Popiežės Joanos egzistavimą gaubia paslaptys
2014-01-07 10:54Tikriausiai daugeliui teko girdėti legendą apie popiežę Joaną, gyvenusią IX amžiuje, kuri persirengusi vyru dvejus metus vykdė šias pareigas. Iki šiol spėliojama, ar ši istorija neišgalvota. Pasakojama, kad paslaptis išaiškėjo, kai vieną dieną, tiesiog gatvėje procesijos metu apsimetėlė popiežė pagimdė. Sumišę žmonės įsiuto ir užmėtė moterį akmenimis. Nuo to laiko, renkant popiežių, įvesta privaloma patikrinimo procedūra: kandidatas į popiežius atsisėsdavo ant kėdės su skyle sėdėjimo vietoje. Tada kuris nors kardinolas įkišdavo ranką pro skylę ir patikrindavo, ar būsimasis popiežius turi sėklides.
Legenda įkvėpė rašytojus ir režisierius, rašyti knygas, straipsnius, kurti filmus. Tačiau panašu, kad popiežė Joana, pasivadinusi Joanesu Anglicusu, tėra giliai įsišaknijęs mitas. Neįtikėtiną istoriją pirmą kartą XIII amžiuje užrašė lenkų metraštininkas Martinas iš Opavos Jeigu popiežė Joana iš tikrųjų egzistavo, kodėl apie ją niekas nerašė anksčiau, net katalikų bažnyčios didžiausi priešai iš kritikai (pavyzdžiui, Konstantinopolio patriarchas Fotijus) nėra apie ją užsiminę savo raštuose?
Jei popiežė Joana iš tiesų egzistavo, ji buvo kilusi iš Anglijos. Į Atėnus atvyko studijuoti. Mokslams gabi, išmintinga moteris matė vienintelį būdą, siekti mokslo ir pripažinimo visuomenėje. Tas būdas buvo tapti vyru. Ji pasikeitė vardą, ėmė rengtis vyriškais drabužiais. Neilgai truko ir ji pelnė garbingą reputaciją. Galiausiai buvo paskirta vadovauti katalikų bažnyčiai.
Lenkų metraštininko kronikoje teigiama, kad popiežė Joana katalikų bažnyčiai turėjo vadovauti laikotarpiu tarp Leono IV ir Benedikto III valdymų. Tačiau iškart po Leono IV mirties (855 metų liepos 17 dieną) dvasininkija ir Romos piliečiai išrinko Benediktą III. Anot legendos, faktas apie moters vadovavimą katalikų bažnyčiai buvo tiesiog sunaikintas iš ištrintas iš visų to meto įrašų.
Manoma, kad Martinas iš Opavos chronikose užrašė satyrą, išgalvotą istoriją, kuri ilgainiui žmonių pradėta laikyti tikra. Gali būti, kad mitas taip giliai įsišaknijo dėl Reformacijos laikais vykdytos antikatalikiškos propagandos bei feministinio judėjimo aktyvistų veiklos užuomazgų.