Kai pasineriame į palaimingą meditacinę būklę, kai svajojame arba klausomės raminančios muzikos, mūsų siela būna rami… Kas tiksliai tuomet įvyksta mūsų smegenyse? Ir kaip mes galėtume panaudoti šias žinias, kad mums pavyktų daugiau laiko praleisti, prisijungus prie šio šaltinio, pasiektume aukštesnio sąmoningumo lygį ir įneštume į savo kasdienį gyvenimą daugiau ramybės, taikos ir laimės?

 

smegenu bangos

Mokslininkai patvirtino, kad visa materija yra sudaryta iš energijos, o ši energija yra randama bangų arba vibracijų formoje. Smegenys yra elektromechaninis organas, kurio aktyvumas gali būti išmatuojamas bangomis. Skiriamos keturios smegenų bangų kategorijos. Kiekviena iš jų atitinka skirtingą suvokimo lygį:

 

Beta: 13 – 40 Hz, greičiausios smegenų bangos. Jos atitinka pabudimo (budrumo) būseną. Jos naudojamos beveik visą darbo dieną, nes yra reikalingos tam, kad išgyventume ir prisitaikytume prie greitai kintančio šiuolaikinio pasaulio.

 

Alfa: 8 – 13 Hz. Šis smegenų aktyvumo lygis atsiranda, kai esame atsipalaidavę, bet vis dar gana budrūs, galima reflektuoti, svajoti, užsiimti lengva meditacija, kūrybiniais ir meniniais procesais, leisti laiką gamtoje, sportuoti.

 

Theta: 4 – 8 Hz. Šis lygis siejamas su gilesne meditacija, sustiprėjusiu kūrybingumu ir vaizduote, pirmąja miego faze, mistiniu ir intuityviu suvokimu.

 

Delta: 0,5 – 4 Hz, lėčiausios smegenų bangos. Jos atsiranda gilaus miego fazėje, taip pat panirus į gilų transą arba vykstant procesams, kai organizmas pats save gydo.

 

Kaip mūsų smegenų bangos juda nuo Beta iki Alfa ir tada iki lėtesnių smegenų bangų, taip ir mes pamažu atsitraukiame nuo kasdienės realybės ir perkrauto linijinio mąstymo ir panyrame į atviresnį, labiau simbolišką, daugiau vidinių įžvalgų atskleidžiantį sąmoningumo lygį.

 

Kai mūsų smegenų bangos sulėtėja link Theta bangavimo, mes pradedame suvokti tikrąją savęs prigimtį. Ego pradeda mirti ir yra pakeičiamas sielos suvokimu. Kada mūsų protas yra susitelkęs į vidų ir sufokusuotas į savirefleksiją bei vidinius procesus, tada smegenų bangos iš alfa ir beta pasikeičia į Theta, ypač tada, jeigu išoriniai stimulai yra atjungiami. Medituojantys asmenys dažnai panyra į gilią Theta bangų būseną ir praneša, kad tuomet jaučiasi susivieniję su savimi pačiais ir visomis kitomis būtybėmis. Ironiška, kad, kai mes į tai žvelgiame iš pabudusios sąmonės perspektyvos, gilesnės stadijos atrodo panašios į miegą arba transą, tačiau, kai mes jas patiriame patys, sąmoningumas tampa praplėstas, gilesnis.

 

Delta bangų potyriai sukelia pojūtį, tarsi mūsų siela būtų palikusi kūną; asmens savęs jausmas išsiplečia ir tampa kolektyviniu bei universaliu. Čia nėra nei laiko, nei erdvės, galite lengvai pereiti iš vienos sąmoningumo dimensijos į kitą. Nėra lengva pasiekti šias gilias būsenas, kai esate budrūs ir sąmoningi, nes Delta bangos nuveda jus į vieningą, neindividualizuotą suvokimo būseną, kuri yra nesiderinama su ego jausmu. Suaktyvinus Delta bangas žmogus dažnai giliai užmiega, bet tai greičiausiai tik dėlto, kad jis pasirenka pats užmigti, o ne atrasti dažnai nepatogią tiesą, kuri glūdi pačiuose atokiausiuose pasąmonės kampeliuose. Delta bangos gali būti lyginamas su kvantinėje fizikoje aprašomais multidimensine realybe arba paraleliniais pasauliais, kurie egzistuoja ir evoliucionuoja tuo pačiu metu.