Yra žmonių, kurie negali gyventi ramiai. Iš degtuko priskaldo malkų, iš musės padaro dramblį, iš nieko išpučia burbulą… Jie vadinami dramos karaliais ir karalienėmis. Psichologai sako, kad kiekvienas esame šiek tiek dramatiški, tačiau dažniausiai tvarkomės su šia savybe.

 

Young,Woman,Weeping,With,Eyes,Painted,On,Her,Hands.,StudioJausmų ekstremalai

 

Vienų gyvenimas teka ramia vaga. Kiti progresuoja kylančia kreive. Treti važinėjasi amerikietiškaisiais kalneliais aukštyn žemyn. Ketvirti niekaip neišlipa iš duobės. Paskutinėms dviem kategorijoms priklauso asmenys, kuriuos nuolat lydi dramos. Jei likimas pašykšti sunkumų, jie patys susikuria problemų. Tokie žmonės įsitikinę, jog gyvenimas yra kova, aplink daug priešų, kurie ketina pakenkti, todėl svarbu arba gintis, arba garsiai skųstis. Aplinkiniai jaučiasi tarsi šalia suktųsi visą griaunantis ir chaosą kuriantis viesulas. Su tokiais žmonėmis sunku dirbti, nekalbant apie artimų ar romantinių santykių kūrimą.

 

Dramatizmas – tai jaudinanti, ūmi, emocinga reakcija į įvykį ar aplinkybę. Tie, kuriems būdinga ši savybė, niekada nesprendžia vienos problemos. Jų gyvenime visuomet vyksta daug susijusių dramų. Viena veda į kitą, neretai persidengia ir susipina. Net nesvetimų žmonių dramos tampa savomis. Taip pasireiškia priklausomybė nuo jaudulio ir išgyvenimo, nes šis psichologinis mechanizmas atsitraukia dėmesį nuo asmeninių problemų, į kurias reikėtų susikoncentruoti.

 

Jei dramos narkomanas nurimtų ir pabūtų minčių tyloje, senos skausmingos žaizdos iškiltų į paviršių ir tektų stoti į akistatą su jomis. Prisiminimai ir jausmai itin sunkūs, todėl užgožia juos daug energijos ir pastangų reikalaujančiu dramatizmu. Tikslingai hiperbolizuoja mažus dalykus ir pučia problemų apimtį, kad neva yra svarbesnių reikalų, nei gydyti sužalotą vidinį „aš“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kiekviena senos dramos pabaigą reiškia naujos pradžią.

 

Psichologų teigimu, nuo dramų priklausomi asmenys komplikuoja savo situaciją ne dėl malonumo. Jie nemoka kitaip. Priklausomybė nuo dramos dažniausiai vystosi dėl įgytos patirties, pavyzdžiui, vaikystės traumų, ilgalaikio nerimo, nesaugios aplinkos, emocinio apleistumo. Klinikinis psichologas dr. Scottas Lyonsas savo knygoje „Addicted to Drama“ rašo, jog dramos karaliai ir karalienės patiria gilų psichologinį, biologinį ir socialinį skausmą. Jų elgesys ir reakcijos tėra sudėtingų vidinių problemų išdava. Pastebėta, kad turintiems polinkį į dramatizmą būdingos ir kitos priklausomybės, pavyzdžiui, nuo valgymo, pirkimo, alkoholio, lošimo.

