Viena dažniausių ligų – peršalimas. Jis toks įprastas, kad šios ligos niekas nesureikšmina ir dažnai ignoruoja. Silpnumas, sloga, peršinti gerklė, kosulys… Nemalonu, bet nėra mirtina. Tačiau būtų gerai, kad peršalimo ir jūsų keliai nesusikirstų. Tai įmanoma! Reikia tik žinoti, kokių priemonių būtina griebtis. Tačiau jei peršalimas jus vis dėlto užklupo, metas pasidomėti, kaip su juo kovoti.

 

shutterstock_158176544

Peršalimas ar gripas?

 

Peršalimas dažnai painiojamas su gripu. Nors simptomai panašūs, tačiau šios ligos labai skirtingos. Įprastai peršalimas didelio pavojaus sveikatai nekelia, tačiau gripas gali baigtis netgi mirtimi.

 

Simptomai Peršalimas Gripas
Simptomų atsiradimo laikas Atsiranda pamažu, vienas po kito. Atsiranda netikėtai, per 3–6 val.
Karščiavimas Pasitaiko retai. Jeigu būna, tuomet nedidelis. Įprastai 38 laipsnių ar aukštesnė temperatūra.
Galvos skausmas Dažnai.
Raumenų skausmas Retai ir nestiprus. Dažnai ir stiprus.
Bendras silpnumas Dažnas ir stiprus.
Drebulys Nebūdingas. Gana dažnas.
Kosulys
Sloga Dažnai. Kartais.
Užsikimšusi nosis Dažnai.
Čiaudulys Dažnai. Retai.
Gerklės skausmas Dažnai. Retai.
Skausmas krūtinės srityje Retas ir švelnus. Dažnas ir stiprus.

 

 

Kaip išvengti?

 

Sakoma, kad geriausia bet kokios ligos gydymo priemonė –jos išvengti. Norint apsiginti nuo peršalimo, reikėtų:

  • Laikytis higienos. Itin svarbu reguliariai plauti rankas, ypač prieš valgį. Peršalimą sukeliantys virusai į organizmą gali patekti ir nuo įvairių daiktų.
  • Gerai išsimiegoti. Poilsiui reikėtų skirti 7–8 val. per parą. Antraip imunitetas nusilps ir organizmas taps pažeidžiamas. Anot mokslininkų, asmenys, kurie per parą miega mažiau nei 7 val., turi tris kartus didesnę tikimybę susirgti peršalimu.
  • Sveikai maitintis. Perperšalimo sezoną tai itin svarbu. Jeigu mityba bus nevisavertė, organizmui trūks vitaminų ir mineralinių medžiagų.
  • Sportuoti. Aktyvi veikla grūdina organizmą ir didina jo atsparumą žalingiems aplinkos veiksniams. Tačiau taip veikia tik reguliari mankšta.
  • Vengti streso. Įrodyta, kad nuolatos stresą patiriantys žmonės dažniau serga ne tik peršalimu, bet ir kitomis ligomis. Taip yra dėl to, kad stresas trikdo imuninės sistemos veiklą.
  • Gerti daug skysčių. Jų būtina suvartoti apie 2 l per dieną. Jeigu žmogus sportuoja, dar daugiau. Skysčiai ne tik apsaugo nuo dehidratacijos, bet ir pašalina į organizmą patekusius virusus.
  • Šiltai rengtis. Nors šaltis nesukelia peršalimo, jis alina organizmą, todėl prie jo lengviau kimba įvairios ligos. Šilumą geriausiai saugo natūralaus pluošto drabužiai.
  • Vėdinti patalpas. Kad namie nebūtų daug virusų, būtina patalpas kasdien vėdinti. Geriausia – padaryti skersvėjį, tačiau svarbu, kad patys tuo metu nebūtumėte patalpoje. Vėdinimas turėtų trukti apie 10 min. Be to, svarbi ir patalpų oro temperatūra. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kambariuose turėtų būti 20–22 °C, o vyresnių ir suaugusiųjų – 18–19 °C šilumos.

 

Kaip gydyti?

Peršalimas nėra tokia baisi liga, kurią reikėtų gydyti vaistais. Nemalonius simptomus gali numalšinti ir natūralūs, organizmui nekenkiantys būdai.

  • Reguliariai išsišnipršti nosį. Jeigu sloguojate, dažnas nosies šnirpštimas padės pašalinti gleivių perteklių, kuriose yra ir peršalimą sukeliantys virusai. Tačiau nosį reikia šnirpųti taisyklingai, t. y. ne abi šnerves vienu metu, bet kiekvieną paeiliui kitą prispaudus pirštu. Antraip rizikuojate, kad virusai nukeliaus į kitas organizmo vietas, dažniausiai ausis. Tuomet kyla jų uždegimas.
  • Skalauti nosį sūriu vandeniu. Tai labai padeda, kai nosis būna užsikimšusi. Taip pat tokia procedūra išvalo nosies ertmėje susikaupusius virusus bei bakterijas. Svarbu, kad skalavimo skystis nebūtų per sūrus, antraip pakenks gleivinei. Į 200 ml vandens įberti ketvirtadalį šaukštelio druskos. Norint pasiekti dar geresnį rezutatą, galima įberti ir tiek pat sodos. Toks tirpalas tinka ir gerklei skalauti. Tai ne tik šalina virusus, bet ir malšina skausmą.
  • Ilsėtis. Peršalus nepatariama eiti į darbą ar užsiimti kita svarbia veikla. Ne tik todėl, kad galite užkrėsti aplinkinius, bet ir dėl to, kad ilsintis organizmas turi daugiau jėgų kovoti su liga.
  • Gerti daug šiltų skysčių. Tai palengvina slogos simptomus, malšina peršinčią gerklę ir slopina diskomfortą krūtinės srityje. Geriausia gerti vaistažolių arbatas, nes jos turi gydomųjų savybių. Peršalus itin vertingos liepžiedžių, erškėtuogių, čiobrelių, ramunėlių, šalavijų arbatos. Jas derėtų pagardinti medumi, citrina arba imbieru.
  • Maistą gardinti aštriais prieskoniais. Aštriuose produktuose, pavyzdžiui, aitriojoje paprikoje, yra kapsicino, kuris kovoja prieš uždegimus, naikina virusus ir bakterijas. Be to, aštrus maistas skatina prakaito bei gleivių išsiskyrimą, o su jomis šalinami ir ligos sukėlėjai.
  • Kaitinti kojas. Prieš einant miegoti kojas reikėtų pakaitinti šiltoje vonelėje su druska, soda arba garstyčių lapais. Kojas vandenyje laikyti tol, kol jis pradės vėsti. Tuomet iš karto apsiauti šiltas kojines ir eiti miegoti. Karštos vonelės suaktyvina kraujotaką, todėl organizmas greičiau šalina ligos sukėlėjus.

 

Galimos komplikacijos

Jeigu peršalimas trunka ilgiau nei savaitę, patartina kreiptis į gydytoją. Antraip gali išsivystyti sinusitas. Skubėti pas gydytoją reikia tuomet, jeigu sloguojant patinsta viršutiniai akių vokai. Tai perspėja apie sinusito komplikacijas. Be to, gana dažna peršalimo komplikacija –ausų uždegimas. Jis ne tik itin skausmingas, bet ir gali pakenkti klausai. Be to, ilgiau nei savaitę trunkantys peršalimo simptomai gali rodyti alergiją. Ji dažnai sukelia slogą, gerklės peršėjimą ir akių ašarojimą. Retesniais atvejais dėl negydomo peršalimo sukeltų komplikacijų gali išsivystyti netgi meningitas, bronchitas, plaučių uždegimas ir kt.

ĮDOMU

  • Moksliškai peršalimas vadinamas ūmia virusine respiratorine infekcija. Taigi dėl šios ligos kaltas ne šaltas oras, o virusai. Šaltis tik silpnina imunitetą ir sudaro palankesnes sąlygas virusams plisti.
  • Žmogus per gyvenimą peršalimu vidutiniškai serga apie 200 kartų.
  • Ši liga įprastai praeina per 3–7 dienas. Tačiau juokaujama, kad peršalimas su vaistais pagydomas per savaitę, o be jų – per 7 dienas.
  • Peršalimą gali sukelti apie 200 skirtingų virusų.
  • Skiepai nuo šios ligos būtų neveiksmingi, nes ją sukeliantys virusai per greitai mutuoja.
  • Šią ligą sukeliantys virusai gyvybingi aplinkoje išlieka keletą valandų. Žmogus lengviau užsikrečia peršalimu nuo virusų, kurie kaupiasi ant lygių paviršių, pavyzdžiui, metalinių durų rankenų, stiklinio staliuko ir kt.
  • Peršalimo simptomai pasireiškia 75 % apsikrėtusiųjų  po 24–48 val.
  • JAV gyventojai kasmet išleidžia daugiau nei milijardą JAV dolerių (apie 2,5 mlrd. Lt) antibiotikams peršalimui gydyti. Tačiau jie šios ligos negydo, nes veikia tik bakterijų sukeltus susirgimus.