Suprastėjusi atmintis, negalėjimas susikaupti, aiškiai mąstyti, greitas protinis nuovargis – šie simptomai gali įspėti apie vadinamąjį smegenų rūką. Su juo susiduria vis daugiau žmonių, ypač po COVID-19 pandemijos. Kokia tai būklė ir kaip elgtis su ja susidūrus?

 

Kognityvinių funkcijų susilpnėjimasBrain,Fog.,A,Female,Figure,With,Her,Hands,Clasped,At

 

Smegenų rūkas yra terminas, vartojamas apibūdinti grupei pažintinių simptomų. Tai įvairių priežasčių nulemtas mąstymo ir atminties nusilpimas. Gydytojai tokį sutrikimą dar vadina kognityvine disfunkcija arba kognityviniu sutrikimu. Jo nedera painioti su demencija. Smegenų rūkas gali ištikti kiekvieną, su juo susiduriama įvairaus amžiaus, kartais jis trunka ilgiau, kartais trumpiau. Tai labiau simptomas, o ne liga ar sutrikimas. Vis dėlto gali stipriai prastinti gyvenimo kokybę.

 

Kaip atpažinti?

 

Smegenų rūkui būdingi tokie simptomai:

 
  • Užmaršumas. Dažnai užmirštami įvairūs dalykai, tokie kaip vardai, datos, nežinoma, ko ateita į kambarį ir pan.
  • Sunku susikaupti.
  • Nepavyksta rasti tikslaus žodžio, kurį norėjote pasakyti.
  • Sudėtinga vienu metu atlikti kelias užduotis.
  • Keblu suprasti naują informaciją.
  • Sutrikęs gebėjimas planuoti veiklas, laiką, spręsti problemas.
 

Smegenų rūko simptomai paprastai ateina ir praeina, tačiau jie gali labai varginti. Mat turi įtakos kasdienei veiklai, rezultatams mokykloje ar darbe, savigarbai ir santykiams su artimais žmonėmis. Susidūrus su smegenų rūku naudinga pasikalbėti su šeima, draugais ir kolegomis apie patiriamus sunkumus, kad jie suprastų, kaip tai gali jus paveikti. Vienais atvejais simptomai bėgant laikui silpnėja ir išnyksta, kitais tęsiasi ilgai (kai susiję su gretutinėmis sveikatos problemomis).

 

Kas sukelia?

 

Smegenų rūką gali sukelti įvairios priežastys. Kartais jų būna net ne viena, o visas kompleksas.

 

Gyvenimo būdo rizikos veiksniai:

 

Nesubalansuota mityba. Dieta, kurioje gausu cukraus, perdirbtų maisto produktų ir nesveikų riebalų, gali sukelti lėtinį uždegimą ir paveikti smegenų veiklą. Smegenų rūką gali sukelti ir tokia mityba, kurioje stinga visų organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų.

 

Miego trūkumas. Nepakankamas arba prastos kokybės miegas sutrikdo smegenų gebėjimą optimaliai veikti.

 

Stresas. Lėtinis stresas kelia kortizolio lygį, o tai laikui bėgant gali pabloginti pažinimo funkciją.

 

Dehidratacija. Net lengva dehidratacija gali paveikti dėmesį ir trumpalaikę atmintį.

 

Medicininiai veiksniai:

 

Hormonų pokyčiai. Menopauzė, skydliaukės sutrikimai ir kiti hormonų pusiausvyros pokyčiai gali prisidėti prie smegenų rūko.

 

Lėtinės ligos. Tokios būklės kaip fibromialgija, lėtinio nuovargio sindromas ir autoimuninės ligos dažnai turi smegenų rūkui būdingų simptomų.

 

Psichikos sveikatos problemos. Depresija ir padidėjęs nerimas gali labai paveikti kognityvines funkcijas, taip pat sukelti smegenų rūką.

