Daugybė žmonių visame pasaulyje, Lietuvoje irgi, vis dar piktinasi griežtėjančiomis vienkartinio plastiko naudojimo taisyklėmis. Visgi jos griežtinamos ne be priežasties. Mat kadaise vienu didžiausių žmonijos išradimų tituluotas plastikas virto baisiu teršalu. Sakoma, kad jo dalelių yra visur – vandenyje, ore ir žemėje. Tačiau plastikiniai daiktai pigūs, todėl iki šiol plačiai paplitę. Deja, aiškėja, kad plastikas gali prasiskverbti net į žmogaus smegenis.

 

Plastic,Problem,,A,Mountain,Of,Plastic,Bottles,Against,The,Sky.Siekiant kontroliuoti šį pavojingą procesą, lapkritį Pietų Korėjoje vyks paskutinis derybų dėl Jungtinių Tautų Pasaulinės plastiko taršos sutarties etapas. Renginyje kampanijos dalyviai ir mokslininkai, kuriems didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad į nuostatų projektą neįtrauktos priemonės, kuriomis būtų visapusiškai atsižvelgta į plastiko taršos poveikį žmonių sveikatai, ragins imtis skubių veiksmų. Plastiko sveikatos taryba tvirtina, kad sutartis turi mažinti plastiko gamybos apimtis, sykiu panaikinti visus vienkartinius plastikinius daiktus, išskyrus tikrai būtinus (skirtus medicinos reikmėms ir kt.). Jie taip pat nori, kad būtų nustatyti įgaliojimai tinkamai ištirti visas plastiko sudėtyje esančias chemines medžiagas, ir ragina vyriausybes apsaugoti ateities kartas nuo mikroplastiko keliamo pavojaus.

 

Jų reikalavimai pateikti žurnale „JAMA Network Open“ paskelbus naują ataskaitą, kuri parodė, kad patalpų aplinka – pagrindinis mikroplastiko taršos šaltinis. Vadinasi, plastiko dalelės lengvai įkvepiamos ir gali greitai patekti į smegenis. Tyrime, kuriam vadovavo San Paulo universiteto (Brazilija) profesorė Thais Mauad ir Berlyno laisvojo universiteto profesorius Luisas Fernando Amato-Lourenco, nustatyta, kad mikroplastiko esama uoslės svogūnėlyje, kuris išsidėstęs smegenų apatinėje dalyje. Ekspertams radus mikroplastiko tiek nosyje, tiek uoslės svogūnėlyje, galima daryti prielaidą, kad per kvėpavimo sistemą mikroplastiko patenka į smegenis. Mokslininkai aptiko plastiko dalelių 8 iš 15 mėginių, kurie paimti iš mirusių San Paulo gyventojų smegenų. Jie nustatė, kad dažniausiai rastas plastikas buvo polipropilenas, iš kurio paprastai gaminami drabužiai, maisto pakuotės ir buteliai. Nerimą kelia tai, kad 10 mikronų skersmens – ypač smulkių – mikroplastiko dalelių kiekis žmogaus organizme yra didesnis, nei anksčiau manyta.

 

Naujausią tyrimą paskatino tai, kad Plastiko sveikatos tarybos narys, profesorius Lukas Kenneris šių metų pavasarį atrado, jog plastiko dalelių yra žmogaus organizme. Jis nustatė, kad vėžinės ląstelės žarnyne gali sparčiau plisti po sąlyčio su mikroplastiku, ir nurodė, kad plastikas gali atlikti pagrindinį vaidmenį ankstyvojo vėžio genezėje. Kiti mokslininkai teigė, kad plastikas turi daugiau neigiamų pasekmių žmonių sveikatai: skatina endokrininės sistemos sutrikimų, vaisingumo sumažėjimo ir širdies ligų išsivystymą. „Mokslininkai vis išsamiau atskleidžia pavojingą plastiko poveikį žmonių sveikatai“, – sakė Maria Westerbos, „Plastic soup foundation“ įkūrėja. „Tarptautinei bendruomenei liko vos keli mėnesiai iki galutinių derybų dėl Pasaulinės plastiko taršos sutarties sesijos, tačiau politikos formuotojai nusileidžia chemijos pramonės milžinams. Tarptautinė bendruomenė nebegali gaišti laiko, ji turi pagaliau įsiklausyti į mokslo nuomonę, vieną kartą ir visiems laikams“, – dėstė M. Westerbos.

 

Pramoniniu būdu kasmet pagaminama daugiau kaip 500 mln. tonų plastiko, kuris naudojamas įvairioms reikmėms. Mokslininkai sudarė daugiau kaip 16 tūkst. cheminių medžiagų, esančių plastiko gaminiuose, sąrašą ir nustatė, kad daugiau kaip 4000 jų pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė