Pervargimas – rimta problema, kuri paliečia vis jaunesnius žmones. Intensyvus darbas, nuolatinis stresas ir skubus gyvenimo tempas be pertraukų gali sukelti ne tik fizinį, bet ir emocinį išsekimą. Labai svarbu pažinti pirmuosius simptomus ir žinoti, kaip nepasiekti pavojingos ribos.

 

Įspėjamieji ženklaiTired,Business,Woman,Sleepy,And,Bored,From,Sitting,At,A

 

Pervargimo simptomai gali būti įvairūs, dažnai pasireiškia tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pirmieji požymiai būna subtilūs, tačiau ignoruojant situacija gali tapti rimta ar net nevaldoma.

 

Dažniausi fiziniai simptomai:

 
  • Nuovargis: net ir po ilgo miego ar poilsio žmogus vis tiek jaučiasi išsekęs.
  • Dažni skausmai: galvos, raumenų, pilvo, lydimi virškinimo sutrikimų.
  • Miego problemos:sunku užmigti, dažnai prabundama naktį, pernelyg anksti nubundama ryte, sumažėjusi bendra miego trukmė ir kokybė.
 

Dažniausi psichologiniai požymiai:

 
  • Dirglumas: dažnai lydimas emocinio nestabilumo ir nuolatinio psichinio nuovargio.
  • Nerimas: be jokios aiškios priežasties, ilgainiui gali išaugti į depresiją ar panikos priepuolius.
  • Apatija: sumažėjęs susidomėjimas kasdieniais darbais, ankstesnių pomėgių praradimas, netikrumas dėl ateities ir nuolatinis streso jausmas.
 

Neatsiejama nuo darbo

 

Remiantis įvairiais moksliniais tyrimais ir apklausomis, vis daugiau jaunų (20–40 m. amžiaus) žmonių patiria pervargimo simptomus. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tai glaudžiai susiję su profesine veikla. Pervargimas neatsiejamas nuo ilgo darbo laiko, didžiulio informacijos srauto, kurį kasdien reikia apdoroti ir suvaldyti, mažėjančio laiko asmeniniam gyvenimui ir paprasčiausiam atsipalaidavimui. Įrodyta, kad didžiausią pervargimo riziką turi asmenys, dirbantys IT, medicinos, finansų sektoriuose bei kitose srityse, kuriose patiria nuolatinį spaudimą, neša didelę kasdienę atsakomybę.

 

Kuo pavojingas?

 

Pervargimas ne tik nemalonus, bet ir pavojingas. Štai kas gresia laiku nesuvaldžius:

 

Psichinis išsekimas. Pervargę žmonės dažnai jaučia nuolatinį stresą, negeba atsipalaiduoti ir patiria nuolatinį nerimą. Ilgalaikis stresas gali sukelti depresiją, nerimo sutrikimus, obsesinį kompulsinį sutrikimą, netgi sužadinti suicidines mintis.

 

Nusilpęs imunitetas. Nuolatinis stresas slopina imuninę sistemą, todėl žmonės tampa pažeidžiami įvairių infekcijų ir ligų. Serga ne tik dažniau, bet ir sunkiau, didėja komplikacijų, hospitalizacijos rizika.

 

Virškinimo sutrikimai. Pervargimas gali sukelti įvairių virškinimo sistemos sutrikimų, nuo trumpalaikio viduriavimo ar vidurių užkietėjimo iki skrandžio opos, refliukso ar dirgliosios žarnos sindromo.

 

Širdies ir kraujagyslių ligos. Ilgalaikis nerimas ir nuovargis gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, netgi padidinti blogojo cholesterolio lygį kraujyje. Visa tai didina infarkto, insulto ir kitų kardiologinių ligų tikimybę.

 

Lėtiniai skausmai. Pervargimas dažnai sukelia raumenų įtampą, galvos, kaklo ir pečių skausmus, o ilgainiui gali išsivystyti iki lėtinių sutrikimų.

 

Nemiga. Nuovargis tiesiogiai veikia miego kokybę ir nesprendžiamas gali baigtis miego ciklo sutrikimais, nemiga, kas veda prie dar didesnio išsekimo – įsisuka pavojingas užburtas ratas.

 

Kognityvinės problemos. Energijos stoka, prasta nuotaika, nerimas, miego problemos neabejotinai paveikia protinius gebėjimus. Todėl pervargimas didina kognityvinių funkcijų (dėmesio koncentracijos, atminties, pažinimo funkcijos ir kt.) silpnėjimo riziką.

 

Lėtinių ligų progresavimas. Nuolatinis stresas gali prisidėti prie cukrinio diabeto, artrito, onkologinių ligų ir kitų lėtinių susirgimų spartesnio progresavimo, nepasidavimo gydymui.

 

Valerijono nauda

 

Universalaus recepto kovai su lėtiniu pervargimu nėra – kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Visgi viena natūrali priemonė gelbsti daugeliui – tai valerijonas. Šis augalas jau šimtmečius garsėja kaip natūralus vaistas nuo nerimo, nemigos ir pervargimo. Jis pasižymi atpalaiduojančiomis savybėmis, gerina miegą, nuveja šalin įkyrias varginančias mintis. Veikia per nervų sistemą, slopindamas pernelyg didelį nervų aktyvumą, kuris dažnai skatina pervargimą. Šis augalas padeda sumažinti ne tik psichinius simptomus, bet ir fizinę įtampą, net skausmus, galinčius atsirasti dėl pervargimo. Tai pasiekiama dėl valerijono gebėjimo atpalaiduoti raumenis ir švelninti nervinę įtampą.

 

Kiti trumpi patarimai

 

Kovojant su pervargimu itin svarbus holistinis požiūris. Jį įveikti padeda:

 
  • Darbo ir poilsio pusiausvyra. Svarbu nusistatyti protingas darbo valandas, reguliariai daryti pertraukas, užtikrinti, kad dienotvarkėje liktų laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Netgi trumpas pasivaikščiojimas ar meditacija padeda atsipalaiduoti, atgauti jėgas.
  • Fizinis aktyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti gerą fizinę formą, palaiko energijos lygį ir mažina stresą. Kiekvieną dieną mankštai reikėtų skirti bent 30 min.
  • Subalansuota mityba. Tinkama mityba, užtikrinanti optimalų maistinių medžiagų kiekį ir balansą, stiprina imuninę sistemą, palaiko energijos lygį, didina atsparumą stresui.
  • Kokybiškas miegas. Jis būtinas organizmo regeneracijai – tiek psichinei, tiek fizinei. Svarbu per naktį miegoti 7–8 val.
  • Psichologinė pagalba. Jei stresas ir pervargimas tampa nevaldoma problema, svarbu kreiptis į specialistus, kad gautumėte reikalingą pagalbą.
 

Autorius Jūratė Survilė