog dramos karaliai ir karalienės patiria gilų psichologinį, biologinį ir socialinį skausmą. Jų elgesys ir reakcijos tėra sudėtingų vidinių problemų išdava. Pastebėta, kad turintiems polinkį į dramatizmą būdingos ir kitos priklausomybės, pavyzdžiui, nuo valgymo, pirkimo, alkoholio, lošimo.

Dramatiko paveikslas

Viešinimas. Nuo dramų priklausomas asmuo skelbia apie savo problemas gyvai ir socialiniuose tinkluose. Paskyra pilna nuotraukų, vaizdo įrašų ir ilgų tekstų, kuriuose piktinamasi arba skundžiamasi dėl neteisybės ar incidento. Asmuo palaikys diskusiją komentarų skiltyje, kad sulauktų daugiau dėmesio. Dėl tos pačios priežasties skelbiami mįslingi įrašai, pavyzdžiui, „Guliu ligoninėje“, „Pasimelskite už mane“, „Nutiko, ko labiausiai bijojau“. Tais retais atvejais, kai nėra dramos asmeniniame gyvenime, žmogus apkalbės draugus, šeimos narius ar net nepažįstamus. Dramatikai skelbia nepatikrintus duomenis, kuria hipotetines teorijas ir akivaizdžiai perdeda interpretuodami informaciją. O kai atsiranda žmogus, kuris pradeda ginčytis, susikuria visiškai nauja drama.

Kaltinimai. Priklausomi nuo dramų apdovanoti gebėjimu nuolat pakliūti į įvykių epicentrą. Atrodo, jie nieko nedaro, tačiau atsiduria netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Juos reguliariai kažkas apgauna, sužavi ir palieka, neteisingai apkaltina, atsisako padėti, užsipuola ir nepagaili… Tik jie niekada nesusieja problemų su savo elgesiu. Kalti visi kiti, tik ne dramatikas. Lieka kliautis, kad vieną diena jie supras, kas yra visų sunkumų ir nelaimių generatorius.

Kraštutinumai. Dramatikai gali kurti fantastiškus scenarijus, prilygstančius Holivudo filmams. Jų vaizduotė – labai laki, gali nupiešti ateitį ir nežino ribų. Nuo dramos priklausomi asmenys greitai pereina prie blogiausios įvykių baigties teorijos ir garsiai teigia, kad tai jau nutiko. Yra didžiulis atotrūkis tarp to, kas vyksta galvoje, ir tikrosios realybės. Tačiau jausmai (neviltis, liūdesys, nerimas, baimė, pyktis), kuriuos lemia pesimistinės mintys, paveikia tolesnį mąstymą ir elgesį.

Užsiciklinimas. Nesvarbu, ar atvejis įvyko ar galbūt įvyks, dramos narkomanams sunku sustabdyti minčių srautą. Artimieji, draugai, bendradarbiai priversti klausyti tas pačias kalbas diena iš dienos, kol vieną istoriją pakeičia kita. Tokiems asmenims sudėtinga būti dabartyje. Net jei problema išsisprendžia, nuo dramų priklausomas žmogus nesustoja – toliau piktinasi, skundžiasi, negali atleisti, paleisti ir tęsia destruktyvų elgesį.

Nerimastingumas. Jei dramatikas užmezga santykius, nuolat kelią audrą vandens stiklinėje. Taiki draugystė jiems svetima. Trokšta dramų taip stipriai, jog protas įžiūri mažiausią smulkmeną, iš kurios galima įžiebti barnį ar skandalą. Dramatikai dažnai keičia partnerius, nes tiek santykių pradžia (įsimylėjimo fazė), tiek meilės pabaiga (savęs gailėjimo fazė) suteikia peno kalboms. Be to, nuolat ieško naujų aukų, kurios patikėtų jų istorijomis. Santykiai priklausomu nuo dramos primena pasivažinėjimus amerikietiškaisiais kalneliais.

Testas. Ar esu priklausomas nuo dramų?

1. Kiti sako, kad esu dramatiškas žmogus, reaguoju ūmiai, pernelyg jautriai.