Praėjus savaitei po Joninių arba Rasų šventės lietuviai nuo seno mini Petrines. Dabar tai – kiek primiršta šventė. Tačiau seniau ji buvo švenčiama panašiai kaip Joninės, būdavo atliekami panašūs ritualai, dainuojama, šokama ir buriamasi.

 

Senovės lietuviai sakydavo, kad „Ligi petrinių šienas džiūsta ir po krūmu, o po petrinių tai tik ant krūmo“ arba „Toli gegutei iki petrinių – gegutė kukuoja tik ligi šv. Jono“.

 

Birželio 29 dieną minima šv. Petro ir Povilo diena. Šie šventieji Lietuvoje labai populiarūs. Apie juos kartais sakoma: „Šventas Petras yra raktininkas, o šventas Paulius (Povilas) – raštininkas. Abu jie dangaus vartus saugo ir į dangų įleidžia“. Šią dieną dar ir dabar kai kur ąžuolo vainikais vainikuojami petrai ir povilai (pauliai). Ąžuolų vainikai būdavo kabinami ir ant lauko durų.

 

Šią dieną Lietuvos miestuose ir miesteliuose būdavo prisimenamas šv. Petras žvejys, todėl vykdavo žuvies turgūs. Tuomet tikėta, kad petrinių naktį į tinklus įkliūna auksinės žuvys, o patys tinklai tampa gryno šilko.