 

Dramatiko paveikslas

 

Viešinimas. Nuo dramų priklausomas asmuo skelbia apie savo problemas gyvai ir socialiniuose tinkluose. Paskyra pilna nuotraukų, vaizdo įrašų ir ilgų tekstų, kuriuose piktinamasi arba skundžiamasi dėl neteisybės ar incidento. Asmuo palaikys diskusiją komentarų skiltyje, kad sulauktų daugiau dėmesio. Dėl tos pačios priežasties skelbiami mįslingi įrašai, pavyzdžiui, „Guliu ligoninėje“, „Pasimelskite už mane“, „Nutiko, ko labiausiai bijojau“. Tais retais atvejais, kai nėra dramos asmeniniame gyvenime, žmogus apkalbės draugus, šeimos narius ar net nepažįstamus. Dramatikai skelbia nepatikrintus duomenis, kuria hipotetines teorijas ir akivaizdžiai perdeda interpretuodami informaciją. O kai atsiranda žmogus, kuris pradeda ginčytis, susikuria visiškai nauja drama.

 

Kaltinimai. Priklausomi nuo dramų apdovanoti gebėjimu nuolat pakliūti į įvykių epicentrą. Atrodo, jie nieko nedaro, tačiau atsiduria netinkamoje vietoje netinkamu laiku. Juos reguliariai kažkas apgauna, sužavi ir palieka, neteisingai apkaltina, atsisako padėti, užsipuola ir nepagaili… Tik jie niekada nesusieja problemų su savo elgesiu. Kalti visi kiti, tik ne dramatikas. Lieka kliautis, kad vieną diena jie supras, kas yra visų sunkumų ir nelaimių generatorius.

 

Kraštutinumai. Dramatikai gali kurti fantastiškus scenarijus, prilygstančius Holivudo filmams. Jų vaizduotė – labai laki, gali nupiešti ateitį ir nežino ribų. Nuo dramos priklausomi asmenys greitai pereina prie blogiausios įvykių baigties teorijos ir garsiai teigia, kad tai jau nutiko. Yra didžiulis atotrūkis tarp to, kas vyksta galvoje, ir tikrosios realybės. Tačiau jausmai (neviltis, liūdesys, nerimas, baimė, pyktis), kuriuos lemia pesimistinės mintys, paveikia tolesnį mąstymą ir elgesį.

 

Užsiciklinimas. Nesvarbu, ar atvejis įvyko ar galbūt įvyks, dramos narkomanams sunku sustabdyti minčių srautą. Artimieji, draugai, bendradarbiai priversti klausyti tas pačias kalbas diena iš dienos, kol vieną istoriją pakeičia kita. Tokiems asmenims sudėtinga būti dabartyje. Net jei problema išsisprendžia, nuo dramų priklausomas žmogus nesustoja – toliau piktinasi, skundžiasi, negali atleisti, paleisti ir tęsia destruktyvų elgesį.

Nerimastingumas. Jei dramatikas užmezga santykius, nuolat kelią audrą vandens stiklinėje. Taiki draugystė jiems svetima. Trokšta dramų taip stipriai, jog protas įžiūri mažiausią smulkmeną, iš kurios galima įžiebti barnį ar skandalą. Dramatikai dažnai keičia partnerius, nes tiek santykių pradžia (įsimylėjimo fazė), tiek meilės pabaiga (savęs gailėjimo fazė) suteikia peno kalboms. Be to, nuolat ieško naujų aukų, kurios patikėtų jų istorijomis. Santykiai priklausomu nuo dramos primena pasivažinėjimus amerikietiškaisiais kalneliais.

 

Testas. Ar esu priklausomas nuo dramų?

 

1. Kiti sako, kad esu dramatiškas žmogus, reaguoju ūmiai, pernelyg jautriai.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

2. Pabendravę su manimi žmonės sako, kad mano gyvenimas panašus į serialo scenarijų.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

3. Iš musės darau dramblį, iš degtukų priskaldau malkų… Mano reakcijos į tuos pačius dalykus yra didesnės nei kitų.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

4. Trokštu ekstremalių situacijų ir pojūčių (malonumo, intensyvumo, adrenalino, skausmo).

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

5. Galvoju apie praeities įvykius ar pokalbius. Išgyvenu juos iš naujo taip, lyg galėčiau ką nors pasakyti ar padaryti kitaip.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

5. Gyvenu praeitimi arba ateitimi, bet ne dabartimi. Nuolat jaučiu priverstinį nerimą, pasikartojančias mintis, suku galvoje istorijas, įsivaizduojamas bėdas („Kas būtų, jeigu…“).

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

6.  Manau, kad kitas žmogus ar pasaulis rengia sąmokslą prieš mane ir galvoju „Kodėl aš?“, „Kodėl tai nutinka tik man?“, „Visada kažkas nutinka“.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

7. Labai įsitraukiu į socialinę žiniasklaidą ir lyginu save su kitais.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

8. Nekontroliuoju emocijų, po jų pliūpsnio jaučiuosi išsekęs.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

9. Perpasakoju tą pačią emocingą istoriją skirtingiems žmonėms, kad galėčiau nuolat išlieti susijaudinimą.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

10. Greitai tampu reaktyvus, kitaip tariant, užsiplieskiu nuo 0 iki 100.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

11. Jaučiu nerimą arba susijaudinimą. Mane pribloškia kitų elgesys ar santykiai, įvykiai asmeniniame gyvenime ir pasaulyje.

a. Niekada.
b. Retai.
c. Kartais.
d. Dažnai.
e. Visada.

 

Rezultatai

   

Daugiausia A. Panašu, kad keliaujate per gyvenimą lengvai ir be dramų. Tačiau, kaip ir kiekvienas žmogus, retkarčiais įsitraukiate į socialinius tinklus ar aplinkinių santykius, išgyvenate emocinę krizę ar papuolate į chaoso sūkurį. Polinkis dramatizuoti yra užkrečiamas ir plinta kaip virusas, susargdina įvairiais būdais nespėjus suvokti, kas su mumis vyksta.

 

Daugiausia B. Retkarčiais jus užvaldo dramatizmas. Negalite atsispirti įpročiui sutirštinti spalvas, įpilti žibalo į ugnį. Vis dėlto polinkis kelti krizes yra minimalus. Tiesiog kartais mums reikia daugiau informacijos, kad pasijaustume saugūs, todėl hiperbolizuojame įvykius ar problemas. Stenkitės didinti sąmoningumą ir nepasiduoti reaktyvumui.

 

Daugiausia C. Tikriausiai ne kartą girdėjote iš aplinkinių, kad dramatizuojate ir apsunkinate gyvenimą, kenkiate santykiams ir sėjate chaosą. Galbūt dramatizmą skatina žema savivertė, noras jaustis svarbiam, turėti tikslą. Šis įprotis būdingas žmonėms, kuriems vaikystėje diegta, jog gyvenimas yra sudėtingas, asmens vertę apibrėžia jo nuopelnai. Mokykitės gyventi čia ir dabar.

 

Daugiausia D. Jei paklaustumėte savęs „Ar esu dramų karalius / karalienė?“, tikriausiai atsakymas būtų „Taip“. Drama žino, kur jus rasti, o jūs žinote, kur rasti dramą. Esate geras žmogus, o tam tikros reakcijos atsirado kaip prisitaikymo ir išlikimo strategija. Deja, jos negelbėja, tik apsunkina gyvenimą ir santykius su aplinkiniais. Savojo dramatiškumo suvokimas – pirmas žingsnis į geresnį ir sveikesnį būvį.

 

Daugiausia E. Daug žinote apie krizę ir chaosą, kurie yra nuolatiniai palydovai. Gali būti, jog tokį reakcijos modelį matėte ankstyvoje vaikystėje ir perėmėte iš artimųjų. Galbūt polinkis dramatizuoti tapo būdu apsisaugoti nuo skausmo, baimės, nesaugumo. Nesąmoningai ieškote panašių potyrių, todėl specialiai kuriate dramą, kad jaustumėtės gyvesni. Tai pažįstamas jausmas, o ramybė baugina. Jei norite pakeisti save, kreipkitės psichologinės pagalbos į specialistus.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė