Nors prakaitavimą siejame su nemaloniais pojūčiais bei kvapais, iš tiesų tai gyvybiškai svarbi organizmo funkcija. Kas yra normalus prakaitavimas, o kada metas apsilankyti pas gydytoją? Kaip sukontroliuoti šį natūralų procesą, kad nekeltų diskomforto?

 

Kodėl prakaituojame?Woman,Suffering,From,Heat,,Sweating,And,Drinking,Fresh,Water,From

 

Prakaitavimas – natūralus ir absoliučiai būtinas žmogaus organizmo termoreguliacijos procesas. Kūne yra 2–4 mln. prakaito liaukų, kurių didžioji dauguma – ekrininės liaukos, išsidėsčiusios beveik visur ant kūno. Mažesnė dalis – apokrininės liaukos, aktyviau funkcionuojančios pažastyse, kirkšnyse ir aplink spenelius, yra susijusios su emociniu prakaitavimu. Pats prakaitas pagal sudėtį daugiausia yra vanduo su druskų ir kai kurių cheminių medžiagų priemaišomis. Kai kūno temperatūra kyla (dėl fizinio krūvio, karščio, streso ar net aštraus maisto), prakaito liaukos suaktyvėja ir pradeda išskirti skystį (prakaitą), kuris išgaruodamas vėsina odą. Tai apsaugo organizmą nuo perkaitimo, kuris gali būti pavojingas gyvybei.

 

Prakaitavimas būtinas ne vien dėl termoreguliacijos. Jis padeda išplauti iš organizmo toksinus. Taip pat prakaite yra natūralaus mikrobus naikinančio baltymo dermcidino (DCD), saugančio organizmą nuo tam tikrų patogeninių mikroorganizmų ir neleidžiančio plisti infekcijoms. Prakaitavimas naudingas ir odai, mat padeda išvalyti užsikimšusias poras, todėl mažina įvairius uždegimus, net aknę.

 

Kas yra normalu?

 

Normalaus prakaitavimo ribos priklauso nuo daugybės veiksnių: žmogaus amžiaus, lyties, genetikos, fizinio aktyvumo, klimato ir net emocinės būklės. Vyrų prakaito liaukos gamina daugiau prakaito nei moterų. Jauni žmonės paprastai prakaituoja daugiau nei vyresni. Fizinis pasirengimas lemia efektyvesnį, greitesnį prakaitavimą. Įprastai žmogus per dieną gali išprakaituoti 0,5–1 l prakaito, o intensyvaus fizinio krūvio ar karščio metu – net iki 10 l.

 

Kai tampa problema…

 

Kai nėra poreikio vėsintis, organizmas siunčia signalą „uždaryti“ prakaito liaukas. 1–2 % žmonių ši funkcija yra sutrikusi, todėl jie gausiai prakaituoja net kai tam nėra jokios akivaizdžios priežasties. Tai vadinama hiperhidroze. Ji skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė dažniausiai būna lokalizuota (įprastai pernelyg gausiai prakaituoja delnai, pėdos, pažastys) ir jos priežastys nėra aiškios. Dažnai pasireiškia dar jaunystėje. Antrinė hiperhidrozė susijusi su lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, skydliaukės veiklos sutrikimais, infekcijomis ir kt.), tam tikrų vaistų vartojimu ar menopauze.

 

Kad ir kokia būtų pernelyg gausaus prakaitavimo priežastis, ji gali paveikti psichologiškai: mažinti pasitikėjimą savimi, kelti stresą, trikdyti socialinį ir profesinį gyvenimą.

 

Į gydytoją verta kreiptis, jei:

 
  • Prakaitavimas atsirado staiga, be aiškios priežasties.
  • Prakaitas labai gausus, trukdo kasdienei veiklai.
  • Prakaituojama naktimis, be išorinių veiksnių.
  • Kartu pasireiškia kitų simptomų (svorio kritimas, karščiavimas, širdies permušimai ir kt.).

 

Kaip suvaldyti?

 

Nors prakaitavimas gyvybiškai būtinas, gali kelti nemažai nepatogumų, ypač kai yra labai gausus. Laimė, yra įvairių priemonių ir būdų tam suvaldyti.

 

Higiena. Norint išvengti nemalonaus prakaito kvapo, svarbiausiu dalyku išlieka tinkama higiena, ypač karštomis vasaros dienomis ar po didesnio fizinio krūvio. Vien nusimaudyti nepakanka, būtina naudoti dezodorantus ar atiperspirantus. Žmonės vis dar juos painioja ar net tapatina. Svarbu įsidėmėti, kad dezodorantai naikina kvapą sukeliančias bakterijas, bet neužkerta kelio prakaitavimui, o antiperspirantai (dažnai su aliuminio junginiais) mažina prakaito išsiskyrimą, laikinai užblokuodami prakaito liaukas. Galima įsigyti specialiai gausiam prakaitavimui kontroliuoti skirtų antiperspirantų, kurių poveikis yra intensyvesnis.

 

Apranga. Rekomenduojama dėvėti natūralių audinių drabužius, leidžiančius odai kvėpuoti, efektyviai išgarinančius drėgmę. Avalynė taip pat turėtų leisti pėdoms kvėpuoti.

 

Mityba. Jeigu vargina gausus prakaitavimas, patartina vengti itin karšto, aštraus maisto, alkoholio, kofeino. Visa tai gali dar labiau suintensyvinti prakaito išskyrimą. Apskritai geriau valgyti dažniau, bet po mažiau, nes apsunkus nuo maisto taip pat gausėja prakaitavimas.

 

Streso valdymas. Emocinė įtampa gali sukelti gausesnį prakaitavimą. Todėl naudinga stresą kontroliuoti atitinkamomis praktikomis: joga, meditacija, giliu kvėpavimu ir kt. Visa tai padeda sureguliuoti emocinį prakaitavimą.

 

Medicininės priemonės. Esant itin gausiam prakaitavimui gydytojas gali skirti receptinį antiperspirantą, pvz., su didesne aliuminio chlorido koncentracija. Taip pat gali būti taikoma jonoforezė – procedūra, kurios metu pasitelkiama silpna elektros srovė ir taip mažinamas delnų ar pėdų prakaitavimas. Dar taikomos botulino toksino injekcijos: slopina nervinius signalus, skatinančius prakaito liaukas. Kai kuriais atvejais tenka vartoti geriamuosius vaistus – jie blokuoja atitinkamas chemines medžiagas organizme, kurios trukdo komunikaciją tarp tam tikrų nervų, sukeliančių prakaitavimą. Tačiau tokie vaistai dažnai sukelia nemalonių šalutinių poveikių: burnos sausumą, šlapinimosi sutrikimus, sutrikdo regą. Todėl vaistai skiriami tik kraštutiniais atvejais, kai kitos priemonės nėra veiksmingos. Sudėtingiausiu atveju gali prireikti chirurginio gydymo, kai pašalinamos tam tikros prakaito liaukos, koreguojami nervai ir kt.

 

Įdomu

 
  • Šviežias prakaitas yra bekvapis. Nemalonų kvapą sukelia bakterijos, skaidančios prakaito komponentus, ypač pažastyse.
  • Moterys turi daugiau prakaito liaukų nei vyrai, tačiau vyrų prakaito liaukos aktyvesnės. Dėl to jie prakaituoja gausiau, ypač fizinio krūvio metu.
  • Tyrimai rodo, kad prakaito kvapas (ypač per ovuliaciją) gali perteikti informaciją apie genetinį suderinamumą. Taip mūsų biologija nejučia prisideda prie poros pasirinkimo.
  • Apie 99 % prakaito – vanduo, likęs 1 % – druskos, elektrolitai ir toksinų pėdsakai.
  • Žmonės – vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie prakaituoja per odą. Daugelis žinduolių vėsinasi kitaip, pvz., šunys lekuoja, katės laižosi. Tik žmonės ir keli kiti primatai turi tokią išvystytą ekrininę prakaito sistemą.

 

Autorė Jūratė Survilė