Nors pavasaris jau perkopė į trečią savo mėnesį, orai vis dar nėra labai šilti. Pašvietus saulei norisi nusimesti striukę,  bet skubėti nederėtų. Mat permainingi įpusėjusio pavasario orai tampa rimtu iššūkiu sveikatai. O greičiausiai, medikų teigimu, nukenčia gerklė. Nors įprasta gerklės skausmą priskirti prie aibės nepavojingų peršalimo ligas lydinčių simptomų, tačiau ignoruoti jo nevalia nei vaikams, nei suaugusiesiems. Peršinti gerklė ne tik trukdo, bet ir gali virsti sunkiomis komplikacijomis.

 Throat,Pain.,Woman,Holding,Her,Inflamed,Throat.,Photo,Of,American

Susidurti gali kiekvienas

 

Gerklės skausmas – vienas labiausiai paplitusių simptomų, sudarantis daugiau nei 2 % visų suaugusiųjų kasmetinių apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose. Visgi dauguma gerklės skausmo kamuojamų žmonių į gydytojus nesikreipia. Mat kliaujasi liaudiškais receptais arba vartoja vaistininko rekomenduotus vaistinius preparatus. Ir iš tiesų, tik pasireiškus nedideliam gerklės perštėjimui nebūtina gydytojo konsultacija. Juk įvairios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, lydimos gerklės skausmo, suaugusiuosius užklumpa 2–4 kartus per metus, o vaikus net 12–14 kartų. Neretai peršalimo simptomai, sykiu ir gerklės skausmas, praeina savaime. Tad savijautai pagerinti užtenka vietiško poveikio vaistų. Visgi yra atvejų, kai į gydytojus kreiptis būtina. Susirūpinti derėtų, jeigu sutriko rijimo funkcija, atsirado skausmas kvėpuojant ir tapo sunku išsižioti. Konsultuotis su šeimos gydytoju reikėtų, jeigu gerklės skausmą lydi sąnarių skausmai ir didesnis nei 38 ºC karščiavimas. Tuoj pat ieškoti profesionalios pagalbos būtina pastebėjus kraujo seilėse ar skrepliuose. Galiausiai gydytojo apžiūra reikalinga, kai gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę. Mat tai rodo, kad infekcija užsitęsė ir gali būti reikalingas intensyvesnis gydymas, net antibiotikai.

 

Skirtingi gerklės skausmo tipai ir malšinimo strategijos

 

Visgi net nesant pavojingų gretutinių simptomų gerklės skausmą patariama malšinti. Mat gerklės dirginimas arba kutenimas sukelia diskomfortą. Vaistininkai sako, kad skirtingiems gerklės skausmo tipams reikalinga skirtinga simptomų slopinimo strategija ir, žinoma, skirtingos priemonės. Jeigu bendra savijauta gera, tačiau gerklė skausminga ar išsausėjusi, patariama vartoti purškiamų preparatų su augaliniais, eteriniais aliejais ar jodu. Taip pat pagelbėti gali čiulpiamosios pastilės, kuriose paprastai būna antibakterinių medžiagų. Čiulpiant išsiskiria daugiau seilių ir gerklė natūraliai apsivalo nuo ligų sukėlėjų. Tokius preparatus galima vartoti kas 3–6 val. Esant itin stipriam gerklės skausmui, kai tampa sunku nuryti maistą ar gėrimus, vietiško poveikio vaistų gali ir nepakakti. Tuomet rekomenduojama ne tik naudoti purškiamų preparatų ir pastilių, tačiau ir skausmą malšinančių vaistų. Dažniausiai vartojamos ibuprofeno ar paracetamolio veikliųjų medžiagų turinčios tabletės. Šie vaistai slopina uždegimą.

 

Jeigu vaistų vartoti žmogus negali ar nenori, galima kliautis natūraliomis priemonėmis – žolelių nuovirais. Gerklės skausmą ir uždegimą malšina medetkų, ramunėlių, ajerų ir aviečių mišinys. Žoleles užpilti tik šiltu vandeniu ir apie 30 min. palaikyti. Nukoštu nuoviru gerklę skalauti kas kelias valandas. Vaistus kartais gali pakeisti druskos tirpalas. Sūriu vandeniu gerklės gleivinę patariama plauti norint sumažinti jos paburkimą. Skalauti gerklę šiltu virintu vandeniu, kuriame ištirpintas šaukštelis druskos, reikėtų bent 4–6 kartus per dieną. Tačiau toks skalavimas tinka ne visiems. Pajutus, kad gerklę degina ar graužia, tirpalą būtina dar labiau atskiesti arba skalavimo šia priemone išvis atsisakyti. Mat netinkamai naudojamos liaudiškos priemonės gali sukelti mechaninių gerklės gleivinės pažeidimų ir dar labiau apsunkinti ligos eigą. Visiškai netinka gerklę gydyti priemonėmis, turinčiomis alkoholio, itin karštais gėrimais. Tai tik dar labiau traumuotų gerklę.

 

Veiksminga prevencija

 

Gerklės skausmo malšinti neteks, jei vyraujant permainingiems pavasario orams ir siaučiant užkrečiamosioms ligoms bus paisoma prevencijos. Pirmiausia gydytojai pataria neskubėti nusimesti šalikų. Mat pavasarį daugelio imunitetas būna natūraliai pasilpęs, tad organizmas sunkiau kovoja su peršalimo ligų sukėlėjais. Tad kartais nemaloniems simptomams atsirasti užtenka trumpo pasivaikščiojimo lauke netinkamai apsirengus. Pravartu organizmui stiprinti vartoti pagrindinių vitaminų A, C ir E. Įpusėjus pavasariui dar netinkamas laikas šaltiems gėrimams ar ledams. Nors pašvietus saulutei norisi mėgautis kava su ledu, tačiau tai daryti atsargiai. Gerti šaltus gėrimus per šiaudelį, nedideliais gurkšneliais. Taip pat nepamiršti, kad pavasaris – užkrečiamųjų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas. Šias infekcijas dažniausiai sukelia virusai (70 %), kiek rečiau bakterijos. Tiek virusų, tiek bakterijų išvengti galima kruopščiai plaunant rankas (bent 20 sek. muilu ir šiltu vandeniu). Rekomenduojama neliesti veido, burnos ir nosies rankomis, nesidalinti maistu ir indais.

 

Naudingi patarimai

 
  • Nors apie COVID-19 pandemiją kalbama vis mažiau, tačiau šis susirgimas niekur nedingo. SARS-Cov-2, kaip ir gripo virusai, dažnai pažeidžia gerklės gleivinę. Tad siekiant apsisaugoti verta dėvėti apsauginę kaukę viešajame transporte ar masinio susibūrimo vietose.
  • Susirgus ar tiesiog pajutus, kad peršti gerklę, pravartu dezinfekuoti namuose durų rankenas, šviesos jungiklius ir kitus dažnai liečiamus paviršius. Tai padeda apsaugoti artimuosius nuo virusinės infekcijos.
  • Su gerklės skausmu dažniau susiduria rūkaliai ir tie, kurie gyvena prirūkytose patalpose.
  • Suskaudus gerklę derėtų vengti kofeino ir alkoholio turinčių gėrimų. Jie skatina skysčių netekimą, o tai sausina pažeistą gleivinę ir skausmas stiprėja.
  • Gerklę dirgina ir alergenai, kurie dažniausiai sukelia ir vandeningą skaidrią slogą, čiaudulį, akių paraudimą. Dažniausiai šiuos nemalonius pojūčius sukelia augalų ir medžių žiedadulkės, pelėsis, naminiai gyvūnai, namų dulkių erkės, maistas ir jo cheminiai priedai, buityje ir kosmetikoje naudojami chemikalai. Jeigu gerklę skauda dėl alergijos, rekomenduojama vengti alergenų ir vartoti vaistų nuo alergijos.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė