Populiarių Vilniaus barų įkūrėjas M. Puodžiūnas atskleidė, kiek kainuoja išlaikyti tokį verslą: „Kiekvieną dieną kovojame už išlikimą“

Nors mintimi atidaryti savo barą ar restoraną susivilioja daugelis, tai vis dar lieka viena tų verslo sričių, kurioje bankroto rizika be galo aukšta. Tam smarkiai pakenkė ir karantino metai, ir išaugusios elektros bei kitos kainos. Populiariausių sostinės barų įkūrėjas Matas Puodžiūnas tvirtina, jog norint šiandien atidaryti patrauklią vietą Vilniuje, reikėtų bent pusės milijono eurų investicijų, o išlaikyti tokį verslą kainuoja ne tik dideles finansines išlaidas, bet ir sveikatą, nesugebant nubrėžti ribos tarp darbo ir linksmybių.

Sekmadienio rytais „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje rodomoje laidoje „Gyvenimas versle“ kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai. Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šios savaitės vienas iš laidos herojų – populiariausių Vilniaus barų ir naktinių klubų bendrasavininkas Matas Puodžiūnas, kuris pasakodamas apie nematomus šio verslo užkulisius, negražina tiesos: prieš aštuonerius metus pradedant šį verslą trūko ne tik žinių, bet ir pinigų, o apie riziką bankrutuoti kalbėjo net ir patys tiekėjai.

„Visko pradžia, ne paslaptis, buvo „Materialistė“. Mano brolis yra to vėliavnešys, mat tai jis pasiūlė atidaryti savo barą. Tuomet nieko nemokėjom, nežinojom, net pinigų neturėjom, bet jis atrado kelis partnerius, kurie patikėjo idėja. Aš iki šiol nesuprantu, kaip jie ryžosi, bet „Materialistė“ atsipirko pakankamai greitai. Vienas prabangus šampano prekės ženklas, kai paskambinom užsisakyti, pasakė, jog turime sumokėti į priekį, atseit užsidarysim, bankrutuosime. Norėjom pradžiai 6 butelių, kai jie mums siūlė imti vos vieną, kurio turėtų užtekti pusei metų į priekį, tačiau jau per pirmą mėnesį pardavėm 90 butelių“, – sėkmės istorija laidoje dalinsis Matas.

Tiesa, kad ir kaip viskas patraukliai skambėtų, tiek lankytojų meilę, tiek partnerių pasitikėjimą, atidarius pirmąjį klubą, teko užsitarnauti. Vėliau Mato bei jo bendražygių versle atsirado ir kiti barai, o šiandien sostinėje Vilniaus gatvėje jų net keturi. Visgi, verslininkas atvirauja, kad šiuo metu panorus atidaryti tokią patrauklią vietą, prireiktų apie pusės milijono eurų investicijų. Maža to, Matas drąsiai pateikia ir skaičius, kiek kainuoja baro ar naktinio klubo išlaikymas.

„Nėra paslaptis, jog nuomojam patalpas iš Vilniaus miesto savivaldybės. „Sanatorijos“ mėnesio nuoma yra 12 700 eurų. Šalia esančio „Bardako“ nuoma – 18 tūkst. eurų, kiek tolėliau įsikūrę „Dirigentai“ – 14,5 tūkst. eurų. Komunalinės išlaidos šiai dienai taip pat nedžiugina, elektros kaina rugpjūčio mėnesį viename bare buvo virš 10 tūkst. eurų. Todėl visiems tik atrodo, kad čia srautas žmonių, kokteiliai liejasi, o mes nežinom, kur dėti pinigus. Deja, jie griežtai sustyguoti, jog tilptume į biudžetus, jog galėtume ir toliau išlaikyti šias vietas. Kiekvieną dieną reikia kovoti už išlikimą“, – tvirtins Matas.

Negana to, jog barų ir restoranų industrija yra viena rizikingiausių finansine prasme, Matas pripažįsta, kad ne ką lengviau buvo ir pačiam nubrėžti tą ribą, kur yra darbas, o kur linksmybės. Šiandien vyras į save ir jį supančią aplinką žvelgia matydamas nepagražintą tiesą, tačiau buvo laikas, kuomet „žvaigždžių liga“ užpuolė ir ne tik tuos, kurie nuolat matomi televizoriaus ekranuose.

„Pirmi penkeri „Materialistės“ gyvavimo metai man užaugino pseudo sparnus. Atrodė, kad aš esu fainiausias žmogus visame Vilniaus mieste, kad man niekas negali nieko pasakyti. Ta linija tarp darbo ir vakarėlių yra labai plona ir aš ją buvau stipriai peržengęs. Alkoholis man buvo didžiausias nakties variklis ir atrodė, kad jeigu aš neateisiu, nebus bare žmonių. Tai buvo patys nuraučiausi penki metai mano gyvenime, bet kaip ir visame kame, turi būti saikas, o aš to saiko neturėjau ir dar galėjau pasislėpti, jog aš gi dirbu“, – be užuolankų apie nematomą verslo kainą laidoje pasakos Matas.

Kita laidos tema: Gimę vaikai padiktavo verslo idėją

Šiai dienai privatų lopšelį-darželį galima rasti kiekviename didmiesčio mikrorajone. Tai tampa dideliu išsigelbėjimu tiems tėvams, kurių vaikai, dėl vietų stygiaus, nepatenka į valstybinius. Viena pirmųjų sostinėje tokią vietą atvėrusių verslininkių buvo Ieva Jagminienė, šiandien galinti džiaugtis turinti net šešis lopšelio-darželio „Abadelė“ filialus. Tačiau tokios veiklos pradžia užgimė visai negalvojant apie jokį verslą ir net priešingai, tvirtai manant, jog tai tik trumpalaikis šeimos projektas.

„Tai nebuvo verslo idėja, apgalvota, apskaičiuota. Tiesiog, mūsų šeimoje gimė dvyniai, jie buvo dideli neklaužados, o vieną dieną su vyru apsidairius po namus, supratome gyvenantys žaidimų aikštelėje. Taip nusprendėm atidaryti vaikų darželį: pasistatysim 6 lovytes, mes su aukle vaikus prižiūrėsim, o už tėvelių mokestį sumokėsime auklei atlyginimą. O kuomet man baigsis motinystės atostogos, šį versliuką uždarysim“, – veiklos pradžią laidoje prisimins Ieva.

Visgi, persigalvoti ir suprasti, jog iš šios gražios idėjos gali gimti kažkas daugiau, Ievai padėjo nutikęs nemalonus įvykis. Vieną naktį jų namas buvo apvogtas ir tuomet šeimai teko nuspręsti, kur yra toji riba tarp darbo ir privataus gyvenimo.

„Atvažiavę tyrėjai ėmė klausti, gal kažką įtariam, gal buvo svetimų žmonių užėję, o mano atsakymas, jog čia nuolat eina ir eina svetimi žmonės. Taip iškilo klausimas – arba užsidarom, kaip buvom planavę, arba iškeliam iš namų. Tačiau užsidaryti aš negalėjau, nes nedrįsau tėvams pasakyt, jog ieškotųsi naujo darželio, be to, man labai patiko tai, ką dariau ir ėmėm ieškoti netoli namų kitų patalpų. Tuomet ir supratau, kad vienas mažas darželis tėra sau susikurta darbo vieta, o norint verslo, reikia daugiau“, – pripažins Ieva.

Moters įkurti darželiai – išskirtiniai, mat čia žaidžia, miega bei savo dieneles apsupti rūpestingų auklyčių leidžia patys mažiausi vaikai, net nuo 6 mėnesių. Verslo pavadinimas taip pat gimė su gražia istorija: mažesnioji Ievos dukra neištardavo vyresnėlės Izabelės vardo, tad vadindavo ją Abadele, o mamai šis vaikiškas žodis pasirodė jaukus ir tinkantis kalbėti besimokantiems vaikams.

„Dvyniai pavydėjo, jiems buvo nesuprantama, kodėl ateina mama ir ji būna ne tik su jais, bet rūpinasi ir kitais vaikais. Dukroms tuomet buvo 7-eri ir 14-iolika, jos džiaugėsi, didžiavosi, pavadinimą darželiui sugalvojo, todėl jautėsi prisidėjusios prie verslo kūrimo. Bet tik išsikrausčius darželiui iš namų, aš supratau, jog joms buvo sunku, nes eidamos po namus, jas aplankė euforija, kad namai vėl virs namais, o ne žaidimų aikštele“, – atviraus Ieva.

„Gyvenimas versle“ – tai laida, kurioje laidos vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas.  Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.