 

Kiti veiksniai:

 

Vartojami vaistai. Tam tikri vaistai, pvz., nuo alergijos, skirti skausmui malšinti ir psichinėms ligoms gydyti, gali turėti šalutinį poveikį, neigiamai paveikiantį pažintines funkcijas.

 

Aplinkos veiksniai. Smegenų rūką gali išprovokuoti aplinkoje esanti didelė toksinų, pelėsių, alergenų koncentracija.

 

Pokovidinis sindromas. Daugelis žmonių, sirgusių koronaviruso infekcija, praneša apie užsitęsusias pažintinių funkcijų problemas. Tai vadinama COVID smegenų rūku.

 

Kada kreiptis į gydytoją?

 

Jeigu smegenų rūko simptomai vargina dažnai, užsitęsė, trukdo kasdienei veiklai, darbui, būtina konsultuotis su gydytoju. Gali būti, kad neraminantys simptomai įspėja apie sunkią ligą, tad laiku kreipdamiesi pagalbos užbėgsite už akių komplikacijoms ir galėsite gauti reikiamą gydymą. Jeigu diagnozuojama liga, pavyzdžiui, anemija, cukrinis diabetas ar kt., pirmiausia dėmesys skiriamas tos ligos gydymui ir kontrolei. Tokiu atveju išgydžius ar sėkmingai sukontroliavus pirminį negalavimą savaime dingsta ir smegenų rūkas, nes jis tėra vienas iš simptomų.

 

Net jeigu su smegenų rūku nesusijęs joks gretutinis susirgimas, gydytojas patars, kaip keisti gyvenimo būdą, kad sumažėtų varginančių simptomų. Galbūt paskirs atlikti maistinių medžiagų kraujo tyrimus, kurie atskleis, ar netrūksta vitaminų, mikroelementų. Prireikus skiriama maisto papildų.

 

Prevencinės priemonės

 

Norint sumažinti smegenų rūko riziką, svarbu:

 
  •  Tinkamai subalansuoti darbo ir poilsio režimą, skirti laiko miegui (suaugusiems žmonėms 7–8 val. per naktį). Geriausia visada eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku – net savaitgaliais. Prieš miegą riboti laiką prie ekranų.
  •  Sveikai maitintis, užtikrinti, kad organizmas gautų visų būtinų maistinių medžiagų. Riboti cukraus ir perdirbto maisto vartojimą, nes skatina lėtinius uždegimus organizme, kurie neigiamai veikia kognityvines funkcijas. Nepamiršti vartoti reikiamą kiekį vandens.
  •  Būti fiziškai aktyviems. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę sportui skirti bent 150 min. Ypač naudinga mankšta gryname ore, vandenyje.
  •  Vengti rūkalų, riboti alkoholio vartojimą.
  •  Sumažinti stresą. Tam padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, dėmesingumo praktikos, joga ir kt.
  •  Palaikyti smegenų aktyvumą sprendžiant galvosūkius, mokantis naujų įgūdžių, kalbų, užsiimant kūrybiška veikla, skaitant ir pan.
  •  Daugiau bendrauti, megzti naujas pažintis, stumti save į dar nepažintas socialines situacijas (jeigu tai nekelia pernelyg didelio streso).
 

Įdomu

 
  •  Dvi iš trijų menopauzės amžiaus moterų susiduria su smegenų rūku.
  •  Jį patiria ir trys iš keturių onkologinių pacientų.
  •  Smegenų rūką patiria 20–30 % COVID-19 infekcija prasirgusių žmonių.
  •  40 % asmenų susidūrė su smegenų rūku dėl didelio streso kasdienybėje arba trauminio įvykio, pavyzdžiui, artimojo netekties.
  •  Net apie 50 % sergančių depresija patiria smegenų rūką.
  •  Vos 1–2 % sumažėjusi organizmo hidratacija gali neigiamai paveikti pažintines funkcijas.

 

Autorius Jūratė Survilė